Buto nuomos subtilybės, arba kas užknisa ieškant buto nuomai

Buto nuomos subtilybės, arba kas užknisa ieškant buto nuomai

PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt

Butų nuomos rinka verda. Ką ten verda, dabar pats nerštas, taip sakant. Gi atkeliauja nauji studentai, grįžta senieji, visi į miestą, į miestą. Aš po nuomos skelbimus irgi pasižvalgau. Nes, anokia čia paslaptis, norisi man keisti butą. Mokam, palyginus, nedaug, bet butas tunelio formos ir čia užknisančiai tamsu su visomis iš to išlendančiomis pasekmėmis: nenoru ką nors daryti, pasyvumu, nuolatiniu mieguistumu. Be to, čia neauga absoliučiai jokie augalai. Tai va, žvalgaus*, skaitau skelbimus ir neretai labai nustembu. Dėl pačių keisčiausių dalykų.

Žvėrynas. Mistinis Vilniaus rajonas. Taip, jis gražus ir žalias. Taip, šalia centras, Vingio parkas, Neris. Pliusų nemažai. Tą vietos NT (Nekilnojamojo turto) nuomotojai žino, todėl Žvėryne netgi šuns būda yra aukso vertės ir tik jei į ją tilptų žmogus, ji būtų būtinai išnuomota. Rašo žmogus skelbime, kad butas suremontuotas, šildymas “kitoks”, o nuotraukoje matai apgriuvusį pečių ir prišnerkštus trobos kampus. Ir už gyvenamą vietą tokiame bute/name norima mažiausiai 800 litų. Jie ką, iš kosmoso nukrito? Kodėl dabar nuomininkas turi džiaugtis gyvendamas kažkur prie pečiaus, rizikuoti savo turtu gaisro atveju (o Žvėryno senąsias trobas gi degina), vaikščioti dūmais atsiduodančiais drabužiais ir dar mokėti tokią milžinišką sumą pinigų. Arba dar. Jeigu randu kriterijus atitinkantį variantą, tai jo kvadratūra būna ne šiaip maža, o super maža 18-25 kv. m. Ir dar komentaras pridėtas: “idealus būstas viengungiui”. Ir vėlgi – už tokį idealų būstą mokėti reikėtų “kuklius” 800 litų. Ponai NT savininkai, ar jūs sveiko proto? Dabar, beje, Žvėryne visai nėra nieko, kas kainuotų pigiai. Visas NT toks brangus, kad peržvelgus skelbimus darosi silpna. Ar tas NT kainų burbulas sprogo, ar pučiasi iš naujo?

Automobiliui vietos rasite prie namo. Dažnai matyta frazė visuose skelbimuose. Mieli nuomininkai, šita daili frazė reiškia tą (o ypač, jei kalbame apie naujos statybos namų rajonus), kad savo automobilį grįžę vėliau vakare, žiemą, darbo dienų vakarais galėsite susikišti į ten, kur nesueina, nes vietos nebus nei šalia namo, nei aplink jį, nei tolėliau. Pavyzdžiui, ten, kur gyvenu dabar, abiejų butų skelbimuose buvo rašoma tas pats. Užtikrintai skelbta, kad mašiną galėsime palikti prie namo, vos ne po langais. Ir ką jūs sau manote? Iki šiol stengiamės išvažiuodami palikti mano arba brangiausio automobilį taip, kad galėtume jį pastūmę pasistatyti ir antrą mašiną. Nes negana to, kad pilnas kiemas visokių kartą per mėnesį ar pusantro pajudinamų grabų, čia nuolat pastatoma bent vienas ar du autobusiukai (žiemą būdavo ir keturi), o kaimynai, kurie turi garažus po namų (anų, beje, per du šimtus), savo automobilius irgi palieka viršuje, nes garažus pavertę sandėliukais, mėto bet kaip per dvi tris vietas, nes negalvoja, kad be jų kažkas irgi norėtų pasistatyti savo transporto priemonę saugiai. Taigi, sakinys apie automobiliui vietą prie namo yra visiškai beprasmis. Nebent vieta būtų išpirkta arba užtverta. Kitaip garantuoju, kur pasistatyti mašiną tikrai nerasite.

2

Butai pusrūsyje. Iš esmės, neturiu nieko prieš tokio tipo butus, tik kliūna šeimininkų melai. Pavyzdžiui, “butas su kiek mažesniais nei įprasta langais, bet šviesos pakanka”. O nuotraukose akivaizdu, kad visur sujungtos šviesos, o tie langai, kurių esą pakanka, vos du ar trys. Dar kažkada, kai ieškojau buto sesei, buvo apskritai keista rasti tokių variantų, kaip išnuomojami gyvenimui patys tikriausi rūsiai. Tiesa, labai pigiai. Ir esą elektra nemokamai (kur gi ne, kai jungiamasi prie bendros rūsio elektros linijos), ir vanduo (matyt, irgi iš rūsio bendro naudojimo). Vienintelis nepatogumas – rūsys. Ir, greičiausiai, visos namo kanalizacijos tėkmės garsai. Jei turit pasirinkimą, nesigundykit tokiais butais dar ir dėl to, kad kaip bebūtų, drėgmės juose daugiau, o tai gali reikšti ir papildomas ligas.

Salomėjos Neries gatvė. Dar viena legendinė Vilniaus vieta, vadinama Šanchajumi. Dėl to, kad daugiabučiai ten sustatyti taip tankiai, jog valgydamas saulėgrąžas savame balkone netyčia atsidusęs gali perpūsti jų lūkštus į kaimynų balkoną. O išėjęs džiaustyti skalbinių galėsi greta esančio buto kaimynui paspausti ranką tiesiai per balkoną. Tanku, triukšminga, o statyba – prasta. Tą girdėjau iš ne vieno. Be to, kas rytą pirmyn ar atgal laukia ilgėliausi kamščiai. Tačiau butų savininkai ten ne tik laiko kainas (reikia juk bankams paskolas mokėti), bet ir dar meluoja. Antai: “labai rami vieta”, “tylu ir jauku”, “ramus kiemas”. Aišku, mane labiausiai juokina frazė prie tokių skelbimų “butas puikioje vietoje”. Nu laba diena. Iš kurios čia jau pusės puiki vieta? Ukmergės gatve kamštis iš ryto ir vakare, rajonas toks atkirstas nuo normalaus susisiekimo, stotelės nepatogiai išdėstytos. Be to, tai kraštas, kur greičiausiai statybos vyks dar ilgai. Vienintelis butų toje vietoje pliusas – nauja statyba, kas reiškia autonominį šildymą ir galimybę reguliuoti šildymo stiprumą pagal poreikius ir piniginės storį.

Perkūnkiemis. Kiek geresnė vieta, statyba ir susisiekimas, palyginus su Salomėjos Neries gatvės namais. Beje, abu rajonėliai yra naujakurių rajonai. Čia butus dažniausiai perka atvažiavę į Vilnių gyventi žmonės, nuomojasi jaunimas, tad publika čia tikrai jauna. Čia pastatytos aikštelės automobiliams, kuriasi įvairūs versliukai, gana kokybiška būsto statyba. Viską gadina tik rytiniai ir vakariniai ilgai trunkantys kamščiai. Tiesa, užbaigus aplinkkelio statybas padėtis turėtų pasikeisti. Tai liko dar trys metai – ne tiek ir mažai, bet ne tiek ir daug. Tačiau automobilio stovėjimui vietos tikrai rasti sunku. Jeigu kada važiuodami į Vilnių nuo Ukmergės matėte, šalia to rajonėlio yra tokia didžiulė smėlio aikštelė, rudenį ir pavasarį pavirstanti tešlos aikštele. Va ten daugeliui prisireikia statyti automobilius, o kai kuriems per tą aikštelę tenka keliauti iki autobusų stotelės.

1

Nuoma be baldų. Akmuo į nuomotojų daržą. Gerai, tebūnie, baldai baldais, gal kažkas turi lovą, gal gali miegoti ant čiužinio ar kažkaip kitaip. Bet jūs man pasakykit, kaip gyventi bute, kuriame, pavyzdžiui, nėra įrengta virtuvė. Tokių skelbimų tikrai nemažai. Kaip jūs, šeimininkai mieli, įsivaizduojate, turėtų nuomininkas gamintis valgyti, plauti indus, kažką kepti, virti? Vonioj? Pasistatęs elektrinę kilnojamą viryklę? Ar turėtų už jus įrengti virtuvę, pasikabinti spinteles ar prižiūrėti tą darysiančius statybininkus? Nesuprantu, kur būna žmonių, norinčių išnuomoti tokį butą, galvos. Ar gal jiems reikia nuomininkų, kurie atėję į butą tik pamiegotų ir vėl išeitų? Gal ir tokių atsiranda.

Nuoma su baldais. Tiesa, kraštutinis variantas yra tada, kai į naujos statybos butą, tokį nusipirkę ir susitvarkę, šeimininkai sutempia absoliučiai visas atliekas iš savo ankstesnės gyvenamosios vietos, iš to, ką atiduoda giminaičiai, ką rado sandėliukuose ar atiduodamą per skelbimus. Užeini į tokį butą ir matai, kad sofa mačiusi ir šilto, ir šalto, kad fotelis nė nepriklauso būti prie sofos, stalas nutrintas, kėdės išklypusios, virtuvės komplektas yra jokio komplekto, lova nugulėta, čiužinys prasmirdęs ir t.t. Jau tada geriau investuokite į virtuvės įrengimą ir nuomokite butą be baldų nei užkraukite nuomininkams galvos skausmą su tokiais baldais, kurie neaišku nei iš kur, nei kiek ilgai laikantys. Sakau iš patirties, nes mūsų pačių butas buvo įrengtas būtent taip – sutempta viskas, kas atlikę iš įvairių gyvenamųjų vietų. Ir sudėliota, sukabinta nė nepaisant buto išplanavimo, dydžio ir kitų dalykų.

Bijantys gyvūnų, vaikų ir žalingų įpročių. Kai ieškojome nuomotis pirmo savo buto, perskambinome krūvai žmonių. Ir kas mane labiausiai pykdė, tai žmonės, kuriems netiko nuomininkai, turintys gyvūnų ar vaikų. Jėzau, jeigu nori nuomoti butą, susitaikyk, kad ten gyvens žmonės. Ne kyborgai ar robotai, nedarantys nieko namie, tik atsargiai pamiegantys ant nugaros lovoje, kad neduokDie čiužinio neišgulėtų. Ir ką tas gyvūnas padarys? Klauskit, ne ar gyvūną turi, o ar gyvūnas tvarkingas. Ir tarkitės, kaip atlygins nuomininkai nuostolius, jeigu gyvūnas pasisios ant kilimo ar nugrauš tapeto kampą. Mūsų pirmas šeimininkas neigiamai reagavo į gyvūnus. Kai panorom turėti savo katiną, mums buvo pasakyta, kad darysit remontą. Tai kaip jūs, blemba, įsivaizduojat katino auginimą? Ką jis turi daryti, kad reikėtų remonto bute, kuriame buvo lova, virtuvės komplektas, vonia ir sofa? Dabar gyvename kitame bute, kurio šeimininkė yra katinams draugiška. Tad galiu pasakyti, kad per visą gyvenimo su katinu laikotarpį jis nepadarė absoliučiai nieko blogo. Nagus galandasi tik jam skirtoje vietoje, visus reikalus atlieka į dėžutę. Net jeigu kažkur pripėduoja (pvz., kai gaudo muses ant visų langų), visa tai yra nuvaloma. Dar labiau užknisa tie, kurie būtinai nori, kad šeima neturėtų vaikų. Tik tada nuomoja. Sutinku, vaikas tam tikrais atvejais yra baisiau nei gyvūnas. Betgi džyz, tarkitės su nuomininkais, kaip jie atlygins nuostolius, jei, pvz., vaikas nusičiupęs flomasterius papaišys, ir viskas. Ir dar – tie, kurie rašo, kad ieško nuomininkų be žalingų įpročių. O patys esate šventi? Nerūkote, negeriate, nešvenčiante gimtadienių, nepatriukšmaujate?  Ne? Tai kodėl reikalaujate to iš kitų žmonių? Bet kuriuo atveju gyvendami nuomininkai, net jeigu ir neturės nei vaikų, nei gyvūnų, butą nugyvens ir remonto jam reikės. Susitaikykit. Arba nenuomokit butų visai, sėdėkit suraukę šiknas, mokėkit mokesčius patys ir nelandžiokit į akis normaliems žmonėms, kurie nori gyventi su gyvūnu ar turėti vaikų.

Draugiški kaimynai. Šiaip jau, dar viena nieko verta frazė būsto nuomos skelbimuose. Draugiški kaimynai yra draugiški tikriesiems buto savininkams. Nuomininkai kiekvienoje bendrijoje, bendruomenėje yra tarsi koks piktybinis auglys. Kas gi norės, kad šalia jų gyventų studentai, jauna porelė ir pan., kurie “tikriausiai garsiai linksminsis”, “garsiai klausysis muzikos”, “švęs gimtadienius su daug chebros”, “triukšmaus virš galvų”, “garsiai mylėsis”, “pyksis ir skirsis”, “gers”, “daužys indus”, “o gal jie vagys ar narkomanai?”.  Teko susidurti su tokiais itin draugiškais kaimynais. Tik ketvirtus metus gyvendami toje pačioje vietoje turime tokių, su kuriais pasisveikiname, persimetame žodžiu kitu, dar kažką. O pirmieji metai tiek viename, tiek kitame bute prabėgo su tokiais trumpais siaubukais. Pirmame bute kaimynai iškvietė policiją mums už triukšmą, nors triukšmavo butas vienu aukštu aukščiau. Ir dar kažkokia susiraukus moterėlė mano mamos klausinėjo, kur eina, nes čia niekada nematė. Antrame bute metus gyvenome virš isterikės ir paranojikės, turinčios metų vaiką. Iš pradžių viskas atrodė gerai, vėliau prasidėjo skundai į policiją ir pan. dėl kiekvienos numestos šakutės, vaikščiojimo namie basomis ir pan. Ačiū Dievui už banką, kuris pasistengė, kad kaimynai neišsimokėtų už savo butą ir jį parduotų, o patys išsikraustytų. Nenoriu pasirodyti piktdžiugiška, bet kai pamatėme, kad jų butas apžiūrinėjamas žmonių, nuoširdžiai apsidžiaugėme. Buvo dar kiti kaimynai iš viršaus, kuriems ant tų, iš apačios, irgi trukdėme gyventi. Bet gi palyginus neseniai tas iš viršaus atėjo pas brangiausią ir paprašė pataisyti kompiuterį. Cha! (REKLAMA: Jeigu sugedo kompiuteris ir reikia pataisyti, kreipkitės, brangiausias puikus meistras). O va kaimynai už sienos palyginus puikūs. Tris vaikus turinti šeima turi truputį kompleksų, kaip supratau, mat kažkada kaimynė guodėsi, jog jos negerbia, nes jos vyras statybininkas. Bet mums patinka. Ir dar turime pažįstamus, besiverčiančius baidarių nuoma, aktyvius sirgalius už visą lietuvišką sportą. Su jais nuolat sveikinamės. O į tų piktųjų kaimynų vietą atsikraustė švęsti mėgstantis ir moteris kaip kojines keičiantis policininkas. Kai katinas užliejo jo butą (išvertė 3 litrų vandens vazą ir vanduo kiaurai perbėgo per grindis/lubas tiesiai į kaimyno butą), susipažinome artimiau (iš pradžių piktėliau, dabar visai draugiškai). Tai kai jis švenčia (o daro tą garsiai, audringai, su ginčais, dainom, dūžtančiais indais ir parytinėmis kelionėmis iki “dar alkoholio”), mes džiaugiamės. Nes tikrai nekliudome jam naktine maisto gamyba, vaikščiojimu basomis ir pan. Tai va, kaimynai bus draugiški tik tuo atveju, jei gyvensite bute ilgai. Labai ilgai.

Agentūros mokestis. Šito dalyko aš niekada nesupratau ir, man atrodo, nesuprasiu. Tai kaip čia išeina? Aš noriu nuomotis būstą, mokėsiu kas mėnesį nuomą šeimininkui, 100 proc. turėsiu sumokėti mažiausiai vieną nuomą į priekį ir dar palikti nuomos dydžio depozitą. Ir dar turėsiu sumokėti 500 ar daugiau pinigų nuomos agentūrai? Už ką? Už tai, kad išnuomojo man kažkokio žmogaus butą? Ir tie 500 litų man niekada jokiu pavidalu nesugrįš? Atsibuskite NT nuomotojai. Seniai praėjo laikai, kai nuomininkai mokėdavo pinigus už tai, kad kažkas jiems surado būstą. Šiandien už tokias paslaugas turėtų mokėti ne kas kitas, o pats nuomotojas. Juolab – kokią naudą iš to, kad agentūra nuvedė apžiūrėti buto, turėsiu aš, nuomininkė? Kai ieškojome pirmo buto ir ilgai nieko neradome, kreipėmės į agentūrą. Tai negana to, kad agentę turėjome nuvežti sava mašina (ir dar pasiimti iš Žvėryno) iki objekto, ji apsižioplino ir vietoje dviejų kambariu buto parodė mums vieno kambario butą. “Oi, o aš kažkaip galvojau, kad čia dviejų… Merginos sudėjo skelbimą ne taip. O šito buto nenorite? Visai patogu čia”. Ir tokiems žmonėms už buto paieškas mokėti 500 litų? Sesei ieškant buto, beje, mama sumokėjo. Butą sesuo susirado pati, nes agentūra nepajudino nė piršto. Davė kelis apgailėtinus skelbimus. Aš juk galiu lygiai taip pat išsinuomoti butą, kuris nuomojamas be jokių tarpininkų.

Buto nuotraukos. Bene labiausiai mane užknisantis dalykas – nesugebėjimas nufotografuoti buto normaliai. Nekalbu apie tuos atvejus, kai skelbimuose atsiranda nuotraukos apverstos, gulsčios vietoje stačių ir pan. Kalbu apie buto detalių fotografavimą. Koks, mieli nuomotojai, man skirtumas, kokio grožio yra jūsų dušo galvutė? Arba kokio medžio laiptai? Absoliučiai jokio. Ir dar, jūs gal nesugebate susitvarkyti ar bent paslėpti visą jovalą, kuriame gyvenate, prieš fotografuodami butą būsimiems nuomininkams? Baisu matyti apatinius išdžiaustytus vonioje, šūdais nutaškytus veidrodžius, apšnerkštą virtuvę ir visus buto kampus. Suprantu, turite vaikų ir gyvūnų. Bet still – nuomininkas nori matyti estetišką buto vaizdą, o jūsų nuotraukos jam tik sukelia norą derėtis, nes nuomininkas suvokia, KIEK reikės visko plauti ir valyti atsikrausčius. Aš pati apskritai esu paniška rankų plovėja ir pan., ir man šlykštu atsikrausčius į naujus namus net liestis prie ko nors, todėl pirmu taikymu imuosi visokius šarminius ir rūgštinius valiklius, maunuos pirštines ir viską šveičiu. Pasistenkite dėl nuotraukų – jos yra tikroji jūsų buto nuomos agentūra.

*Žvalgausi tik į naujos statybos butus, todėl nenustebkite, kad čia pasakoju daugiausia apie juos.



1 thought on “Buto nuomos subtilybės, arba kas užknisa ieškant buto nuomai”

  • Man kažkaip pasisekė su nuoma, ieškojau ne internetu bet per brokerį, tai surado per 5 dienas tokį kokį norėjau už patrauklią kainą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *