Apleistų vietų tyrinėtojai, ištrinkite Linksmakalnį iš savo žemėlapių

Apleistų vietų tyrinėtojai, ištrinkite Linksmakalnį iš savo žemėlapių

Pamenat, tą mano įrašą, kuriame pasakojau, kaip lankėme Prienus? Prienuose aplankėm ne tik begriūvantį karinį miestelį. Tiksliau, jo liekanas. Buvo ir kitų objektų, bet apie juos kituose įrašuose. Užtat dabar noriu pasidalinti smagiais atradimais iš kelionės atgal į namus. Kadangi iš Prienų sukome Kauno link, pakeliui atsidūrė Linksmakalnis.

Pamiršti reikėtų tą reikalą, kad visą kelią vadinau šį nedidelį miestelį visaip kaip, bet tik ne Linksmakalniu. Ir linksmakočiu, ir linksmakiemiu, ir visais kitais panašiais vardais.

Kaip bebūtų, miestelio vardas kilęs nuo dvaro, kurį vokiečiai vadino Linksmakalniu. Taip ir liko tas vardas, net ir per tą laiką, kai Linksmakalnyje įsikūrė ne kas kita, o sovietinis radijo žvalgybos centras, skirtas Vakarų šalių reikaliukams žvalgyti. Pasakojama, kad čia buvo atkelta keli tūkstančiai kariškių ir žvalgybininkų, kurie klausėsi radijo pranešimų iš visos Europos. Kad jie turėtų kur gyventi, čia buvo pastatyti keli daugiabučiai. Ir, kas svarbiausia, dirbusiems šioje bazėje buvo draudžiama išsikraustyti.

Tokių centrų buvo ne vienas. Pavyzdžiui, Latvijos Skrunda yra toks pats žvalgybos centras. Net Kuboje ir Vietname tokių buvo.

Tiesiu taikymu sukome į buvusio žvalgybos centro vietą. Anksčiau ji buvo pažymėta milžiniška palydovine lėkšte, dabar gi jos nebeliko. Pastatas privatizuotas, paslėptas už tvoros. Mes gi – ne pėsti, persiropštėm per tvorą. Po to pastebėjom, kad galėjom tiesiog apeiti viską gražiausiai be jokių laipiojimų.

20160911_175307

Visgi nepastebėti nelikom. Greta daugiaaukščiame pastate įsikūrusi gamybos įmonė, o šalia – reabilitacijos centras. Būtent vienas šio centro gyventojų ir pastebėjo mus, lipančius per tvorą.

Ačiū jam už nedidukę ekskursiją ir pasakojimą, kas gi vyksta buvusiame sovietinės žvalgybos centre. Pasirodo, šis absoliučiai nuneštas ir dabar jis naudojamas tik “Airsoft” tipo žaidimams. Viduje išdėliotos sofos, iš padangų barikados, nuversti stalai, durys.

20160911_180143

Išlaužytos perdangos, daugelyje vietų vietoj vientisų grindų yra tarsi grioviai betono blokuose. Ne ką geresnis ir pastato antras aukštas, o rūsys po pastatu apskritai – ištisa klaikynė.

20160911_180154

Ar verta užsukti? Tikrai ne.

Ką darėm? Apėjom viską greitai ir patraukėm gilyn į miestelį, kur pačiame centre – daugiabučiai, ant kurių užrašai “Parduodama” ir pan. Šie, kaip supratom mes, buvo statyti tarsi bendrabučio tipo pastatai, akivaizdu, sovietiniais laikais skirti gyventi ne kam kitam, o ryšininkams ir žvalgybininkams. Keisčiausias reikalas tas, kad nors daugiabutis apleistas, jame – dalis langų plastikiniai.

20160911_182159

Ant sienų kai kur likę vienokių ar kitokių plytelių, piešinių, o vienas kambarių apskritai buvo tapetuotas senais “Tiesos” laikraščiais.

20160911_182435

Įėjus į vidų pasitinka didžiulės erdvios laiptinės, išdaužyti langai, nusilupusios sienos, išlaupytos lentos, nudrožtos grindys. Panašu, kad daugiabučiuose buvo keli butai koridoriuje, tačiau sanitarinis mazgas, t.y. tualetas, prausyklos – pačiame laiptinės gale. Beje, ne klozetai, o – skylės grindyse. Kvapas, spėju, nebuvo pats geriausias.

20160911_182329

Visgi apsilankymas čia būtų nieko vertas absoliučiai, jeigu ne paskutiniai mūsų žingsniai į palėpę. Šioje sausa, karšta (važiavome į Prienus plieskiant nesveikam karščiui), tad, matyt, radiniai turėjo pernelyg nenustebinti. Vaikinus paleidome pirmyn į priekį, mat su bičiule stengėmės įamžinti kuo daugiau įvairiausių akimirkų ir apleisto daugiabučio rakursų. Bet vos užlipom į palėpę, mus greitai pasikvietė. Ir radiniai buvo tokie, švelniai tariant, hmmm.

20160911_183020

20160911_183243

Aha, tikrai taip. Tai, ką pagalvojote, čia ir yra. Patys nustebome. Man asmeniškai šitas reikalas kvepėjo pievom. Greičiausiai ir turėjo, mat, manau, ne tikroji, o pluoštinė kanapė, kurioje narkotinių medžiagų absoliučiai niekinis kiekis. Visgi kažkas, kas džiovino, buvo kaip reikiant pasiruošęs. Pauostėme, pasijuokėm ir palikom viską, kaip radę.

O rimčiausias reikalas laukė nusileidus žemyn iš palėpės ir išėjus iki savo automobilio. Iki eidami į daugiabutį mes apsižiūrėjom, kad greta savotiškame garažų masyve – automobilių dalių laužynas. Na, gal ir ne laužynas, bet senų ir įdomių automobilių buvo.

20160911_181908

Ir kol apžiūrinėjome tuos automobilius, pro mus prariedėjo vietiniai rimti vyrukai. Tokie papiktinti, su juodais greičio akiniais, tešliniais raumenimis ir t.t. Na, tipiški tokio mažo mietuko kietekai. Ir kai išėjome iš apžiūrimo apleisto daugiabučio bei susėdome į savo automobilį, pastebėjome kad mums jie stebi. Ir ne šiaip stebi, bet filmuoja nuvažiuojančius. Nežinia, aišku, kam, bet, kaip sakė mano brangiausias, greičiausiai tiesiog yra taip, kad nedidelių miestelių gyventojams kiekvienas atėjūnas, ypač atkeliavęs nauja mašina, atrodo labai įtartinas.

Visgi trumpai tariant, ar verta užsukti? Absoliučiai ne.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *