Dviejų kapitonų pasakojimai prie puodelio kavos

Dviejų kapitonų pasakojimai prie puodelio kavos

Šiaip jau, mėgiamiausias mano pomėgis – klausytis. Ir klausinėti. O vakar, kadangi keliavau į vienos kompanijos, dabar į Lietuvą vešiančios nuostabius “Carthago” namelius ant ratų, prisistatymą, teko galimybė paviešėti jachtoje “Jėga”.

Šiaip jau, turėjome išplaukti pasidžiaugti atvira Baltijos jūra, bet dar iš vakaro sulaukėm perspėjimo, kad prognozuojamas škvalas, todėl plaukti bus nemalonu. Ir išties, jachtos barometras rodė pavojingai žemėjantį slėgį, o vėjo greičio matuokliai – vis stiprėjantį vėją. Kapitonas Arūnas, vienas iš tų 150, esančių Lietuvoje, pasakojo, kad jūrų uosto prognozė buvo apie 18 m/sek vėjas atviroje jūroje. Paklausiau, koks tai jausmas, toks vėjas. O man atsakė, kad ne tik nemalonu, bet ir pavojinga. Tad neplaukėm ir turėjau proga kaip mažas vaikas baksnoti pirštu į viską ir klausti – kas čia, o kas čia, o čia kas?

1

Padariau juokingą klaidą. Paklausiau, ar jachta atplaukus į jachtklubo teritoriją pririšama tik vienoje pusėje, ar tvirtinama abiem galais? Kapitonas Arūnas, kurį kalbinau, ir kitas kapitonas – Giedrius, jo bičiulis, patylėjo, tada abu prunkšdami man atšovė, kad šiaip jau pririšama tik karvė, jachta – švartuojama. Ir taip, švartuoja ją abiem galais, todėl dailiai pakrantėje išrikiuotos jachtos, kateriai, laiveliai niekuomet šonais nesibrauko.

Pasakojo ir apie tai, kad visi jachtoje esantys laivų stebėjimo prietaisai padeda matyti, kur plaukia didieji laivai. Mat jie privalo nurodyti savo plaukimo maršrutą ir, dažniausiai, tie didieji plaukia jūriniuose žemėlapiuose pažymėtais keliais. O štai su mažaisiais tenka prasilenkti taip, kaip akys mato, pasitariant radijo kanalais ir pan.

2

Dar vienas prietaisas, kurio pavadinimą (kaip daugelį kitų) pamiršau, rodo, koks vandens gylis aplink. Ten, kur skaniai gėrėm stiprią stiprią kavą, gylis buvo vos 2,8 metro nuo jachtos vaterlinijos, o Baltijos jūroje mačiau ir 130 metrų gylio, sakė, yra vietų, kur ir 200.

3

Abu daug pasakoję kapitonai išmaišę aplinkinius vandenis kelissyk, ne kartą buvę ir tolimesniuose vandenyse, pavyzdžiui, Viduržemio jūroje plaukę. O kokie įdomūs pasakojimai, kaip, pavyzdžiui, štormui siaučiant tenka įveikti kokį Gibraltaro sąsiaurį, kur plaukia ne laivai, o laivų traukiniai – visi vienas paskui kitą. Tenka kirsti jų kelią sparčiai, o tai – pavojinga. Kapitonai rimtom akim juokavo, kad nesimeldžia tie, kurie jūroje nebuvę. Mat akimirkų, kai supranti, kad padaryti nieko negali, gausybė. Taip buvę ir su Gibraltaru – vienoj pusėj tinklai, galintis sukapoti ir į dugną jachtą nugramzdinti, kitoj pusėj uolos ir laivai, o štormas daužo jachtą lyg šapelį. Įveikus tokias vietas viskas atrodo paprasta ir lengva. Visgi, štormuoti, sako abu kapitonai, jie labiausiai mėgsta giliau jūroje, kuo toliau nuo krantų. Tuomet, kad ir kaip sunku būna, ne taip pavojinga.

7

Be to, esant audringai jūrai ir bangoms tarsi siena, jachta niekuomet nekerta bangų tiesiai. Maniausi, kad yra tarsi filmuose – plauki keteromis. Pasirodo, stengiamasi bangas įveikti labiau šonu, priešingu atveju bangos gali ne tik šiaip užlieti jachtą, bet apversti, nuskandinti ir t.t. Daug reikalų.

Be to, tikri jūrininkai privalo pažinti dauguma šviesų kombinacijų, esančių ant laivų. Tas padeda orientuotis naktį. Tačiau net ir daugumos kombinacijų žinojimas neapsaugo nuo netikėtumų, kai tenka susidurti su “lempučių girlianda”, kuri nežinoma. Taip buvo kapitonui Giedriui, kuris, pasakojo, pamatęs tokią “girliandą” ant dviejų laivų nusprendė atsargiai praplaukti tarp jų. Tuojau pasigirdo garsiniai signalai, į nedidukę jachtą buvo nukreipti prožektoriai ir paprašyta apiplaukti laivus. Pasirodo, tie du laivai buvo minų žvejai, tikrinę, ar pakrantėje yra minų, tinklais.

5

Jachtoje gavau ir mažytę ekskursiją (mat pati jachta nedidukė). Jauku, net labai! Vairuoti jachtą galima nuo denio arba po stogu esančioje valdymo kabinoje. Valdymo pultas su spausdintuvu, barometru, visais daviklių rodmenimis ir t.t. yra dešiniau, kairiau įrengtas mikštas kampas su stalu – prisėsti, bendrauti, pavalgyti. Pora laiptukų žemiau – mažytė virtuvėlė su kava, dujine virykle, kriaukle. Pastarojoje, beje, indus plauni su jūros vandeniu, o perplauni – gėlu. Kol kas tas muiluotas vanduo ir t.t. išleidžiama giliuose vandenyse nutolus nuo kranto, tačiau 2017 m. bus privaloma nuotėkas ir atliekas palikti krante utilizavimo įmonėms, tad teks investuoti nemažai perdarant laivus, kad šie turėtų atliekų išpumpavimo įrangą.

6

Prie virtuvės – dvi jaukios kajutės, dušas, tualetas. Kajutėse vietos miegui – nuolat džiovinamos, yra radiatoriai, veikia drėgmės surinkikliai, kadangi jūroje nuolatos labai drėgna. Šie prietaisai gelbėja nuo kaulų laužymo ir peršalimų bei drėgnos patalynės, drabužių, batų. Užlipus aukštėčiau, iki valdymo kabinos, iš karto už jos yra trečioji kajutė, įrengta ne ką prasčiau nei pirmos dvi.

4

Keisčiausia man pasirodė tai, kad kapitonų Lietuvoje – tik 150. Pasirodo, tapti kapitonu beveik taip pat sunku kaip orlaivio pilotu. Reikia praktikos skirtingo dydžio deniuose, reikia nuplaukti tūkstančius jūrmylių, reikia išmokti gausybę teorijos (ko vertas vien pabandymas prisiminti visas virves, kampus, taškus ir t.t. ant jachtos ir žinoti kiekvienos funkciją). Ir būtent dėl šių sunkumų šiandien kapitonų turime tik 150. Ir su dviem jų turėjau nerealų šansą išgerti kavos ir pasikalbėti apie daugybę įdomiausių dalykų, kurie gali nutikti tik jūroje.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *