Persikraustėm į akmens amžių, arba “Hanner” naujakuriai nerūpi

Persikraustėm į akmens amžių, arba “Hanner” naujakuriai nerūpi

Persikraustėm! Pagaliau! Ir, tiesą sakant, norisi kaip mažam vaikui trypti iš piktumo, daužyt kumščiais ir mojuoti visiems viduriniu pirštu.

Priežastis paprasta. Elektros nėra. Nėra šildymo. Nėra karšto vandens.

Atrodytų, kas jau kas, bet šiais laikais, kai visi reikalai tvarkomi internetu, telefonu, tokie dalykai, kaip sutartis dėl elektros tiekimo ir skaitliuko prijungimas, turėtų trukti labai nedaug. Nedaug ir trunka, kai esi įprastas buto pirkėjas. Bet tada, kai esi sudaręs išperkamosios nuomos sutartį su “Hanner”, absoliučiai niekam nerūpi, kad turi kraustytis į butą, kuriame nėra nieko.

Pirmą kartą, kad mums reikia elektros energijos, pasakėm lapkričio pradžioje. Mums iš karto buvo pasakyta, kad “vieni laukė tris savaites”, tad tiek nusiteikėm laukti ir mes. Tačiau per tris savaites elektra neatsirado. Ir per keturias. Galop prasidėjo siuntinėjimai nuo Mindaugo iki Justo, atsiprašinėjimai, kad “Hanner” negali pastumti LESTO”, nes jie, matai, didelė bendrovė ir taip dirba, kaip dirba”.

Tad elektrą iki pat šiol tenka imti iš bendro laiptinės prievado. Ar žinot, kaip tai atrodo? Pvz., noriu arbatos. Tenka išjungti visus elektrinius prietaisus, išskyrus porą lempelių, mat mūsų virdulio galingumas – 3 kW, elektros prievado – 4 kW. Šįryt bandžiau išsivirti arbatos, kai name dirbo statybininkai ir irgi naudojo tą patį prievadą. Rezultatas – arbatą plikiau drungnu vandeniu, mat iššovė saugikliai. Tas pats ir jeigu daraisi valgyti, pvz., skrudintos duonos sumuštiniams. Tenka išjungti visk lauk, kad duona paskrustų. Arba siurbi dulkes.

Tad šįvakar, kai rašau šitą tekstą, prieš mane pagaliau stovi karštos arbatos puodelis, mat visame name nebeliko statybininkų ir galime sau ramiai naudotis elektra. Aišku, skaičiuodami. Vakar su brangiausiu dar kalbėjome, kad neįsivaizduojame, kaip žmonės gyvena sodų bendrijose, kur sodo nameliui tenka dar mažiau energijos nei mums iš laiptinės prievado.

Galiausiai po mano šiandienos siuto ir raganiškų šokių, telefoninių pokalbių, supratom, kad elektros šią savaitę dar nebus. Geriausiu atveju kitą. Per savo gimtadienį galėsiu užsidegti žvakelių ir jomis pasišviesti.

Su šildymu ir karštu vandeniu, viliuosi, situacija bus kitokia. Nes po kelių skambučių paaiškėjo, kad mūsų name šildymas įjungtas, tačiau ne visi butai turi skaitiklius, todėl ryt-poryt jie atsiras. Ir tada, ačiū Dievui, tikiuosi, visokias drėgnas servetėles  ir kitas nesąmones pakeis vanduo.

Tada gal ir pykčių bus mažiau – galėsiu parodyti, kaip per mėnesį progresavom ir ką jau turim, o ko dar trūksta.

Ak. Ir blogiausia, matyt, persikrausčius ne man, o katinui. Nes jam tai pirmos kraustynės gyvenime. Visą pirmą dieną vaikščiojo iš kampo į kampą ir kniaukė, verkė. Spėjom, kad prašė grįžti į Justiniškes. Kiekvienas triukšmas – panika didžiausia ir bėgte slėptis. Visą naktį išmiegojo po antklode greta mūsų, tada visą mielą dieną ir dabar nenori niekur eiti, visur reikia nešti. Maitinam tunu, nes kito maisto ar vandens nė neliečia. Šakės.

Pakeliui į naujus namus. Nerimo ir baimės kupinos akys.
Pakeliui į naujus namus. Nerimo ir baimės kupinos akys.

P.S.: happy dėl kaimynų! Vienas butas greta mūsų įrenginėjamas ir, matyt, neilgai trukus taps gyvenamu, tad draugausim. Linkėjimai Rūtai ir jos mamai :)



10 thoughts on “Persikraustėm į akmens amžių, arba “Hanner” naujakuriai nerūpi”

  • Reikėtų pasižiūrėt išperkamosios nuomos sutartį. Abejoju, ar gali iš jūsų reikalauti mokėti nuomą už tai, kuo negalite naudotis tinkamai ir pagal paskirtį. Apskritai, kiek esu susidūrusi su šiais veikėjais (Hanner, tik kita įmone pasivadinusi, jie gi visur skirsto rizikas, čia ta pati mergelė, tik kita suknelė), jiems didžiausias rūpestis yra paimti pinigus. Visi kiti dalykai – your business, tsakant. Šlykštūs statytojai šlykščiai darantys verslą. Bėda tame, kad tokių bus tol, kol bus paklausa. Didžioji dalis žmonių tiesiog nesiima ginti savo teisių. Tie, kurie “nepatingi”, tokie kaip “Bajorų kalvų” (Hanerio) gyventojai (mano ex kaimynai), tie džiaugiasi pastatę juos į vietą. Pastaruoju atveju bylinėjimasis truko apie ketverius metus. Bet verta ir reikia. Iš principo.

    Sėkmės, Dina, nepasiduokit, nesitaikstykit ir nenusileiskit ;)

  • Ačiū! Stengiuos nenukabinti nosies, nors, paaiškėjo, kad esu išlepinta civilizacijos ir tokie reikalai, kaip šiltas vanduo, elektra ir šildymas – geresnės nuotaikos garantas.
    Su nuoma situacija tokia, kad nemokėti jos kaip ir mums patiems neapsimoka. Mat nuoma – kaupiamasis dalykas, t.y., kiekviena įmoka keliauja į 15% būsto kainos fondą. O štai su mokesčiais bus įdomiau – ką jie rinks, kai nebus ką rinkti.
    Visgi pasidomėjau savais kanalais “Lesto” nuomone šiuo klausimu. Įdomu, ar tikrai “Lesto” yra tokia gigantiška struktūra, kuri skaitliuką ir sutartį daugiau nei mėnesį neša iki buto. Gal kas aiškiau bus. Iš “Hanner” atstovo skambučio šįryt supratau, kad elektros gali nebūti dar ir kitą savaitę. Liūdesys.

  • Dina, elektra, karštas vanduo ir šildymas – ne prabanga, o būtinos gyvenimo sąlygos. Jūsų vietoje išsireikalaučiau iš Hanner, kad tol, kol gyvenimo sąlygos neatitinka elementarių reikalavimų, į būsto kainos fondą keliautų tikrai daug daugiau nei 15 proc. Gal 50 proc. O jeigu Avulio avelėms tai nepatinka, tuomet nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Nieko neuždirbsite, nieko ir nepralošite (tiek, kiek išleidote gerindami būstą, taip pat turite teisę reikalauti). Tiksliau išlošite – būsite kuo toliau nuo Hanner, nuo B energetinio efektyvumo klasės, nuo rasojančių langų ir dar labai nuo daug ko.

    Nieko daryti neįkalbinėju ir nuo nieko neatkalbinėju, tik labai pikta, kai matau, kaip visokie kanopiniai naudojasi žmonėmis.

  • Pasivartysiu šįvakar sutartį, pasižiūrėsiu, kiek ir ko galime. Mums, kadangi perkam išperkamosios nuomos būdu, būstas brangsta 7.000 eurų, tačiau visa mokama nuoma keliauja į tuos būtinus 15% pradinio įnašo. Tai, matyt, derėtis galime tik dėl pabrangimo. Kaip bebūtų, teks perversti atidžiai viską dar kartą.

    Ačiū!

  • Visa mokama nuoma keliauja į 15 proc. pradinio įnašo? Taip, tuomet galima kalbėti apie reikalavimą (derėtis su jais nepradėkit, reikalaukit) mažinti pabrangimą. Negaliu komentuoti smulkmeniškai, nes nematau sutarties, bet tai, kad jūs turite teisę į kažkokią kompensaciją dėl to, kad esate priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis, tai yra akivaizdu ir taip būtų teisinga, matyt, tik peržiūrėti popieriukus reikia. Tik Hanner dažnai pamiršta, kad be jų popieriukų dar turime ir Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus.
    Neduokit jiems ramybės, pakvieskit Avulį į svečius pas jus pagyvent, jei jam tai normalu :)))
    Ir parašykit, kaip jums sekėsi.

  • Sako, penktadieniais jis atkeliauja patikrinti, kaip jo projektui sekasi :) Tykosiu prie lango :)

  • Tai, jei jau tokios problemos su arbata, tai visada prasom uzeiti pas kaimynus su arbatinuku:)

  • Rūta, ačiū! :) Aš manau, kad kai jau įsikursit pati, reikės organizuotis “pažindinimosi” vakarą :) Tada, tikiuosi, jau arbatą bus galima ir pas mus, ir pas jus išsivirti :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *