1000 rudeniškų kilometrų po Lietuvą

1000 rudeniškų kilometrų po Lietuvą

Kai žiūriu į save į šalies, matau, kad vienas smagiausių dalykų man šitame gyvenime – kelionės automobiliu po… visur.

Žinoma, lengva kalbėti, kai bent kartą per mėnesį leidžiuosi į kelią kažkur užsienyje su nauju bandomu automobiliu. Visgi ne tik tai. Mane žavi ta klajokliška laisvė važiuoti, nusukti nuo numatyto maršruto, stabtelėti kažkur, kur nė nesitikėjai, nusifotografuoti velniškai gražų saulėlydį, nuklysti pamiške pažemuogiauti ar, tiesiog, stabtelėti pakelės degalinėj kavos.

Ir kai rašau šituos žodžius, prisimenu japoniškų automobilių bendruomenės JDM.lt suorganizuotą trip’ą po Lietuvą. Nedidelį, tiesa, su nemažom korekcijom, neįgyvendintom mintim visur važiuoti lėtai ir stoti, kur pamatysim kažką gražaus. Bet… viskas pavyko!

Į priekį šovėm senuoju Panemunės keliu. Tikslas buvo jūra. Tiesa, mes su brangiausiu prisijungėm kelio vidury, mat, kaip žinia, kelionės startas penktadienį ne visuomet sutampa su galimybėm darbe.

1

Dalis mašinų, kuriomis keliavome, buvo nemenkai žemintos, tad ir kelius reikėjo rinktis atsakingai. Tiesa, kai mąstėme, kad Panemunės keliukai yra tinkami, tai, žinokite, jie ne visai… Buvo ir gerų trinktelėjimų pakaba į kelią, buvo ir žiežirbų, keiksmų per raciją.

2

Buvo akimirkų, kai kelią tekdavo užleisti traukiniams. Vienas jų praleido kolegą ir bėgėjosi taip lėtai, kad spėjome ir išlipti, ir kojas gerokai pramankštinti, ir pasivaikščioti.

3

Gavome važiuoti gana greitai, todėl tokie sustojimai buvo labai reikalingi. Skuodėme į pajūrį, mat sodyboje, kurioje turėjome apsistoti, reikėjo atsirasti kur kas anksčiau nei planavome iš pradžių.

4

5

Kadangi nuo sodybos iki jūros buvo kokie pora šimtų metrų, ne daugiau, ėjom išbandyti, kaip ant smėlio važiuoja radijo bangomis valdomas modelis. Puikiai, reikia pasakyti.

6

Tik ta jūra rugsėjį ir visas pajūrys – šaltoki. Reikia šalikų, šiltesnės aprangos, kapišonų ir būtinai kasas susipinti, nes kitaip grįžti nuo jūros kaip kūtvėla.

7

O nuo jūros patraukėm Labanoro link. Dar palei Kauną užkandom cepelinų ir kitų vidurio Lietuvos gėrybių, o tada apsunkusiais pilvais nulingavom tolyn. Beje, nuo Jonavos, Ukmergės ir vėliau Utenos link, keliai visai nieko toms žemoms mašinoms.

8

Utenoj prisijungė dar vienas ekipažo narys, vietinis, žinojęs gerų kelelių iki sodybos, kurioj turėjome susitikti su bičiuliais. Tokių keliukų Lietuvoje gana nedaug: palikti aukščių skirtumai, pasvirę posūkiai, vingiai vienas po kito ir t.t.

9 10 11

Baigėm visą kelionę po žvaigždėtu dangum Labanoro miškų apsupty. Nuo gražumo akimirkom net kvapo pritrūkdavo.

12 13

Jei tik galite, leiskitės į kelionę automobiliu. Nesvarbu kur, svarbu, su kuo :) Daugiau nuotraukų – va čia.



1 thought on “1000 rudeniškų kilometrų po Lietuvą”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *