Šiek tiek apie bėgimą: ką reikia žinoti, arba asmeninė patirtis

PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt

Sudėtingas daiktas yra bėgimas. Bėgioju nuo balandžio pabaigos, rodos, o po pirmojo “Nike” organizuoto pusmaratonio beveik mėnesį nebėgau niekur. Jau prieš tą “Nike” bėgimą buvau pasitempusi vieną pėdą, o per jį pasitempiau antrą, pasisukau kelį ir kiekvienas bėgimo žingsnelis kėlė skausmą.

Ilgiau bėgiojantys mane protino, kad turėčiau liautis, nes gi nieko gero iš to, kad bėgu jausdama skausmą. Reiškia, leidžiu ne gyti pažeistai vietai, o išsidirbinėju ir kenkiu sau dar labiau. Žodžiu, mėnesį nebėgau ir savaitėlę bėgioju vėl. Geras jausmas. Bet tam, kad tas geras jausmas nedingtų niekur, svarbu kelios taisyklės.

1. Apšilimas

Jis būtinas. Nesvarbu, kad tingisi, nesvarbu, kad atrodo, ai, kam čia reikia. Svarbu tai, kad raumenis būtina įšildyti, prajudinti, kad staiga pradėję bėgti negautumėte traumos, nepasitemptumėte raumenų ir t.t. Aš, pvz., dabar darau apšilimą tai su svareliais, tai be jų, bet gerai išjudinu viską, pradedant kaklu, baigiant čiurnomis. Šokėjai turi labai gerą mankštą,  kai tik žinosiu, parodysiu, bet šiaip, pilnas “YouTube” visokių pamokėlių, kaip galima apšilti. Būtinai tą darykite. Geriausia apie 10 minučių.

2. Skausmas ir kvėpavimas

Matėt, ant visų treniruoklių sporto klube yra perspėjimas, kad jei jaučiate skausmą ar pratimas per sunkus, nustokite jį daryti. Su bėgimu yra tas pats. Visai nebūtina apsimetinėt gazele, jei kol kas bėgate lyg meškutė. Ir kas gi čia tokio? Aš, pvz., bėgiodama su antrąja puse visad jaučiuos blogai, nes atsilieku. Bet jo žingsnis puse karto ilgesnis nei mano, tad nieko keisto, kad smulkiais žingsniukais atsilieku. Nepersistenkite, nelaužkite iš savęs bėgiko jei tik pradėjote. Ir jeigu jaučiate skausmą, sunku kvėpuoti, kažką diegia, lėtinkite tempa, paėjėkite. Aš pirmuosius kartus eidavau, dabar 5 kilometrus galiu nubėgti nesustojusi. Bet jeigu pajuntu, kad skauda šoną ar kažką, stengiuosi giliai įkvėpti per nosį ir iškvėpti per burną. Šita taisyklė, beje, galioja ir bėgant be jokio skausmo. Įkvepi per nosį, iškvepi per burną. Aš, aišku, dabar simuliuoju ir vis pagaunu save lekuojant kaip kokį šunį per burną. Taip nedarykit.

3. Susikaupimas

Kažkada esu sakiusi, kad geriausia bėgioti vienai. Ir visai nemeluoju. Nes tada klausau muzikos ir susitelkiu į save, į tai, ką darau, kaip darau, kaip kvėpuoju. Kai bėgi vienas, labai lengva įsivažiuot į muzikos diktuojamą ritmą, pajusti, koks tempas geriausias, suprasti, kad bėgti nepatogu. Ir nereikia nieko vytis ar prie nieko prisitaikyti. Susikaupti, beje, labai svarbu, ypač bėgant pirmus kartus. Nes gi reikia išmokti teisingai bėgti.

4. Nuovargis

Esu bandžiusi bėgioti kasdien. Bet kaip pradedanti nesijaučiau gerai. Geriausias tempas – bėgioti kas antrą dieną. Nes nuovargis jaučiasi, net jei pats nesijaučiat pavargęs. Pavyzdžiui,  rašau šį įrašą bėgusi antrą dieną iš eilės, nes žinau, kad kitą dieną, kai priklauso bėgti, negalėsiu to padaryti. Ir turiu pasakyti, kad šiaip jau aš nejaučiu šono skausmo, bet šiandien jaučiau, teko susireguliuoti kvėpuojant viską.

5. Šaltas dušas

Po bėgimo negalima iš karto sustoti ir eiti namo. Prasieikit ratą kitą, pakvėpuokit, pakilnokit rankas, kojas, atsigerkit. Ir tada marš į šaltą dušą. Šaltą, nes toks gerai grūdina. O be to, įkaitę visai nejausite, kokio šaltumo tas dušas. Bent man toks – labai gerai.

6. Duomenys

Jeigu labai rūpi, bėkite įsijungę nemokamą programėlę “Endomondo”, ji parodys maršrutą, kalorijas, bėgimo greitį, laiką ir t.t.

Tai ką, susitiksime trasoje? Dabar bėgsiu penktadienio vakarą, sekmadienį irgi :) Mankštinkite kojas.

Tai ką – susitiksime bėgimo trasoje?



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *