Kaip oro linijų streikas dovanojo man miniatiūrines atostogas Portugalijoje

Kaip oro linijų streikas dovanojo man miniatiūrines atostogas Portugalijoje

Kartą per mėnesį vis kur nors iškeliauju. Aišku, vargu ar tas keliones galima laikyti tikromis kelionėmis – dažniausiai vos naktį pernakvoju svetimame mieste, svetimoje šalyje, pamatau tris-keturis oro uostus ir grįžtu namo.

Laiko pasižvalgyti turiu tik tiek, kiek pamatau per automobilio langą bandydama kažkurį modelį, o jei pasiseka labiau, po iškilmingos mažiausiai porą valandų trunkančios, vakarienės dar pavyksta išeiti apsižiūrėti naktiniame mieste. Ir tiek.

IMG_4303

Tačiau kartais įprastos kelionės klostosi kitaip. Kaip ir paskutinė, kai skridau į Portugaliją pabandyti naujosios “Škoda Fabia”. Skridome dieną prieš, mat bandymai turėjo prasidėti nuo ankstyvo ryto. Kadangi Lietuva yra mažutėlytė šalis, tiesioginių skrydžių turime nedaug, todėl galimybės spėti atsirasti Lisabonoje iš ryto nebuvo.

IMG_3948

Prieš skrendant buvo aišku ir dar kai kas. Portugalijos oro linijų TAP lėktuvų įgulos turėjo streikuoti tądien, kai buvo numatyta atgalinė kelionė. Ir kildami iš oro uosto Kopenhagoje, Danijoje, gavom pranešimą, kad, ups, skrydis atgal atšauktas. Nusileidę Lisabonoje bėgom tvarkytis reikalų. Pasiūlymai buvo du: numatytą dieną skristi iki Stambulo, Turkijoje, ten pernakvoti ir skristi į Vilnių, arba išskristi diena vėliau ir likti Portugalijoje.

IMG_3885

Kadangi 23 laipsniai šilumos vakare ir 26 dieną paliko įspūdį, nusprendėme tiesiog nakvoti dar naktį Portugalijoje. Ir, o, turiu pasakyti, nesigailėjome nei akimirkos. Vandenynas, smėlis, saulė, kalnai, miestas, pastatytas ant kalvų, žavingi kalnų keliukai, augmenija, vakarais čirškiantys svirpliai ir siautėjantys naktiniai paukščiai – tobula! Keliasdešimt kilometrų kolegai čiauškėjau, kaip galėčiau Portugalijoje gyventi.

IMG_3836

Apsigyvenome kiek vakariau nuo Lisabonos esančiame Cascais priemiestyje, kur stovi “Hotel the Oitavos” – puikus, didžiulis viešbutis. Anas garsėja savo SPA malonumais, greta esančiais golfo laukais ir ranka pasiekiamais vandenyno paplūdimiais, tinkamais banglentininkams. Akmenuota pakrantė tinkama žvejams, tad jie ištisas dienas skrunda saulėje laukdami savo didžiųjų žuvų. O banglentininkai mokosi čiuožti stebimi akylų gelbėtojų.

IMG_4139

Greta – vakariausias Europos taškas, pavadintas Cabo de Roco. Uola, pažymėta kryžiumi. Milžiniškas skardis žemyn tęsiasi keliasdešimt metrų, aplink – kalvos ir kalnai, apžėlę kažkuo panašiu į kaktusus ar pan.

IMG_4010

Portugalai – ganėtinai nedidelė tauta, kurios tėra 10 mln. žmonių ir daugiau nei 9 mln. yra katalikai. Jie gyvena greta gerokai gausesnės ispanų tautos ir pyksta, kai juos maišo su kaimynais.

IMG_3862

“Mes dėkodami nesakome “Gracias”, mes sakome “Obrigado”. Ir žmonės, kurie atkeliauja, labai nustemba” – mums sėdint lauko restorane sakė portugalas padavėjas. O kalba apie kalbą (cha) išsivystė tuomet, kai jis, nukrovęs mūsų stalą maistu, pasiklausė, kaip linkime vienas kitam skanaus. Pamėgino slaviškai, bet mes pridūrėme, kad turime gerokai retesnę ir gražesnę kalbą, o jis palinkėjo ją saugoti.

IMG_3898

Lisabona, nuostabusis miestas, kaip ir minėjau, pastatytas ant kalvų, seisminio aktyvumo zonoje. Tiesa ta, kad Lisabonos gyventojai gyvena su nuolatine galimybe sulaukti žemės drebėjimo ar ko, o stipriausias įvyko 1755 m., kai miestas buvo nušluotas cunamio ir žemės drebėjimo. Tačiau kartu, seisminio aktyvumo žemėlapis rodo, kad pavojus menkas (aišku, ne toks menkas, kaip Lietuvoje).

IMG_4299

Lisabonoje yra du, bene ilgiausi pasaulyje ar bent Europoje, tiltai, kuriais keliauji porą kilometrų tiesiai virš vandenyno. Jausmas įspūdingas. O važiuojant vienu iš tiltų pasitinka ir milžiniška Jėzaus skulptūra.

IMG_3851

Visgi tai, kad miestas ant kalnų, suteikia nerealaus žavesio. Stovi štai sau gatvėje, o į visas puses nuo tavęs – gatvyčių krūva, besileidžiančių žemyn, aukštyn ir t.t. Ir stovėdamas vienoje vietoje tuo pat metu esi ir viršuje, ir apačioje, matai nuostabų reginį. Ir achitektūra – nereali.

IMG_4280

IMG_4236

IMG_4221

IMG_4262

IMG_4264

Viskas atrodo kiek paprasčiau nei Ispanijoje, kur pastatai grandioziniai, milžiniški ir įkvepiantys, tačiau tuo pat – labai gražu. Portugalija, kad ir kaip pyktų portugalai, yra tarsi Ispanijos priemiestis be viso to blizgesio, kurį turi Barselona ir pan. Ir tai – tik į gerą. Beje, daug kur namai puošti keraminėmis plytelėmis, todėl atrodo tarsi milžiniški kilimai.

IMG_4286

IMG_4292

IMG_4295

IMG_4301

IMG_4275

Paliko įspūdį ir tai, kad net itin turistinės vietos nėra paklaikusiai brangios. O tokiems žuvies mėgėjams kaip aš, tai nuostabi šalis. Mėsa čia klaikiai brangi ir, tiesą sakant, ne tokia gera, kokia, pavyzdžiui, Ispanijoje, o žuvis – nuostabi. Paruošta paprastai, kaimietiškai, naiviai, yra šviežia ir tirpstanti burnoje. Kaip, aišku, ir kitos jūros gėrybės, kurių aš, pasirodo, nemėgstu. Juokingai skamba, bet man jos pernelyg tikros ir pernelyg ryškios. Užtat vaisiai, kurių čia kalnas pačių įvairiausių, yra tai, ko norisi net dabar, kai rašau šį įrašą. Ragaukite visko visko visko!

IMG_3954

IMG_3960

IMG_3963

IMG_3974

Iš blogybių galiu minėti tai, kad sėdint lauko restoranuose nuolatos matai elgetaujančius rumunus. Jų, sakė portugalai, itin daug. Keliauja per gatves, prašo pinigų, uždirba daug, nes yra nemažai duodančių išmaldos, ypač, jei eina motina vedina dviem vaikais. Šie paauga ir imasi to paties.

IMG_3978

IMG_3987

IMG_4008

“Jie per valandą uždirba 20-25 eur. Aš tiek gaunu arbatpinigių dirbdamas visą dieną. O jie gaudami tiek nemato prasmės dirbti”, – sakė malonus portugalas padavėjas, vydamas šalin vieną tokią prašytoją nuo mūsų stalo.

IMG_4010

IMG_4030

IMG_4070

IMG_4115

IMG_4125

Be to, porą valandų vaikščiodami mieste ne kartą išgirdome klausimą, ar norime hašišo, ar norime marichuanos. Spėju, kad įsigyti gatvėje kvaišalų ten itin lengva, nes pardavėjai netgi prieina prie staliuko ir pasiūlo šio bei to. Ir neaišku, kuo baigtųsi mėginimas pasiderėti su jais. Gal nusitemptų kur į tarpuvartę ir atimtų viską, ką turi. Kas ten žino.

IMG_4141

IMG_4142

IMG_4153

IMG_4154

IMG_4183

Ar verta važiuoti į Portugaliją, į Lisaboną ir jos apylinkes? Vienareikšmiškai taip. Nes žmonės čia geri ir paprasti, nes maistas skanus, kainos neypatingos, o poilsis – nuostabus.



1 thought on “Kaip oro linijų streikas dovanojo man miniatiūrines atostogas Portugalijoje”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *