Ką aš seku feisbuke, arba žmonės, kurie mane įkvepia

Ką aš seku feisbuke, arba žmonės, kurie mane įkvepia

Ar užsukat į feisbuką? Aš, man rodos, jame gyvenu. Nes prižiūriu krūvą puslapių, nuolat bendrauju su draugais, stebiu, kaip gyvena mano sekami žmonės. Apie juos, beje, norėjau ir papasakoti.

Feisbukas, be to, kad yra nežmoniškais kiekiais laiką siurbiantis socialinis tinklas, pilnas niekam tikusių puslapių ir menkaverčių žaidimų, tinkamų tik smegenų raukšlių naikinimui, sujungia gausybę itin skirtingų ir kartais ypač talentingų ar įdomių žmonių.  Šių gi mintys, gyvenimas ir veikla itin įdomi, tačiau negali žmogus būti toks įžūlus ir prašytis į draugus. Štai tada praverčia feisbuko funkcija, leidžianti norimus asmenis sekti (follow). Aišku, jei tik šie patys leidžiasi būti sekami.

Prisipažinsiu, dalis mano sekamų ar periodiškai patikrinamų asmenybių yra tokie, su kuriais jokiu būdu nenorėčiau keistis vietom ar kurių jokiu būdu negaliu laikyti savo įkvėpėjais. Pavyzdžiui, mados blogerė Gabrielė Gžimalaitė. Na, šauni mergina, viskas tvarkoj, tegu kuria stilius ir fotografuojasi. Žiūriu, nes smalsu, ar gerėja jos nuotraukos, ar atrado mergina jai tinkamas pozas, mat niežti nagus man ją pafotografuoti visiškai kitaip nei ją fotografuoja dabartinis fotografas. Tačiau feisbukas, stebėdamas mano “laikus” po jos keliamais įrašais, susipratęs nė nerodo šios merginos mano sraute.

Tačiau yra kita mados blogerė – baltarusių kilmės šveicarė Kristina Bazan, kurią seku, nes mane įkvepia jos drąsa ir tikėjimas savo jėgomis. Mergina kartu su tėvais keliavo iš Baltarusijos į JAV, vėliau į Šveicariją, išmoko anglų ir prancūzų kalbas, tačiau su tėvais vis dar kalbasi rusiškai, kad nepamirštų, kaip skamba ši kalba. O be kita ko, tarp jos mokamų kalbų yra ir vokiečių. Kristina keliauja po visą pasaulį, fotografuojasi, filmuojasi, rašo nuostabų mados tinklaraštį, bando įdomiausius produktus, kuria naujus projektus ir džiugina puikios kokybės nuotraukomis. Ar galėtumėte patikėti, kad idėja apie mados blogą gimė ne jai, bet jos mylimajam ir dabartiniam blogo vadybininkui? Jis yra ir nuostabių nuotraukų autorius, jis yra tas žmogus, kuris ragino ją eiti pirmyn. Kristina netgi ryžosi atidėti studijas, mat pajuto, kad dabar turi padėti išsivystyti ženklui, o mokytis tikrai visuomet spės.

Kayture

Tarp mano sekamų žmonių yra ir lietuvių. Tokių, kaip, pavyzdžiui, nuostabus gamtos fotografas Vilius Paškevičius. Iki skausmo gražios, gyvos nuotraukos, be to, kone visos jos publikuojamos su istorijomis. Kartais – kaip nuotrauka gimė, kartais – kas nuotraukoje yra, o kartais nuotraukos atitinka Lietuvos aktualijas (kai per šernų marą buvo naikinami šernai, Vilius nufotografavo mažą sužeistą šerniuką, likusį be mamos visiškai nesigaudantį aplinkoje). Ir niekaip tokias nuotraukas vartydamas negali nemėgti gamtos ar bent jau nesigrožėti ja.

vilius

Apie Jolitą Vaitkutę, jauną žvaigždę, vargu ar būsit negirdėję. Bet jei visgi taip nutiko, tai galiu papasakoti, kodėl ją seku. Atradau Jolitą per nuostabius piešinius ant drabužių. Tada sužinojau, kad jaunoji dama kasdien po kelias valandas užsispyrusiai piešdavo, kol įvaldė tai, ką nori, tad dabar gali nupiešti žmogų, emociją, portretą, šaržą – bet ką – tiesiog viens du. Tačiau labiausiai Jolita išgarsėjo kurdama portretus iš maisto. Pvz., prezidentės Grybauskaitės portretą iš šaltibarščių. Įkvepia mane žmonės, kuriems kūrybiškumas trykšta per odos poras :)

jolita

Kadangi automobiliai – didelė mano gyvenimo dalis, akivaizdu, tarp mano “laikintų” puslapių ir sekamų žmonių nemažai yra tokių, kurie automobilių industrijoje (lietuviškoje) yra dievukai. Didesni ar mažesni. Ir Giedrius Matulaitis, fotografas, vienas iš jų. Seku puslapį, nes čia vietoje vietoje akį džiuginantys vaizdai, komentarai apie įvykius, įvykiai esami, būsimi, praėję ir t.t.

matulaitis

Ir tarp tų automobilių industrijos žmonių, kuriuos seku, yra vaikinas, sukantis super gerus vaizdo įrašus. Pasivadinęs jis Lukas Skersas, nes, matyt, dauguma vaizdo įrašų susiję su driftu daugiau ar mažiau. Iš jo galima pasimokyti, kaip padaryti gerą ir labai gerą vaizdo įrašą.

skersas

Tada yra tokia rašytoja ir poetė Ilzė Butkutė. Velniškai nereali moteris, kurios mintys, sakiniai, eilėraščiai visuomet verti dėmesio ir, kas be ko, itin gyvi bei jautrūs. Ilzė turi daugybę projektų, tačiau mane žavi jos mintys ant asmeninės paskyros sienos ir jos, kaip beprotiškai mylinčios kates moters, mintys projekte “Kačių pamotės palėpė”. Ir čia, matyt, tikrai ne vien dėl to, kad savą katiną myliu ne ką mažiau nei ji savo Juozapą ir Bimbo.

ilze

Tarp rašančių privaloma tvarka ir Andrius Užkalnis. Ne todėl, kad besąlygiškai sutinku su jo rašomais tekstais ar nuomone, o todėl, kad man jo tekstai skanūs, įdomūs, tiršti, kupini spalvų,  kvapų. Kaip geras maistas. O ir naujausias tendencijas, madas, kitką gali nujausti skaitydamas Užkalnio mintis.

uzkalnis

Beatos Tiškevič-Hasanovos tekstus aš seku dėl to, kad jie visai kitokie, nei Užkalnio. Kaip diena ir naktis, tiesą sakant. Tokie gerokai švelnesni, su vos juntama ironija, pykčiu (kai to reikia), melancholija, humoru, bet tokiu tinkamu, laiku ir vietoj, kaip sako. Labai lietuviški, kažkaip. O dar kai prisimenu tą malonaus balso merginą Tado Vidmanto “Pasivažinėjimuose”, tai apskritai – sunku nesekti. Ar mane įkvepia Beata? Nežinau. Bet jos tekstus skaitau taip pat mielai, kaip einu bandelės į Therrie kepyklėlę šalia darbo.

beata

Tada yra Martin De Pasquale – vaikinas, vadinamas Photoshopo genijumi. Atradau aš jį kažkada žvejodama internete įdomybes ir vartydama visokius “dvidešimt to, trisdešimt ano” puslapius. Peržiūrėjau jo darbus, kuriamą fiktyvią tikrovę, kompiuterines manipuliacijas ir nusprendžiau, kad tai yra žmogus, iš kurio aš galiu išmokti daug ir labai daug.

martin

Tarp piešiančių, kurių gyvenimą, darbus, pasiekimus seku ir džiaugiuosi, dar yra du užsieniečiai ir viena lietuvė. Lietuvė – Shaltmira. Žiūriu į jos darbus ir gėriuosi, nesvarbu, kad jie juodi, gotiški, siurrealistiniai, makabriški ir gąsdinantys. Žaviuosi kruopštumu, kantrybe ir talentu, mat man pačiai, atrodo, niekuomet taip nepavyktų.

shaltmira

O Minjae Lee – dailininkas, mano atrastas gana seniai. Seku, nes jo piešimo maniera itin artima manajai. Bent jau aš esu kelio, jo nueito, pradžioje. Ir kai žiūri į šio jauno korėjiečio darbus, nuo gražumo darosi silpna.

minjae

Gabriel Moreno – puikus reklamos dailininkas, gebantis paprasčiausiomis priemonėmis piešti itin gyvus žmones, žvilgsnius, veidus, mimikas, gyvūnus. Atrodo, bežiūrint, ims ir atgis. Be to, mane žavi ir jo piešimo maniera – daugybė smulkutėlaičių linijų. Ar dar bereikia sakyti, kad toks menininkas iš Madrido įkvepia?

moreno

Tiek tų žmonių, asmenybių, puslapių. O ateityje dalysiuos ir kitais savo atradimais feisbuke. Kas žino, įkvepia mane, gal įkvėps ir jus. Beje, o ką feisbuke sekat jūs?



2 thoughts on “Ką aš seku feisbuke, arba žmonės, kurie mane įkvepia”

  • Super, kiek daug įdomių ir nematytų žmonių, peržiūrėjau ir mano sekamų sąrašas tikrai pasipildė :) Tiesa, kaip taikliai apie Gabrielę, visada žiūrėdavau į jos nuotraukas ir galvodavau, ar čia aš kažko nesuprantu, ar tikrai ka-kas ne taip su jos nuotraukomis…
    Na, o iš mano sekamųjų sąrašo man be jokios abejonės labiausiai įkvepiantis yra Humans of New York, nuostabios fotografijos su istorijomis, atrodo, padeda atrasti daugybę žmonių, kurių gal šiaip gyvenime nesutiktum ir išklausyti istorijas, kuriomis gal net nepatikėtum išgirdęs… O šiaip seku daug ne itin žinomų dizainerių, aksesuarų kūrėjų, įdomu matyti šviežias ir “neparduotuvines” idėjas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *