Atsinaujinusi „Panelė“ VS. „Happy 365“: renkuosi jau pamėgtą formatą ir braižą

Man visai negėda prisipažinti, kad ilgus metus buvau ištikima žurnalo “Panelė” skaitytoja. Skaičiau nuo 14 (matyt). Man, kaip ir kai kurioms mano bičiulėms, tokio amžiaus būnant mamos nelabai norėjo pirkti šį žurnalą.

“Labai jau tu čia panelė” – sakė man maniškė. Bet vis tiek nupirko. Ir visas tas pirkimas, prenumeratos ir t.t. tęsėsi iki pat dabar.

O tada prieš mėnesį buvo išplatinta žinia, kad “Panelės” komanda, dirbusi dvidešimtmetį, neatitinka akcinininkų norų ir pageidavimų, todėl ji turėtų keisti žurnalo formatą ir pritaikyti tai auditorijai, kuriai žurnalas nuo pat pradžių ir buvo skirtas. “Panelės” komanda nusprendė, kad metas traukti savais keliais ir išėjo. Visi. Tad akcininkams teko ieškoti naujų žmonių, dizainerių, maketuotojų, specialistų ir t.t., ir per 25 dienas išleisti naują “Panelę”.

Kai ši žinia pasklido, beje, “Facebook” atsirado ne vienas, patenkintas pokyčiais. Galiu net pacituoti:

Panele

Kadangi dešimtmetį dirbu žiniasklaidoje, tokie iš piršto laužti papezėjimai labai erzina. O ir pačiai ne kartą tekę susidurti su pašnekovais, kurie sakydavo, kad “ne tą turėjo omeny”, kad “ne taip juos supratau”, arba apskritai grasino teismais. Tik va bėda ta, kad iki teismų niekuomet neprieidavome, nes rašydavau tai, ką man pasakodavo, tik pasistengdavau nepamiršti kitos pusės ar opozicijos nuomonės. O kuriam, apie save giedančiam gaidžiui, malonus kito gaidžio iš šalies giedojimas? Vienas kitą tik ir stengiasi perrėkt. Taip ir čia.

“Panelę” aš vertinau dėl aštrialiežuvių istorijų, dėl temų, kurios leisdavo žurnalą perskaityti, ne perversti, nuo A iki Z. Dėl įdomių herojų, dėl keistuolių, kurie iš tiesų yra vienaip ar kitaip įdomūs, keisti, nestandartiniai žmonės, o ne šiaip žiniasklaidos baisiai mėgiami pupytės ir pupyčiai. Skaitydavau ir todėl, kad “Panelė” nebijojo važiuoti į kaimo glūdumą, nebijojo daryti gerų darbų, nebijojo sunkių ir jautrių istorijų, o nuotraukos visuomet būdavo dar viena atskira istorija. Ir dievindavau komentarus skliausteliuose. Savaime aišku, kad buvo žurnalo nemėgstančių. Natūralu.

Ir tadaaaaaaaaam. Išėjo nauja “Panelė”. “Atsinaujinusi” – užrašė nauja komanda ant viršelio. Nusipirkau, neiškenčiau. Norėjosi paragauti, su kuo čia tas atsinaujinęs žurnalas iškeptas. Ir, prisipažinsiu, daug nenustebau.

Jau įžangoje naujoji redaktorė prabilo apie išleistuves ir apie tai, kokios jos dabar svarbios (Anksčiau šioj vietoj buvo Jurgos laiškai, kuriuos, tikiu, mėgdavau ne aš viena). Ir versdama vieną puslapį po kito supratau, kad naujosios “Panelės” auditorija – 16-19 m. merginos, kurios gyvena “Instagrame” sekdamos žvaigdžutes, kurios dėliojasi savo ateitį, kurioms dabar svarbiausia ne tik tai, kokią suknelę užsivilkti per išleistuves, bet ir tai, kur susirasti darbą vasarai.

Neslėpsiu, herojų ir temų, kurie įdomūs, yra, tačiau skaitai tekstus ir matai, kad jie neišbaigti, lyg be pradžios ir pabaigos. Atrodo, kad žurnalistui nebuvo įdomu, arba kad jam taip ir nepavyko išlukštenti savo herojaus. Ir visur “žvaigždė”, “mada”, žodis “viršelio” turinyje net tris kartus.

Skaitant apima toks pats jausmas, kai klausaisi kokios nors tuštutės, verkiančios dėl netinkamo nusipirkto nagų lako ar besidžiaugiančios, kad labai gerai pavyko per išpardavimą apsipirkti. Atrodo, sulig kiekvienu atverstu puslapiu norisi atsidusti: “O kad man tavo problemas”. O pamačius rubriką, pavadintą “Pinigėliai”, atrodo, nedaug beliks iki to, kad “Panelė” virstų žurnaliuku, kuriame rašoma viskas nuo A iki Z apie tai, kur išsirinkti išleistuvių suknytes, kaip pasidaryti šukuosenytes, susitvarkyti nagučius ir pasidažyti akytes, kokie tušiukai geriausi, batukai patogiausi, džemperiukai madingiausi, o berniukai – gražiausi, kokiam paplūdimiuke geriausia padeginti kojytes ir t.t.”.

Žurnalas gali būti geras (nesvarbu, kad jo nebepirksiu ir nebeskaitysiu, nes man jis tiesiog tapo neįdomiu), tačiau redaktorius privalo būti stiprus ir peržiūrėti kiekvieną puslapį po tris kartus, o žurnalistą, kuris nesugebėjo prakalbinti pašnekovo ir sluoksnis po sluoksnio nulukštenti jo lyg svogūno, siųsti pas pašnekovą dar kartą ir dar kartą, kol tekstai, istorijos, pasakojimai virs ne pakenčiamais, o labai gerai. Aš pati galiu tik pasiguosti, kad atėjo ta diena, kai pervertusi trečdalį “Panelės” atsidusau ir pasiėmiau šalia gulėjusį “Cosmopolitan”, o kai galop perverčiau viską, negaliu prisiminti nė vienos temos, nė vieno galvon įstrigusio sakinio.

Ar verta stebėtis, kad kai pamačiau, jog senoji “Panelės” komanda išleido žurnalą “Happy 365”, dvi dienas ieškojau jo parduotuvėse? Net brangiausią priverčiau užsukti į porą parduotuvių man jo paieškoti.

IMG_6927

Perskaičiau žurnalą nuo A iki Z. Net kelionėn į Šveicariją pasiėmiau norėdama perskaityti. Ir kai pietaudama skaičiau, o kolegė paprašė duoti pavaryti, pasakiau, kad ne tam jį nusipirkau per pietus, kad su kažkuo dalinčiausi.

Žurnalo išvaizda pasikeitė, tačiau braižas vis dar atpažįstamas. Aštrialiežuvių istorijų, įdomių temų – daugiau nei bet kada. O vietoje “End” tekstų pabaigoje rašoma “Happy End”. Apskritai, jausmas toks, kad žurnale turinio daugiau nei bet kada. Ir įvairaus. O visą jį vienija bendra “Kas tau yra laimė” nata.

Skaitant buvo momentų, kai nosį patraukdavau, nes susigraudindavau, buvo vietų, kai kvatojausi, buvo dalykų, kuriuos tuoj skubėjau įsitraukti į skaitomų ir sekamų sąrašus. O kur dar tos širdžiai mielos fotosesijos su išprotėjusiom idėjom ir kompozicijom, netgi automobilių atradau!

Kas nepatiko? Realiai tik vienas dalykas, kuris nepatinka žiniasklaidoje apskritai. Tai yra vadinamoji turinio reklama. Pradedi skaityti tekstą ar sąrašą ir matai, kad anas parduotas ir skaitai gryniausią reklamą. Kas, kad surašytą “Panelės” “Happy 365” stiliumi, vis tiek reklama.

Tačiau jei čia yra dalykas, kurį reikia iškęsti, kad turėčiau kas mėnesį mėgiamą žurnalą, let it be.

Ar galėčiau pasakyti, kad “Happy 365” yra geresnis nei atsinaujinusi “Panelė”? Jei būčiau pagiežinga boba, sakyčiau, taip. Bet tiesa ta, kad abu žurnalai yra kardinaliai skirtingi. Ir jei esate tas pats senasis “Panelės” skaitytojas kaip ir aš, naujos į rankas jums imti neverta. Jūsų, kaip ir mano, žurnalas nuo šiol vadinasi “Happy 365”.

Dina

6 Comments

  1. Woohoo. Visos mano mintys išsakytos. Aš irgi vis dar skaičiau Panelę ;)
    Ir pati esu buvusi heroje. Na taip, truputį jie iškraipo mintį. Pvz., pasakojimą, kad kai mečiau darbą atsirado daug laisvo laiko, tai sugalvojau fotkinti tryliktus namus, pavertė įvadiniu sakiniu “metė darbą, kad galėtų fotkinti”. ;) Bet aš tik kikenau iš to.
    Nusiminiau radusi, kad kitas nr tik rugsėjį.

  2. Ou velnias. Tikrai liūdna, kad kitas numeris tik rugsėjį. Bene kas ketvirtį tik eis? :(

  3. Gal tiesiog dar nespėjo visko sugalvot, susiorganizuot ir pan., o pirmą numerį čia reikėjo žaibiškai išmest į rinką, kol dar nepamiršo visi kas yra kas :).

  4. Na, ir aš beieškodama ko nors paskaityti užkliuvau už ”Happy 365″. Esu skaičiusi panelę seniau, tai visai patiko. Socialiniuose tinkluose pamačiau kad panelė keičiasi, tačiau nepirkau. 12-16 metų merginos rašė, kad turinys kaip visada tobulas, tačiau radau ir tokių komentarų: “panelė tapo dar vienu cosmopolitanu paauglėms” ir “viršelis gražus, bet straipsniai lėkšti, neatitinka realybės”. Na, nežinau, gi neskaičiau, o kiek žmonių tiek nuomonių. O žurnalas “Happy 365” priminė senąją panelę, kol supratau kad taip ir yra. Tikiuosi žurnalas išliks, nes verta paskaityti, taip sakant, yra kur paganyti akis

  5. Ir as n metu skaiciau Panele. Formatas puikiai skyresi nuo kitu zurnalu. Neitiketinos istorijos, humoras, puikus dalykas, beje mielai ta zurnala skaite ir mano vyras. Gaila, kad Happy tik karta per ketvirti pasirodo.

  6. as ir skaiciau panele nuo senu laiku. isejo jurga ir zurnalas nusivaziavo tolka tak

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *