Pėsčiomis per Monako F-1 trasą

Pėsčiomis per Monako F-1 trasą

Aišku, iš karto kylą klausimas, kodėl gi ne automobiliu? Priežastis banali. Iškeliavome testuoti naujo “Nissan Leaf” į Prancūziją, Nicą, kur Monakas – vos pusvalandis kelio. Ir antrąją dieną, kai iki skrydžio liko gausybė laiko, buvome laisvos, tačiau be galimybės pasiskolinti kokį automobilį nulėkimui iki Monako. Teko keliauti autobusu, tad ir “Formulės 1” trasą apėjome pėsčiomis.

Viena tikrai aišku: jeigu kada nutiks taip, kad atsidūrėte Nicoje ir šiame be proto brangiame kurorte neturite ką veikti, šokite į autobusą, pažymėtą numeriu 100, sumokėkite vairuotojui 1,5 Eur ir keliaukite grožėdamiesi tobulais vaizdais iki pat Monako.

1

Šiaip jau šis miestas-valstybė žinomi ne tik dėl to, kad tiesiai per jį driekiasi F-1 trasa, bet ir dėl to, kad trečdalis gyventojų milijonieriai, o viso pasaulio turčiai atvažiuoja į Monaką palošti kazino, paplaukioti jachtomis ir paišlaidauti.

Kaip ten bebūtų, mes pamatėme įžymųjį posūkį, kur visi F-1 bolidai sulėtėja, pristabdo ir gražiam būry sukasi.

2

Kai kurie posūkiai, gatvės mieste, kur važiuoja bolidai, TV ekrane atrodo kur kas platesni. Iš tiesų, jie tokio siaurumo, kad sunku suvokti, kaip galima juos įveikti milžinišku greičiu. Suprasti, kad čia vyksta lenktynės, galima iš raudonai baltų “kerbų”. Čia, pavyzdžiui, tunelis, kuriuo įprastą dieną važiuoja įprasti automobiliai, o lenktynių dieną – bolidai.

4

Po Monaką klaidžiojom ir besižvalgydamos smagių automobilių. Jų, prisipažinsim, tikėjomės gerokai daugiau nei radom. Atrodė, ant kiekvieno kampo čia turėtų būti Bentley, Bugatti, Rolls-Royce, visokie sportiniai reikalai ir pan.

Iš tiesų, nebuvo taip gerai. Dieną, įprastą, niekuo neypatingą, rudenišką čia kažko ypatingo reikia luktelėti. Kažkur pravažiuoji “Ferrari” parduotuvę, kur viskas – nuo aprangos, iki automobilių, kažkur akimis nulydi F-1 parduotuvę, kur gausu visko, tik turėk pinigų.

3

Tačiau ypatybių Monako gatvės turi. Be retkarčiais pamatomų prabangių modelių, gausybė pažymėtų S, RS, Sport ir visokių formų V raidėmis. Suprask, jokio dyzelio: jei mažas hečbekas, tai su belenkiek arkių, jei didesnis sedanas, tai irgi su belenkiek arklių ir dar V formos varikliu, jei visureigis, tai didelio litražo, su keliagubom išmetimo dūdom, o jeigu jau kažkas labai prabangaus, tai ne šiaip su V, o su visa W forma. Ir visai nesvarbu, kad nelabai kur su tokiais automobiliais pavažiuosi. Na, nebent uždarose lenktynių trasose arba nuvažiavęs į Vokietijos autobanus.

Čia nedidelis būrelis tų, ką pavyko pastebėti per greitą greitą pusvalandį nuo vieno autobuso iki kito. Beje, Nicoje, panašu, prancūzai vertina senus vokiškus automobilius: kregždutės, rykliai, seni mersai čia vairuojami su pasididžiavimu.

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *