Stebuklų gruodis, arba apie nagus ir susigrąžintas akis

Stebuklų gruodis, arba apie nagus ir susigrąžintas akis

PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt

Ak tas gruodis, stebuklų metas tikras. Atrodo, visus metus kaupi kaupi norus, o tada gruodį prasiveržia norų maišelis ir kad pasipila iš gausybės rago patys įvairiausi nutikimai, net silpna kartais darosi atgal atsigręžus.

Pirmiausia gi, nesigirsiu per daug, bet tikrai esu panelė žioplelė. Visuomet žiauriai norėjau, kad kas nors padarytų man profesionalų manikiūrą ir kad galėčiau neslėpti savo bet kaip nulakuotų, ar visai nenulakuotų, na, trumpai tariant, man nepatinkančių pirštų. Nebuvo jie tokie blogi, bet aš save laikau gana berniukiška mergiote, o darbuojuosi su perdėm mergaitiškom stileivom. Šioks toks kontrastas, nori nenori, tai vis pasvajodavau.

Atrodo, paprasta, imi ir nueini. Bet atsirasdavo vis kokių “neatidėliotinų” reikalų, kuriuos išvedu į vieną paprastą dalyką. Aš sunkiai prisileidžiu nepažįstamus žmones be jokios būtinos priežasties (ligos). Aišku, gruodį pasvajojus ėmė ir atsirado galimybė pasidalinti nagus profesionaliai, pas merginą, baigusią kosmetologijos studijas, ne šiaip ten kokius kursus, dabar studijuojančią mediciną ir puikiai išmanančią visas higienos, grožio ir t.t. procedūras. Galiu tik pagirti kokį milijoną kartų ir pažadėti, kad jau kai nusibos man dabartinis gelinis lakavimas (o jis vyšninis su dviem dailiom kalėdiškom snaigutėm), eisiu iki “Simonos nagų” vėl.

Beje, dėl to nusibodimo – Simona pasakojo, kad pati, kai jau nusibosta jai gelinis lakavimas, ima ir nusilakuoja nagus norima spalva trumpalaikiu nagų laku, pasidžiaugia, o vėliau nusivalo. Graži spalva, piešinys ir t.t. – viskas lieka kaip buvę. Man, juokinga, su geliniu lakavimu didžiausią džiaugsmą teikia tai, kad galiu plauti indus ir nebijoti, kad viskas, ką nusilakavau atšokinės. Aišku, išoriniam poveikiui šitas lakas nėra atsparus, teko įsitikinti tuo pačiai, kai nemačiom skutau bulves ir brūkštelėjau per smiliaus nago galiuką. Nusirėžiau vos vos lako.

Kodėl nemačiom? Ogi todėl, kad ilgą laiką svaigusi apie lazerinę akių korekciją ėmiau ją ir pasidariau. Trypčiojau vietoj gal pusmetį, o tada per savaitę viską susitvarkiau iki galo ir atsiguliau po lazeriu. Nebuvo didelė mano trumparegystė, bet pradėjus bėgiot pavasarį kiek palyso veidas, akiniai ėmė smarkiai smukti, o tai reiškė naujas investicijas. “Fielmane” (žinau žinau, radau, kur ieškoti) apsižiūrėjau, kad dvi poros mano norimų regos agregatų kainuoja ~800 Lt. Tai kaip ir vienos akies korekcija. Padelsiau kiek ir ryžausi.

Rinkausi kliniką pagal atsiliepimus iš draugų, internetą, supermamų forumą ir t.t. Norėjosi, kad būtų kuo mažiau neigiamų atsiliepimų. Iš karto atkrito visų mėgiamas “Novie Zrenie” (ar kaip ten), kurie daro bene pigiausiai tą korekciją. Nesu rasistė, bet man Lietuvoje veikianti įmonė, kurioje absoliučiai viskas pateikiama rusų kalba ir tik prireikus tau atvedamas vertėjas pasitikėjimo nekelia. That’s me. Nors draugas vienas darėsi, liko patenkintas ir puikiai mato iki šiol.

Atkrito ir “Akių lazerinės chirurgijos centras”, kurie nors ir baisiai mandrai pasivadinę turėjo du iš dviejų neigiamus atsiliepimus. Gero bičiulio dvi draugės regėjimą po korekcijos tokioje klinikoje susigrąžino tik per maždaug mėnesį-pusantro, o operavo pats klinikos įkūrėjas! Vienai jų vaistų netgi teko ieškoti Baltarusijoje, mat Europos Sąjungoje jų nėra (pagarba tik klinikos vadovui, kad pats ir nukeliavo jų iš ten parsivežti). Taigi, šitam centrui buvo griežtas “ne”. P.S.: prieš rinkdamasi dar parašiau šitam ir kitoje pastraipoje minimam centrui laiškus su milijonų klausimų, spėkit, ar “Akių lazerinės chirurgijos centras” man ką nors atsakė? NIEKO!

Galiausiai liko “Lirema“. Gal tų lazerinės akių chirurgijos centrų yra ir daugiau, per daug aš nesigilinau. Vokiečių ir lietuvių įmonė. Mane, galima sakyti, nupirko tai, kad naktį parašiusi el. laišką su krūvą klausimų jau kitą rytą sulaukiau iš jų skambučio ir kokį gerą pusvalandį, jei ne ilgiau, kalbėjomės apie tai, kas, kaip, kur, kada ir t.t. būna. Konsultacijai susitariau pirmadienį, prabuvau dvi valandas su gydytoja, kuri atsakė į visus mano debiliškiausius klausimus, akis ištyrė nuo A iki Z su belenkokiu kiekiu aparatų. Kadangi jie operuoja tik ketvirtadieniais (kartais ir penktadieniais), o aš norėjau kuo greičiau, sutarėm, kad ketvirtadienį 9:30 aš būsiu jau pas juos.

Ketvirtadienį bišk vėlavau. Gėda pelėda, bet užsisėdėjau namie. Manęs laukė, ačiūdie. Pasirašiau krūvą dokumentų, nusipirkau už 30 litų komplektuką vaistų, kurių prireikė po korekcijos, gavau raminamųjų tabletę, kad nespurdėčiau per operaciją. Nes gi narkozės niekas nedaro – į akis prilašinama daug nujautrinančių lašiukų, po kurių atrodo, tarsi akys susirgo gripu ir nelabai nori vartytis. Sesutė dar prilašina jų, praplauna akis su jodu ir – ready steady go!

Ant veido uždengiama marška, dalis jos tampriai prilipdoma prie akies, gydytoja (oftalmologė mikrochirurgė) atsidengia po vieną akį. Akis praplaunama šaltu vandeniu, nugremžiama ragenos dalis (tarp kitko, kažkas sakė, kad čia ne itin geras jausmas, tai turiu pastebėt, kad tik antrą akį kai valė, supratau, kas čia vyksta. Ir dėl tų nugremžiama, nuskutama – sunku rasti tinkamą žodį, kuris parodytų veiksmą ir užfiksuotų, kad visai neskauda ir nieko nejunti). O tada lazeris nugarina tai, ko nereikia, trunka iki 15 sekundžių. Ir visai nereikia bijoti, kad akis kryptelės (užsimerkt neužsimerksite, nes šiaip ar taip vokių laikikliai sudėti to neleis padaryti). Jeigu judesys bent kiek nukryps, lazeris nustos veikti. Tada užlašinama lašiukų, uždedamas apsauginis lęšis, saugosiantis gysiantį akies epitelio sluoksnį nuo visokių pažeidimų ir užkratų, dar lašiukas ir – kita akis. Visos operacijos trukmė – gal kokių 20 minučių.

Man sakė, kad būsenos suprastėjimas prasidės po kokių 2 valandų, man blogai pasidarė po 20 minučių jei ne greičiau. Gydytojai, kai bandė apibūdinti pooperacinį laikotarpį, sakė, kad bus panašu į didelę slogą ir nuolat pjaustomus svogūnus. Sloga tikrai žiauriai didelė, o svogūnas, atrodo, ne pjaustamas, bet sugrūstas į akį. Graužė, skaudė, tempė, mygė galvą, akis, ašarojo nesveikai, pagulėjus ilgiau ant nugaros ir pabandžius apsiversti, iš akių pasipildavo ašarų fontanai. Pasakysiu atvirai – prisiklausiusi istorijų, kaip viskas visiems lengvai buvo, galvojau, kad mirsiu. Lašint lašus nuo uždegimo reikia kas 4 valandas, o aš į šviesos pusę nė kryptelėt akių negaliu, ašaros fontanais lekia.

Pramiegojau beveik dvi paras. Antros paros vakarą išlipau iš lovos ir ėjau pabendraut su lankytojais, po truputį nustojau sloguot, akys priprato prie šviesos pro tamsius akinius (jų, sako, kai kuriems net 3 mėnesius reikia po operacijos). Kitą dieną po namus basčiausi jau be tamsių akinių, tik į lauką ir parduotuvę ėjau su jais, nes buvo per ryšku. Žaidžiau kompiuterinį žaidimą, gaminausi valgyti ir t.t. Regėjimas, tiesa, nėra itin ryškus, jis atsistatys per kažkiek laiko iki 100 proc. Bet geroji naujiena ta, kad aš matau jau dabar DAUG daugiau nei matydavau be akinių. Pvz., šito įrašo be akinių nebūčiau parašiusi, nes visos raidės būtų lyg rūke.

Rytoj man turėtų nuimti apsauginius lęšiukus ir turėtų būti galima pagaliau pasitrinti akis :) Nes kol su lęšiukais, jų trinti negalima todėl, kad šie gali iškristi. Iškritus jiems nieko baisaus nenutinka, tiesiog infekcijos tikimybė tampa didesne. O tada dar maždaug po 10 dienų turėčiau imti ir pradėti galėti vairuoti (kas gi man itin svarbu), o regėjimas nustos svyruoti ir šokinėti (viena akis geriau, kita blogiau, lengvas rūkas, neryškumas ir t.t.) per pusmetį. Čia maksimalus laikotarpis, aš, matydama, kaip akys sveiksta po operacijos sparčiai, galiu spėti, kad užteks poros mėnesiukų man. Maždaug po 10 dienų regėjimas iš –1,5 ir –2,5 dioptrijų turėtų pasiekti –0,8 kažkur (nematyčiau dviejų apatinių regos lentėlės eilučių), kas gyventi normaliai neturėtų trukdyti.

Žodžiu, papasakosiu viską :) Belenkaip gera turėti akis, kurių nereikia slėpti po nusibodusių akinių stiklais :)



1 thought on “Stebuklų gruodis, arba apie nagus ir susigrąžintas akis”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *