Apleistos mokyklos Lietuvoje: istorija apie vienišą mokyklą vidury miškų

Apleistos mokyklos Lietuvoje: istorija apie vienišą mokyklą vidury miškų

Antras savaitgalis iš eilės – mašinoje, su draugais, įjungtomis telefonų kameromis ir, tiesą sakant, pokalbiais pašnibždomis. Kitaip tariant, vėl tyrinėjame urbanistinį Lietuvos peizažą.

Tik šįkart planavome važiuoti į objektą, esantį prie vienos didesnių upių, ir dukart arčiau nei praėjusią savaitę. Tiesa, planai taip ir liko planais, mat aplankėme daugiau nei kad planavome. Visgi, pirminė idėja buvo apžiūrėti dar vieną mokyklą. Apie tai, kad joje buvo nuolat gyvenančių mokinių, kitaip tariant, kad mokykla buvo ir internatas, daug nėra, tačiau sprendžiant iš įrašų dokumentuose bei oficialiuose tinklalapiuose, taip pat, akylai apžiūrėjus pačią mokyklą, buvo aišku, kad joje mokiniai ne tik mokėsi, bet ir nuolatos gyveno.

Dar prieš važiuojant bičiuliai perspėjo, kad, greičiausiai, teks viską apžiūrėti itin tyliai ir pernelyg nesiskelbiant, mat mokykla visiškai prie gyvenamųjų pastatų, ir, panašu, vietos žmonės ją tikrai labai saugo. Grįžusi ir panaršiusi internete supratau, kad nieko keisto, mat iš maždaug 40 mokytojų – 16 vietinių, t.y. gyvenančių čia pat už keliasdešimties metrų, kiti – iš už kelių kilometrų esančio miestelio, treti – iš aplinkinių. Be to, mokykla uždaryta aklinai, todėl patekti į ją teks per pravirą langą. Matyt, nieko nuostabaus, kad po tokios informacijos elgėmės tyliai, kalbėjomės šnabždėdamiesi, o buvo akimirkų, kai pritūpdavome, kad pro šalį kulniuojanti babytė su šuniuku mūsų nepastebėtų. Tiesa, susidarė ir toks įspūdis, kad vietos gyventojai atkeliauja į mokyklą kažko pritrūkę, o, galbūt, tiesiog norėdami prisiminti senas darbo čia dienas. Bičiuliai, buvę čia trečią kartą, sakė, kad čia jau spėjo apsilankyti ir vandalai, mat daug kas išvartyta, išplėšyta, išlaužyta.

Du pastatai

Mokyklos istorija prasidėjo 1969 m. Tiesa, pirmiausia – miestelyje buvusioje dvaro sodyboje, kuri, šiaip jau, mena 18 amžių. Keičiantis savininkams čia koją spėjo įkelti ir Riomerio giminė, tačiau prasidėjus žemės reformai dvaro sodyba buvo išdalyta. Vaikų namai čia įkurti jau 20 amžiuje, o 1968 m. įkurta ir mūsų lankyta internatinė mokykla. Informacijos, kada greta, vos per gatvę, buvo atidarytas naujas pastatas, į kurį, kaip rašo internetai, suplūdo vaikai iš visos Lietuvos, neaišku.

Visgi apžiūrą pradėjome nuo nuo naujojo pastato, kur, kaip supratome, vyko visas mokyklos gyvenimas. Viduje – šilta, sausa, oras kiek priplėkęs, justi, kad patalpos nevėdinamos. Kabinetai tušti, tvarkingi, tačiau sienos jau pradėjusios kai kur laupytis. Pirmame aukšte nuo šalčių susproginėję ir išbėgę radiatoriai, matyt tas, kas uždarinėjo mokyklą, pamiršo juos ištuštinti.

Mokyklos pastatas iš dviejų dalių, jungiamų koridoriaus. Vienoje koridoriaus pusėje pagrindinis įėjimas, kitoje – išėjimas į pievą, sportui skirtą aikštelę ir pan. Keliaudamas pirmuoju aukštu gali patekti į direktorės kabinetą, užsukti į raštinę, buhalteriją, nueiti į valgyklą, medicinos punktą, arba, pasukti priešinga kryptimi ir nueiti ten, kur vyko pamokos, užsukti į sporto salę.

Mokyklos korpusas

Mes apžiūrą pradėjome nuo mokymuisi skirto korpuso.

Sporto salėje, gaila, kažkas spėjo išleisti visą gesintuvą, tad grindys pabalusios nuo miltelių. Tačiau vaizdas neblogas, o šilumos tiek, kad net tvanku. Ir tuščia – lentynoje paliktas vienintelis mokyklai skirtas apdovanojimas.

20160807_152144

Inventoriaus trūksta ir kituose kabinetuose. Net klasėse nėra suolų, visi jie – kažkur. Greičiausiai, bent noriu tuo tikėti, buvo perduoti kitoms mokykloms. Ištuštintos lentynos, spintos, stalčiai – paliktos tiesiog tuščios patalpos. Nė kiek nepanašu į Spenglą, kurioje lankėmės anąkart. Tačiau kažkaip smagiai nuteikė tai, kad, pavyzdžiui, prausyklos, tualetai neišdaužyti, tvarkingi ir, atrodo, prireikus naudotini. Tiesa, nei elektros, nei vandens mokykloje nėra.

20160807_154424

Įdomiausi reikalai – skaitykloje ir chemijos kabinete. Skaitykloje, beje, širdis skaudėjo, nes kalnas knygų išmėtyta ir palikta. Tiesa, bičiuliai pastebėjo, kad kažkas čia lankėsi ir pasiėmė tai, ko norėjosi, mat jiems mokykloje lankantis pirmą kartą viskas buvo dar labai tvarkinga, skaitykloje stovėjo stalai, knygos buvo lentynose. Dabar gi – vargu.

Kilo kitas klausimas. Daugelis paliktų knygų – vos kelerių metų senumo ir puikiai tinkamos skaityti. Daugelis netgi tokių, kurias mielai matyčiau savo lentynose. Ir kodėl jos paliktos ketverius metus apleistoje mokykloje, o ne perduotos naudoti kitoms mokykloms? Vartydama mokyklos direktorės ataskaitą mačiau, kad nemaža dalis knygų – dovanotos rėmėjų. Negi dėl to? Šiaip ar taip, visiškas aplaidumas, nes, mano akimis žiūrint, kai šiandien šitaip skundžiamasi, kad trūksta lėšų mokyklų bibliotekoms ir jos amžinai tuščios, palikti apynaujes ir, kai kurias atvejais, nesyk neatverstas knygas apleistoje mokykloje, yra gėda.

20160807_155048

Antras įdomus radinys – chemijos ir fizikos kabinetas. Pirmiausia dėl neįprastos jo formos ir suolų išdėstymo. Turiu prisipažinti, kad tokio nesu mačiusi niekur mokyklose. Be to, šiame kabinete laikas tikrai sustingęs, o kiekvienas, čia apsilankęs, matyt, palieka pėdsakų. Ant stalo pilna įvairių cheminių medžiagų, pribarstyta cukraus, praimtas amonio salietros indelis, ore tvyro chemikalų kvapas.

20160807_155805

Kiek kraupiai atrodo tai, kad palikta daugybė rūgščių ir tokių preparatų, kuriems į negeras rankas patekti negalima.

20160807_155825

Ant vieno stalo sukaupta chemikalų kolekcija panašėja į bandymą pasigaminti kažką sprogaus ar ypač degaus (bent jau kiek neša mano chemijos žinios). Visgi ir čia, šiame kabinete, lankytojų ne tiek daug, todėl visur veisiasi vabzdžiai. Netgi tarp skaidrių.

20160807_160053

Informatikos kabinetas turėjo šarvuotas duris, todėl vandalai nusprendė išlaužti esančias greta. Perlaužti pusiau. Labai tikiuosi, kad be styrančių laidų jie nerado nieko daugiau, kas galėjo būti vertinga. Pakęsti negaliu tokio aplinkos niokojimo. Visgi mokslui skirtame korpuse vienas po kito tik tušti kabinetai su retkarčiais viduryje jų stovinčiais stalais, ištrauktais stalčiais, numestais plakatais, todėl, neradę nieko įdomaus tyrinėjimams, leidžiamės žemyn ir einame per administracijos kabinetus bei sukame į arčiau kaimelio esantį pastato korpusą.

Administracinės patalpos

Direktorės, sekretorės kabinetuose, rodos, sustingęs laikas. Ant sienų kalendoriai su 2012 m. datomis, užrašais, pastabomis, 2012 m. užstrigęs laikas ir ant sekretorės stalo esančiame susegtų lapelių kalendoriuje. Ant stalo – kalnas bylų ir dokumentų, kuriuose našlaičių pavardės, pastabos greta mokinių, jų ligos, įvairūs drausminiai prierašai. Visas mokyklos gyvenimas dabar išverstas, išmėtytas ir paliktas.

2PAN

1PAN

Daugelį lapų nusifotografau tik sau atminčiai. Tačiau dokumentai bei vaikų apibūdinimai juose nekelia džiaugsmo. Pagal direktorės ataskaitą matau, kad paskutiniais metais čia mokėsi maždaug 90-100 mokinių, iš kurių trečdalis buvo su specialiaisiais poreikiais. Ir atgabenti iš visos Lietuvos. Dažniausiai, 2011 m. ataskaitoje mini direktorė, mokiniai čia mokytis atvyksta turėdami somatoforminę autonominę disfunkciją, cerebroasteniją ir įgimtą širdies ydą. Nesu specialistė anei medikė, geriau šitų diagnozinių ypatumus paaiškintų jie, tačiau skaitant apie pirmąjį sutrikimą bei jo gydymo ypatumus atrodo, kad tai – daugiau nervinio pobūdžio liga, gydoma antidepresantais. Teko matyti sąrašų, kur kone 90% klasės vaikų turėjo tokį sutrikimą.

2012 m. pabaigoje, kiek teko skaityti, buvo prašyta skirti papildomą finansavimą šiai mokyklai, apie jos uždarymą kalbėjo tikrai garsiai, mat čia buvo atvežami ligoti vaikai iš visos Lietuvos. Visgi prašomų pinigų niekas neskyrė. Anot direktorės, mokykloje gyvenę vaikai buvo grąžinti tėvams, iš visų mokyklos darbuotojų įsidarbinti iš naujo pavyko tik keturiems. Kalbant apie vaikus, akivaizdu, kad ne vienas čia buvęs buvo iš socialinės rizikos, socialiai remtinų šiemų, tad, tuomet kalbėjo direktorė, pasirūpinti tokių vaikų sveikata tėvai išgalės sunkiai. Stebint pavardes buvo matyti, kai kai kurių šeimų ištisas atžalynas atvežtas čia mokytis.

Direktorė prieš ketverius metus pasakojo, kad uždaryti mokyklą norėta ir 2008 m., tačiau tuomet visi atsilaikė. Visgi galiausiai reorganizacijos banga nedidukę švietimo įstaigą nugalėjo. Pagrindinė priežastis: tokiose mokyklose negali mokytis didelių specialiųjų poreikių turintys vaikai. Nors direktorė tikino, kad tokių buvo ir jos vadovaujamoje mokykloje.

Einant toliau – buhalterės kabinetas. Jame, vėlgi, palikti visi dokumentai, liudijantys mokyklos išlaidas, pajamas, pirkinius ir kitką. Uždarome šį ir einame toliau – valgyklos, virtuvės ir medicinos kabineto link. Tame pačiame korpuse ir bendrabutis/ligoninė, net nežinau, kaip pavadinti.

Valgykloje šviesu, tuščia, kažkodėl atluptos plastikinės apdailos juostos nuo lubų, valgykloje likę tik kai kurie įrengimai, tačiau irgi tuščia. Ant palangės – nugaišęs ir jau irgi pradėjęs paukštis, o valgykloje ant grindų – štai šis mažylis.

3PAN

4PAN

5PAN

Bendrabutis

Kambariuose, kuriuose arba miegojo ligoniai, arba tiesiog gyveno bendrabutyje gyvenantys vaikai, ankšta. Kai kur lovų tiek, kad apsisukti sunku, kitur jų menkiau, tačiau irgi matyti, kad patalpos perpildytos. Panašu, kad vaikams tekdavo miegoti šešiese, kartais ir dar tankiau.

Vėl, įdomi detalė ta, kad lovos geros ir naudotinos, tačiau ketveriems metams liko apleistoje mokykloje, užuot, pavyzdžiui, jas pervežus į benamių nakvynės namus ir ar perdavus kitoms panašią funkciją atliekančioms įstaigoms.

Ir tie apklotai, padėti ant kiekvieno lovos, pagalvės… Atrodo, tuoj ims ir kažkas sugrįš. Vienoje koridoriaus spintoje sudėta dar kalnas apklotų – tam atvejui, jei kartais naktys būtų šaltesnės.

6PAN

20160807_164211

Visgi, matyt, ne visos dienos mokykloje būdavo ramios kaip ir ne visi vaikai paklusnūs, galbūt todėl ant vienų durų kabo grėsmingai atrodanti lentelė su užrašo “Izoliatorius”. Tiesa, už durų esantys du kambariai buvo skirti tiems, kurie prasižengdavo, ar tiems, kurie užsikrėsdavo kokia užkrečiama liga, sunku pasakyti. Visai įmanoma, kad tas kambarys tapdavo savotišku karantinu susirgusiems, pavyzdžiui, vėjaraupiais ar gripu.

20160807_162009

Po Spenglos mokyklos, kuri gi visa išdaužyta, man vis dar palieka gerą įspūdį tvarkingi sanitariniai mazgai. Prausyklos, dušai, tualetai – viskas čia savo vietose. Tiesa, bičiuliai minėjo, kad kažkur rado suskilusį klozetą, bet čia, matyt, labiau išimtis iš taisyklės.

20160807_163528

Gydymo patalpos

Tame pačiame korpuse, kur ir valgykla, ir miegamieji, yra medicinos kabinetas. Savaime aišku, kai kas trečias mokyklos vaikas ligotas, žmogaus, suprantančio šį bei tą apie vaistus ir galinčio suteikti pirmąją pagalbą, reikia būtinai.

Gydytojo kabinetas iš dviejų dalių. Viena, panašu, skirta apžiūrai, įvairiems matavimams. Tarkim, regėjimo patikrai. Ten vis dar likusi kušetė prie, matyt, seselės stalo.

Mediko kabinete ant stalo vis dar guli stetoskopas, yra priemonės matuoti pulsui. Lentynos, tiesa, pustuštės, tačiau vis dar pilna aplankų su čia gyvenusių, besigydžiusių mokinių bylomis, rentgeno nuotraukomis, diagnozėmis ir kitkuo.

20160807_162229

20160807_162356

Greta ir sandėliukas, kuris, kai mokykla veikė, greičiausiai buvo skirtas medikamentams. Dabar ten, deja, tik kelios klizmos, kolbų rinkinys, vaistinės svarstyklės ir nieko daugiau.

20160807_162515

Mokykla 2012 m. neteko finansavimo, tad užsidaryti teko ganėtinai skubiai. Registrų centre 2013 m. pavasarį ji jau buvo išregistruota, o mokytojai prieš tai dar susibūrė į profesinę sąjungą, kad turėtų galimybę ginti savo teises.

Įdomi detalė: pasirodo, kad iš vieno daugiabučio susidedantis miestelis buvo tiesiogiai priklausomas nuo mokyklos, mat šios katilinė šildė ir daugiabutį. Tad kai mokyklą uždarė, uždarė ir šiosios katilinę, palikdami kelių aukštų daugiabutį gyventi be šilumos.

Gyventojai nepasimetė, kreipėsi į savivaldybę ir ši paskyrė tuomet dar 50 tūkst. Lt. įsirengti geoterminiam šildymui. Ir, pastebėjome su brangiausiuoju, ne tik kad tų pinigų užteko, bet ir visi darbai buvo padaryti. Sunkiai įtikimas renovacijos vaizdas Vilniuje.

20160807_163247

Kaip ir minėjau, mokyklos pastatas – ne vienintelis, kuriame šiame kaimelyje gyveno ir gydėsi vaikai. Jų reikmėms buvo skirtas ir dvaras, menantis 18 amžiaus laikus, daug nukentėjęs sovietmečiu, kai prie dvaro buvo pristatyta šio bei to. Bet apie dvarą ir kitus reikalus naujame įraše, nes šis – jau ir taip kilometro ilgio. Nuotraukos, matyt, kokybiškiausios, kokios gali būti jas darant išmaniuoju telefonu. Ačiū “Samsung” už nuotykiams paskolintą “Galaxy S7 Edge”.



9 thoughts on “Apleistos mokyklos Lietuvoje: istorija apie vienišą mokyklą vidury miškų”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *