Trečias mėnuo Žvėryno namuose, arba priklausomybė nuo IKEA

Trečias mėnuo Žvėryno namuose, arba priklausomybė nuo IKEA

Oficialiai galiu pareikšti, kad man dabar – IKEA periodas. Kitaip tariant: „Sveiki, mano vardas Dina ir aš esu priklausoma nuo IKEA”. Nes kur bepasisukčiau, atpažįstu IKEA gaminius, galvoju, kas tiktų namams, bandau kažką su kažkuo derinti, skaičiuoju, kiek dar trūksta iki norimo pirkinio.

Paskutinis pokštas – mano ir bičiulės apsilankymas IKEA. Abi kuriamės namus ir, tarėmės, užsukti į parduotuvę, o tuomet lėkti į kino teatrą. Spėkit, ar spėjom? Užsukusios be antrų pusių atradom dar gausybę nematytų kampelių, stabčiojom čiupinėdamos, tikrindamos daiktus, rašėmės juo į atminties klodus ir pamažu neaprėpiamas „must” pirkinių sąrašas virto begaliniu.

Beje, kol buvo sniego, pasivaikščiojome po „Žvėryno namų” kiemą ir nuspaudėm kelis kadrus. Aš vis dar negaliu atsidžiaugti, kad mūsų namai čia. Takeliai išgrįsti, veja pasėta, medžių palikta, vaikų žaidimų aikštelės, fontanai, žibintai, tvora. Kitaip tariant, viskas parengta gyvenimui.

Nuotraukose – pirmi du jau užbaigti etapai, kur statybos – atsiranda trečiasis. Ketvirto etapo vietoje kol kas dar plynas laukas, aptvertas tvora.

IMG_4435

IMG_4436

IMG_4444

IMG_4446

Erzina tik, kad tiek dalis kaimynų, tiek statybininkai nemąsto. Trypia naujus takus, nors suformuoti nuolatiniai, šliaužia per pievą ir t.t. Jausmas toks, kad veja pati savaime išdygo ir pati savaime prisižiūri. Ir, kas blogiausia, galiu lažintis, kad daugelis tų, kurie čia butus perka, apžiūrėdami teritoriją žavėjosi viskuo – žolyte, takeliais, tvora, tujom. O kai atsikraustė, trypia viską. Suprasčiau dar, būtų kažkur neįmanoma nueiti, praeiti, reikėtų per purvus bristi. Tai ne, atvirkščiai – mina per šlapią veją (jau pajuodę takai visur), tepasi batus, o ėjimo sutaupo sekundę ar dvi. Reikės, matyt, stop juostom užtverti ir kažką daryt su nemąstančiais.

Back to good things! Aš turiu prisipažinti, kad nesugebu namo grįžus palikti svetainės. Man TAIP jauku tiesiog sėdėti ir žiūrėti vieną serialą po kito, piešti, gerti kavą, žiūrėti pro langą ar paprasčiausiai išsidrėbus ant sofos žaisti kortas telefone.

Nusipirkom sofą. Pastarąją katinas jau spėjo pašventint, už tai yra nubaustas ir ant sofos nebeturi teisės sėdėti absoliučiai. Tiesa, kadangi IKEA naudoja kokybišką audinį, pavyko pasiskolinus vąšelį pavyko plius minus ištampytas siūles sugrąžinti į vietas.

Kurį laiką gyvenom su kilimu iš seno buto. Bet anas jau toks suvargęs buvo, toks suvargęs. Pirktas iš bėdos, nugyventas, nemylėtas ir t.t. Kiek bešveisk, vis tiek nelimpa. Tad kurią dieną eidami per IKEA tiesiog čiupom naują, kokį ir planavom.

O planavom paprastai. Visi mūsų namai kuriami derinant tarpusavyje baltą ir įvairaus pilkumo atspalvius. Langai, grindys ir durys – vienokio ar kitokio rudumo, mediniai baldai – šokolado rudumo, buitinė technika sidabro spalvos (išskyrus vonią – sidabro spalvos skalbyklės neįpirkom, džiovyklę, kuri atsiras kažkada, irgi pirksim baltą). Tad pasilikome vietos ryškiems akcentams. Tamsiai pilka sofa gavo pavasario žalumo pagalvėles, po kavos staliuku prigulė žalias purus kilimas.

IMG_4632

IMG_4634

IMG_4635

IMG_4637

Kažkada į kompaniją šiems atsiras antra identiška pirmajai IKEA “Askeby” sofa-lova. Tad esant dideliam reikalui mūsų namuose tilps miegoti keturi papildomi žmonės.

IMG_4631

IMG_4624

Pasikabinom ir užuolaidas. Pastarosios, nors lubų aukštis 2,77 m, vis tiek buvo 30 cm per ilgos, teko lenkti. Bet apačias palikau taip, kaip kažkurių dizainerių patarimuose perskaičiau: užuolaidos turi bučiuoti grindis.

Šitai, aišku, žiauriai patinka katinui. Slėpynės užuolaidose, žaislų paieškos, galiausiai tupėjimas už užuolaidos ir apsimetinėjimas, kad jis nematomas – viskas nuostabiai įdomu. Būna, kartais, pamatai, kad užuolaidos juda, žinok, tikrai ne skersvėjis.

IMG_4638

IMG_4639

IMG_4640

Beje, naktines užuolaidas dabar pirkome pigesnes nei planavome. Ateityje numatytos storesnio, tankesnio audinio (panašaus pynimo, kaip ir sofa) ir sunkesnės, tad vaizdas šiek tiek keisis.

IMG_4630

Galiausiai gi – apšvietimas. Pirmiausia visuose namuose susukome LED lemputes. Dabar galime visur laikyti įjungtą šviesą – per valandą 84 W. Ant lubų svetainėje, virtuvėje ir koridoriuje nutūpė IKEA „Hektar” šviestuvai. Anie kad ir iš „IKEA Business” serijos, vis tiek labai mums tinka ir patinka.

Bet kažkaip ir draugai užsiminė kartą, ir aš pati piešdama pastebėjau, kad svetainėje tamsoka. Galima, žinoma, kaltinti 800 liumenų LED lemputę, bet galima kaltę versti ir šviestuvų skaičiui. Tad prieš porą dienų į namus atkeliavo ir dar vienas „Hektar”, tik ant kojos. Šis, kai atsiras antra sofa, tarnaus man skaitant, o dabar, kadangi turi galimybę būti reguliuojamos krypties, bus pats tas man apsišviečiant piešimo lapus.

IMG_4642

IMG_4646

Bet kiek liko dar darbų iš tikro! Ir kiek visokių niekų yra mano “noriu noriu noriu” sąraše! Net nesugebėčiau papasakoti. Pavyzdžiui, į virtuvę sumąstėm, kad norime dar vienos kabančios spintelės. Vonioj dar reikia sienas sutvarkyti, bet kol kas laukiam durų, tai tingisi daryti bet ką.

Ak, beje, apie duris. Patarčiau visiems, kurie tik pradėjo žvalgytis namų ir galvoti apie apdailą, duris užsisakyti kuo greičiau. Nes vėliau teks laukti kaip mums. Užsisakėm vienoj vietoj duris, tai 6 savaites teks laukti, kol galėsim galvoti, kaip jas sumontuoti. O čia tik vienos. Ir dar kainos tokios, kad amoniako druskos reikia su savim turėti – silpna darosi.

Bet kiekvienas rytas – tobula! Geri kavą, maišai košę su uogiene ir lauki pavasario, kol viskas sužaliuos!

Beje, įdomu: ar kam įdomūs tokie buitiniai dalykai, kaip kad sąskaitos, sąnaudos, šildymai, mokesčiai, kiti reikalai? Gal, sakau, vertėtų papasakoti ir tai, kiek Žvėryno namuose šildymas kainuoja, kiek elektros supleškinam ir kaip stipriai kokia Panoramos kaimynystė liūdina ar džiugina?



9 thoughts on “Trečias mėnuo Žvėryno namuose, arba priklausomybė nuo IKEA”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *