Naminiai tagliatelle makaronai su naminiu pesto pažadu

Naminiai tagliatelle makaronai su naminiu pesto pažadu

Kas būna, kai naujuose namuose atsiranda ne tik nauja kaitlentė, bet ir nauja orkaitė?

Aha, tiesa. Prasideda visokiausių maistų gamybos etapas. Kepti beigeliai (ne visai pavyko), duona (skanumėlis), ne vieni keksiukai (niam), obuolių pyragas (be kepimo miltelių, bet niam), grikių blynai, kotletai, ir dar visko belenkiek.

O vakar draugus vaišinau tagliatelle makaronais su mėsos kukuliais, troškintais naminiame pomidorų padaže, arba, antra variacija – naminiu pesto padažu.

Kukuliai man nebuvo absoliučiai svetimas reikalas (nes iš principo dariau brangiausiam kotletus, nuo jų (mėsa, grietinėlė, kotletų prieskoniai ir maltos mėsos prieskoniai iš “Santa Maria” pakuočių) atkneibiau gabalą, įmaišiau saldžiosios paprikos, suformavau apie dešimt nedidukų rutuliukų, apkepiau, nupyliau didžiąją dalį aliejaus, pripyliau naminio pomidorų padažo (anas pagal tetos receptą, nerealus), patroškinau ant mažos kaitros ir, ak, tobula.

O štai pesto – kažkas tokio. Pagaminusi supratau, kad ne šiaip KAŽKAS tokio, bet dar ir labai skanu. Internete radau visokių reikalų: ir krapų esą reikia, ir petražolių, ir dar kažko. Bet pasitikėjimo visokie “gaspadinių” ir “supermamų” receptai man nekelia.

Todėl pasiklioviau senu geru Beatos virtuvės receptu. O pagal jį reikia visai nedaug: saujos kedrinių pinijų riešutų, kelių šakelių šviežio baziliko, alyvuogių aliejaus, poros skiltelių česnako, parmezano tipo sūrio.

Grūstuvės, kurią rekomenduoja Beata, aš neturiu (norisi, aišku, bet vis kažkaip užsinoriu tada, kai piniginė beveik tuščia), todėl naudojau elektrinę trintuvę, arba blenderį liaudies kalba. Neturiu jokio smulkesnio uždaro indo, teko naudotis paprastu antgaliu ir prisidengti ranka indo viršų. Pirmą kartą nedengiau, tai pilnas akis česnakų smulkinamų prisišaudžiau.

5

2

Pirmiausia tryniau drauge bazilikus ir česnakus. Užtrunka, bet iki gana smulkios košelės. Tada pyliau alyvuogių aliejų (ano iš akies, Beatos recepte rasit tikresnį kiekį) ir dar tryniau. Aliejus įgavo spalvą nuo žolelių ryškesnę ir nustojau. Ir į vidų keliavo “Džiugo” sūris. Gal reikėjo kokio kito, bet aš atradau labai fainą pakuotę (40 gramų – tiksliai tiek, kiek rekomenduoja Beata).

7

Beje, sūrio sunaudojau tik pusę. Grynai dėl to, kad vietoje kedrinių pinijų riešutų, kurie tobuli, pirkau sėklų ir riešutų rinkinį salotoms. Pamąsčiau, kad man šiaip patinka visi šitie dalykai salotose, patiks ir pažade. Sėklas ir riešutus (nesvarbu, ką rinkotės) reikia sausai pakepinti keptuvėje. Tiek, kad neapdegtų, bet tiek, kad pasklistų kvapas. Iš patirties sakau – turit būti akyli.

3

Beje, Beata grūstuvėje pinijų riešutus patraiško, aš gi nusprendžiau, kad nenoriu. O gamindama antrą kartą dar į šitą moliūgų, saulėgrąžų, pinijų riešutų mišinį pyliau sezamo sėkliukių.

Kai kurie pas Beata komentaruose pasakoja, kad žolelės tinka visokios, riešutų galima irgi įvairesnių dėti. Tad gaminkite ir eksperimentuokite. Sako dar, kad aliejuje pesto gali kažkiek stovėti, bet aš tai tiesiog skaniai sušlamščiau visą kiekį. Mėgstu aš makaronus, nieko nepadarysi.

Beje, apie makaronus. Jau kelerius metus aš turiu tokią kaip ir makaronų gaminimo mašiną. Šita leidžia plonyčiais lakštais iškočiot makaronų tešlą, taip pat supjaustyti tagliatelle ir į tarsi plokščius spagetti. Tagliatelle, jei nežinot, yra toks plokštas, 6 mm gal storio, ilgas makaronas, gaminamas iš kiaušinių tešlos.

4

Žodžiu, receptą aš nusižiūrėjau iš Oliverio. Nusižiūrėjau, įsimylėjau ir gaminu nesustodama.

Esmė makarono labai paprasta. Vienas kiaušinis ir maždaug 100 gramų miltų. Viską išmaišai ir minkai tol, kol prie rankų nelimpa, o tešla švelnutė ir minkštutė. Tada galima ją dalinti į gabaliukus ir dėti į tą makaronų mašiną. Beje, patariama net per tą makaronų mašiną vis palankstant leisti pamažu ploninant kelis kartus (nesuprantantiems, vėl pasakoju: kas kartą tarp dviejų cilindriukų prasukamas tešlos gabalėlis, kuris keičiant tarpą tarp cilindrų vis plonėja. Man tagliatelle makaronams užtenka iki 5-6 dydžio susimažinti).

1

Iš vieno kiaušinio ir 100 gramų miltų gaunasi dvi vidutinės porcijos makaronų dviems žmonėms arba viena didesnė labai alkanam. Kad pavalgytume trise, man prireikė dviejų kiaušinių ir atitinkamai miltų.

Verda makaronai apie 4-5 minutes. Į vandenį žiupsnį druskos dar įberkit, daugiau nieko nereikia. Ir pamaišykit kartais nuo karto. Nenustebkit, švieži, todėl nereik ten jų ilgai kankinti. Beje, galima virti ir ilgiau, pervirti nepavyko. O jeigu makaronų (nevirtų) per daug, meskit į kamerą, po to minute ilgiau išsitraukę pavirsit ir vėl bus tobula.

6

Ir ką, tadam! Makaronus reikia nukošti, sukrauti į lėkštę ir ant viršaus uždėti pesto. Bet čia – pagal manes, nes man taip skaniau. O kitur rekomenduojama pesto į makaronus krėsti dar puode, išmaišyti gerai, kad makaronai apliptų padažu ir tuomet dėt į lėkštes. Man gi atrodė, kad šitaip dauguma sėklyčių išlakstys, todėl ir kroviau viską ant viršaus.

8

Beje, ar aš vienintelė rašydama žodį padažas parašau pažadas? Jei rasit tokių tekste, žinokit, turėjau mintyje tik tą skanųjį pesto.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *