Makro fotografija: kaip fotografuoti pigiai ir efektingai

Makro fotografija: kaip fotografuoti pigiai ir efektingai

Turėjot atkreipti dėmesį į tai, kad žodžio “paprastai” pavadinime nebuvo. Nes fotografijoje tai, kas pigu ir efektinga, paprasta nebūna. Būna sunku.

Visgi, pakankinus rankas, akis, pasistengus, pasimokius, makro fotografija yra visiškai įkandamas reikalas. Sakyčiau, netgi bet kam, nebūtinai turinčiam polinkį fotografuoti. Mano nuomone, dažniausiai makro fotografija yra labiau technikos išmanymas ir to išmanymo rodymas nei menas. Žinoma, būna ir kitokių atvejų, tačiau, vėlgi, mano nuomone tos išimtys patvirtina taisyklę.

Mano makro fotografija prasidėjo ganėtinai anksti. Visą laiką buvo smagu glausti fotoaparatą prie kažko arti, bandyti fotografuoti mažytėlaičius objektus ir pan. Tačiau, savaime aišku, norint gražaus vaizdo reikia tam skirto objektyvo. Tad kai tik sesė padovanojo mano pirmą veidroduką, nusipirkau “Sigma APO DG Macro f/4-5.6 70-300mm”. Stebėtinai universalus objektyvas – ir makro fotografijai skirtas, ir iš bėdos galima naudoti kaip teleobjektyvą, skirtą fotografuoti nutolusiems objektams.

Kur jo bėdos? Erzina lėtas ir garsus autofokusas, tai, kad objektyvas tamsus. Reikšmė f/4-5.6 reiškia, kad norint kokybiškų nuotraukų prietemoje ar lietingą dieną, teks didinti ISO reikšmę arba ilginti išlaikymą. Viskas tvarkoj, su tuo galima apsieiti, bet kai reikėdavo fotografuoti greitai judančius objektus, no matter, ar voriukus, ar drifto automobilius, objektyvas nespėdavo, liedavo ir t.t. Tūkstančiai nuotraukų, o gerų – vienetai (tiems, kas sako, kad kaltas fotografas, ne objektyvas, galiu pasakyti, kad kai iš kolegos pasiskolindavau L serijos Canon f/2.8 70-200mm objektyvą, kadrų skaičius mažėdavo ženkliai, o kokybiškų nuotraukų skaičius išaugdavo kelis kartus).

Ilgainiui makro fotografiją mečiau. Mano brolis tebežaidė su makro, aš nusprendžiau, kad neturiu tam nei kantrybės, nei noro. Bent neturėjau, iki kol neatradau, kad yra tokie daiktai, kaip “Reverse Adapter Ring”.

Šitas metalo gabalėlis sukamas prie objektyvo priekinės dalies ir leidžia objektyvą montuoti prie fotoaparato atbulai. Ką tai duoda? Ogi puikiausią padidinimąjį stiklą makro fotografijai už… maždaug 1,5 dolerio.

Tiesa, niuansų yra. Patyrę “Reverse Adapter Ring” naudotojai tikina, kad geriausia tokį daiktą sukti prie vadinamojo kitinio objektyvo – 58 mm skersmens f/3.5-5.6 18-55mm. Jis, esą, universaliausias ir paprasčiausias. Pati išbandžiau žiedą ir su turimu Canon f/1.8 50mm fiksuoto židinio nuotolio objektyvu, turiu pripažinti, kad ekspertai nemeluoja – kitinis makro fotografijai su atvirkščiai uždėtu objektyvu tinka labiau.

Pavyzdžiai su atvirkščiai uždėtu “Canon f/1.8 50mm” fiksuoto židinio nuotolio objektyvu, plačiau žinomu kaip pigiu ir dailiai piešiančiu portretinuku.

blogas_vabalas_6_50mmfix

blogas_vabalas_7_50mmfix

Kadangi fotografija tamsi, daugelis fotografuodami naudoja išorines arba built-in blykstes. Pastarąją, beje, brolis dar maišeliu kelių sluoksnių iš agroplėvelės apvelka, mat standartiškai blykstelėjimas per stiprus, per aštrus, lieka daug atspindžių, o agroplėvelė šviesą išsklaido.

Patartina fiksuoti ir diafragmą ant f/3.5 reikšmės. Tą padaryti ne taip jau ir sunku, anot brolio. Išbandžiau ir pati. Užtenka uždėjus objektyvą teisingai nusistatyti šio aperture (diafragmos) reikšmę ant f/3.5 ir tuomet nuspausti ant fotoaparato korpuso mygtuką, esantį kiek žemiau nei tas, kurį spaudžiate nuimdami objektyvą. Na, jis nedidelis, tačiau tikrai atrasite (PASTABA: kalbu tik apie Canon veidrodžius).

Kas toliau? Ogi fotografuojam. Tik reikia atsiminti, kad uždėjus objektyvą atvirkščiai, nebelieka automatinio fokusavimo, dirbti reikia rankomis. Kitas dalykas – buvęs toliausias židinio nuotolis – 18mm, dabar fotografuoti verčia tokiu atstumu, kad praktiškai uodui į straublį turit įsiremti. 55mm – atvirkščiai – leidžia atsitraukti per 10-15 cm.

Pavyzdžiai su “Canon f/3.5-5.6 18-55mm” objektyvu, plačiau žinomu kaip kitiniu, komplektuojamu kartu su ne pilno kadro veidrodiniais mėgėjiškos klasės fotoaparatais.

blogas_vabalas_1

blogas_vabalas_4

Šita, beje, iš tiesų yra kokių 5 mm dydžio muselė, nutūpusi ant mano automobilio.
Šita, beje, iš tiesų yra kokių 5 mm dydžio muselė, nutūpusi ant mano automobilio.

 

blogas_vabalas_2

blogas_vabalas_3

Beje, mąsčiau, kad mano pranašumas – vadinamasis live view. T.y. galimybė fokusuoti vaizdą matant jį per ekranėlį. Galbūt tamsoje ar su trikoju tas ekranėlis ir ši galimybė ir yra privalumas, bet šiaip – daug geriau ir gražiau su žiedais makro fotografiją daryti į fokusuojamą objektą žiūrint per akutę. Stabiliau, mat, kaip žinia, jei fotografuojate, pavyzdžiui, gyvus vabalus, šie turi ypatybę judėti, tad rankos turi dirbti greitai, kūnas – nejudėti. Kai kurie net nekvėpuoja, kad tik stabilesni būtų. Žinoma, jei fotografuojate negyvus dalykus, jokio skirtumo.

Pats sunkiausias dalykas (bent man, ne mano broliui) – vadinamasis nuotraukų stackinimas. Darote kalną nuotraukų, kas kartą slinkdami fokuso juostą (ryškumo juostą) vis tolėliau per fotografuojamą objektą. Tuomet tą kalną nuotraukų metate į fotošopą ar lightroomą ir visus sluoksnius sulygiuojate, sujungiate ir gaunate vientisą ryškų objektą. Neklauskit, kodėl man neišeina to padaryti, o broliui – pavyksta. Laikui bėgant išsiaiškinsiu tikrai. Dar didesnis klausimas, kaip fotografai, pyškindami gyvus objektus, sugeba užfiksuoti keliolika jų nuotraukų TOKIŲ PAT, kad šias būtų įmanoma jungti į vieną. Nė neįsivaizduoju.



1 thought on “Makro fotografija: kaip fotografuoti pigiai ir efektingai”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *