Pažintys internete: kas ką rašo ir kas slepiasi už pseudonimų

Pažintys internete: kas ką rašo ir kas slepiasi už pseudonimų

PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt

Kokių porą dienų bandžiau prisiminti senus senus laikus. Tuos, kai dar aktyviai bendraudavau įvairiose pažinčių svetainėse, atsakinėdavau į bukus ir protingus laiškus, pykdavau, kai kas nors manęs nesuprasdavo ar suprasdavo klaidingai ir panašiai. Smalsu buvo, ar per tuos kelerius metus kas nors pasikeitė. Na, be mano amžiaus anketoje. Toks savotiškas socialinis eksperimentas – buvo labai smalsu, ką rašo vyrai, kai nori susipažinti, ir kaip jie pateikia savo mintis. Vienas mano neblogas bičiulis sakė, kad visi jie nori vieno, aš gi naiviai tikėjau, kad tikrai yra ieškančių ir savo gyvenimo meilių. Tebetikiu, todėl atsiprašau visų, kuriuos kelias dienas vedžiojau už nosies.

Išsirinkti, kuriame pažinčių tinkle norisi kalbėtis, sunku. Nes jų atsirado krūvos vos po to, kai liaudis pajuto, kad tokio pažinčių tinklalapio turėjimas neša naudą ir pelną. Taigi pasirinkau vieną tų lietuviškų, aplipusių krūvomis reklamų ir pan. dalykų ir užsiregistravau. Nesirinkau jokių ten porn žvaigždžių nuotraukų, sukėliau kelias savo, normalias ir paprastas. Ir laukiau laiškų – pati niekam nerašiau ir nieko nekalbinau.

Laišku, pačiai buvo dėl to keista, sulaukiau tikrai daug. Vaje, vos spėjau susidoroti su jų srautu.

1. Keisčiausia buvo tai, kad jeigu sumuočiau amžiaus vidurkį vyrų, kurie man parašė, gautųsi nei daug, nei mažai – maždaug 10 metų skirtumas. Gal čia sutapimas toks, o gal čia tikrai tokį amžių pasiekusių vyrų koncentracija pažinčių tinkluose padidėjusi, tačiau man neatrodė normalu, kad vyrukai rašinėja visokius “labukas” ir pan. dešimčia metų, o kartais ir daugiau – dvigubai, jaunesnei merginai. Dar keisčiau, kai rašinėja su klaidomis ir mažvaikiškais atributais, tokiais, kaip “w” vietoje “v” ir “j” vietoje “i” – išeina tada “ir kajp wasarele lejdi”. Tenesupyksta tie, kurie yra visapusiškai sėkmingi vyrai, tačiau dalis iš tokių rašančių man automatiškai asocijavosi su nevykusiais, nesubrendusiais, nesusitupėjusiais ir nežinančiais ko gyvenime nori vyrais. Kai apie šią tendenciją kalbėjausi su savo buvusia redaktore, ji man pritarė: kelios jos pažįstamos aktyviai bendrauja pažinčių svetainėse ir vaikšto į įvairius susitikimus, pasimatymus, tad jų nuomonė ir patirtis nedaug kuo skiriasi nuo maniškės: daugelis tų, pažinčių svetainėse sėdinčių, vyresnių vyrukų besiskiriantys, išsiskyrę, turintys krūvas vaikų, karčią patirtį ar tiesiog ieškantys gero ir, pabrėžiu, seksualaus laisvalaikio.

2. Dalis vyrukų buvo tokių, kurie netgi tingėjo parašyti “labas” arba paskaityti tai, kas parašyta anketoje. Siųsdavo kokį nors animuotą veidelį ir, jeigu sulaukdavo atsakymo, dažniausiai klausdavo “kaip tu”, “ka weiki”, “kaip wakaras”, “kaip wasara leidi”. Jokių taškų, skyrybos, lietuviškų raidžių – nieko. Dar pora klausimų apie orą ir apie tai, ką dirbu, o tada dažniausiai būna arba “susitinkam”, arba “duok numerį”. Vienas ypač prajuokino. 30-metis, o toks neraštingas, kad silpna darėsi. “Kaip sekasi ka weiki” – tokios žinutės sulaukiau po to, kai “atmojavau” jam animuotu veiduku atgal. Atrašiau, kad laukiu darbo pabaigos ir pasiklausiau, ką veikia jis. Jis atrašė “sian man laiswa [enter] ka dirbi”. Iš pat pradžių buvo aiškus šio “vaikino” tipažas, tad nė kiek nenustebau, kai po dar vienos žinutės sulaukiau “duok sawo nr”. Vyrai, “ačiū”, “prašau” ir kiti mandagūs žodžiai yra privalomi. Liepiamosios nuosakos apskritai neturėtų būti pokalbiuose su moterimis. Į mano klausimą “o kam?” vyrukas atsakė “nes retai cia bunu”, o dar vėliau, kad gavęs numerį galės su manim susipažinti. Tai bent argumentai. Aš suprantu, kad yra menkas menkas procentas moterų, kurios vos paklaustos, ką veikia, susilydo ir pasirengusios yra duoti ne tik savo telefono numerį kažkokiam marozėliui, sugebėjusiam nusifotkinti su alum telefono būdelėje, bet ir pasakyti “taip” prie altoriaus. Tačiau daugeliui moterų norisi normalaus, sveiko dėmesio jų pomėgiams, laisvalaikiui, darbui, joms pačioms, įdomių klausimų ir prasmingų pokalbių, o ne banalių šūdų. Bet bent jau pasistenkite apsimesti, kad jums įdomu detalės apie merginą, o ne tik tai, koks jos telefono numeris. Moterys mėgsta, kai jomis domimasi, ir kai jų klausomasi.

3. Labai nustebino tai, kad netgi suaugę vyrai nesugeba tinkamai nusifotografuoti. Didžiąją dalį normalių nuotraukų mačiau tik užsieniečių. Taip taip, jų, beje, lietuviškuose pažinčių tinklalapiuose irgi privisę. Rašė ir jauni, ir vyresni turkai, azijiečiai. Neturiu nieko blogo prieš šią tautą, bet jų noras susirasti sau draugių toks stulbinantis, kad šie, registruodamiesi lietuviškuose pažinčių tinklalapiuose, netgi lietuvių kalbos pramokę yra. Tiesa, atrašo, toks jausmas, kad su “Google translate”. Tai va, apie tas nuotraukas. Jūs man, vyrai, atsakykite, kokiai normaliai gražios antrosios pusės ieškančiai moteriai patiks vyras, kurio galerijoje vien nuotraukos iš užstalės. Pvz., vienas džiugiai išsišiepęs rusakalbis man aktyviai rašinėjo ir kvietė į pasimatymą, o nuotraukose jis vienur pilvą padėjęs prie baltos mišrainės bliūdo ir riebiais žandukais šypsosi, o kitur pilvu prispaudęs šampės butelį bando jį atkimšti. Tai ką apie tokio vyro laisvalaikį galima pasakyti? Greičiausiai tai, kad kiekviena nedarbo diena yra proga išgerti, nes gi šviaaaaaantė! Aš suprantu, kad stiprioji lytis nėra linkusi pozuoti meniškoms ir dailioms nuotraukoms, tačiau bent jau pasistenkite atsisijoti ir dėkite tas nuotraukas, kuriose esate vienas, darote ką nors, ką mėgstate, nesėdite užstalėje ir priešais jus nestovi krūva alkoholinių gėrimų. Nes kam tai įdomu? Kam jūs toks įdomus būsite? Ai, ir dar, būtų gerai, jei kaip nors atrastumėte laiko ir pasidarytumėte nors vieną portretinę nuotrauką. Ir nesifotografuotumėte vonioje, tualete prieš veidrodį, užsilipę ant svetimų motociklų, svetimų mašinų ir t.t. (tokie dideli, o vis dar žaidžia paauglių žaidimus). Gi nėra gėda paprašyti draugų padaryti keletą normalių jūsų nuotraukų – galų gale, tikri draugai gi norėtų matyti šalia jūsų normalią moterį.

4. Prajuokino ir kartu išgąsdino, kai gavau laišką iš sąvadautojo. Maždaug, “labas, ar norėtum fiktyviai ištekėti ir užsidirbti”? Esmė, Nigerijos pilietis Ispanijoje ieškosi sau žmonos tam, kad prasitęstų keturiems metams galimybę būti šioje šalyje. OMG. Tikiuosi, mano kolegė, kurią “ištekinau”, parengs išsamų straipsnį apie tai. Būtinai pasidalysiu nuoroda.

5. Šokiravo visokie idiotai “amžiuje”. Nors jų internete visada pilna. Vienam pasirodžiau graži, pasiūlė oralinį, kitas gi buvo įdomesnis. Taip inirtingai sveikino su nuostabia diena, proga, neeiliniu savaitgaliu, kad nesusilaikiau vargšo Norvegijos lietuvio nepaklaususi, kokia gi čia proga ir kuo savaitgalis neeilinis. Atsakymas prajuokino: “todel kad bute si savaitgali ivyko musu lemtinga pazintis,ir tu pagaliau susiradai lygiaverti,nebanalu,ir lauzanti stereotipus pasnekova kuris jau tapo geriausiu draugu…)) Papildomi SVEIKINIMAI::::”. Kai sarkastiškai jam parašiau, kad jaučiuos kaip laimėjusi “Teleloto”, vyrukas irgi nepasimetė: “dar daugiau manyciau….loto laimejai pinigus isleidai ir baigta…o cia visam gyvenimui..ir vis stipriau ,ydomiau ir ivairiapusiskiau….NU tai kap ta vasara bega…KOkios nuotaikytes ka veikineji….”. Atleiskite, bet aš nežinau, ką reikia vartoti, kad rašytumei šitaip.  O gal kai kurias tai užkabina? Jei ką, 35-erių metų vienišius iš Norvegijos vis dar laisvas, parašykite jam :) Aš daugiau rašyt nesiryžau, nes bijojau, kad gausiu dar teletabinės laimės dozę.

6. Kažkodėl koks 90 proc. vyriškos giminės galvoja, kad jeigu jau esi užsiregistravusi pažinčių svetainėje, reiškia, eisi į pasimatymą vos po kelių sakinių apie orą, dieną, laiką, tavo grožį ir pan. Atsibuskite. Tikiu, kad yra einančių į blic pasimatymus. Tikrai tikrai, ypač jaunesnės merginos dažnai propaguoja tokius susitikimus. Bet su metais ateina ir suvokimas, kad tai nėra saugu, kad dažniausiai tokie susitikimai nieko gero neduoda, todėl pastangų iš vyrų tikimasi daugiau. Bent nebanalaus pokalbio apie bendrus pomėgius ar dar kažką. Priešingu atveju atėjus į pasimatymą gali grėsti nejauki tyla. Iš kokių 40 įvairaus amžiaus vyrukų realiai įdomesniais pašnekovais pasirodė trys. Vienas jų – mano bendraamžis, kitas – keliais metais vyresnis, trečias – visais dešimčia. Su jais galėjome kalbėtis apie viską, pradedant knygomis, baigiant visokiais filosofiniais ir egzistenciniais reikalais. Tiesa, pastebėjau ir tai, kad vyriausiasis pašnekovas vis mane spaudė pasidalinti telefono numeriu ir pasikalbėti su juo gyvai. Atleiskite, bet tokie primygtiniai prašymai man irgi baisoki, todėl ištryniau anketą taip nei vienam nieko nepažadėjus ir neatskleidus.

Tai, ką čia aprašiau, yra ryškiausios mano patirtys ir pastabos. Toli gražu ne visi vyrai buvo tie, kurie užduoda kvailus klausimus, nemoka rašyti, nusišneka ar šiaip – siūlo daugiau nei šiaip pasikalbėti pirmąja žinute. Atvirai sakant, manau, kad įvertinus moteriškąją tokių tinklalapių pusę, surastume aukso vidurį ir visus nevykusius vyrus atsvertų ne ką geresnės moterys. Ne veltui sakoma, kad visi mes kažkur pasaulyje turime savo antrąją pusę.



1 thought on “Pažintys internete: kas ką rašo ir kas slepiasi už pseudonimų”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *