Filmo „Fantastiniai gyvūnai“ apžvalga: geriausia, ką mačiau šiemet

Aš neslėpsiu: tikriausiai kalbant apie tokius dalykus, kaip Haris Poteris, magija, burtai, stebuklai, raganos ir raganiai nesuaugsiu niekada. Hario Poterio knygos ir filmai man visada buvo kažkas tokio, tirpte tirpstu dėl kitų panašios maginės fantastikos (štai kaip ta fentezi apibūdinama) kūrinių. Ir stebėtis dėl to, kad išvydusi antraštes apie “Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti” filmą, pastatytą pagal J. K. Rowling knygą (kurios, beje, labai laukiu lietuvių kalba), išėjau iš proto.

Tiesa, ne tiek, kad į kino sales suskubčiau sulig pirmaisiais seansais. Aišku, neslėpsiu, norėjau, tik čia jau tas, su kuriuo dalinuosi namus, protestavo, tingėjo ir šiaip – nėjo. Todėl rašau šį blogo įrašą ir savotišką filmo apžvalgą tik ką grįžusi iš kino filmo. Kuris, nevyniosiu į vatą, fantastiškas.

Tikriausiai nieko kito iš J. K. Rowling tikėtis negalėjau. Iki menkiausių smulkmenų sukurtas magiškas pasaulis, susietas visomis įmanomomis sąsajomis su tuo, ką jau žinome iš Poteriados laikų. Tik šįkart veiksmas vyksta 1926 m. Niujorke, Šiaurės Amerikoje, į kurią atvyksta Newt Scamander, filme pristatomas kaip Njūtas Miglapūtys. Šis, kaip ir dera tikram britui, turi netgi žavingą britišką akcentą, santūrumo, kurio reikia, kad pakerėtų beveik visus aplink. Turiu pasakyti, kad Eddie Redmayne pasirinkimas šiam vaidmeniui yra itin vykęs: toks jausmas, kad niekas kitas negalėtų geriau suvaidinti drovaus burtininko, tačiau ryžtingo tuomet, kai reikia veikti nedelsiant, ir beprotiškai atsidavusio savo globojamiems magiškiems gyviams. Tiesa, jis man įspūdį paliko ir filme “Visko teorija”.

Blogiuko vaidmeniui pasirinktas Johnny Deppas, o aš esu linkusi manyti, kad jis prastų juostų nesirenka. Man jo buvimas filme yra savotiškas garantas, kad bus įdomu. Ir, beje, jis puikiai įrodęs ne vienu filmu, kad blogiuko, avantiūristo, sukčiaus ir šmikio vaidmuo jam itin tinka. Kiek labai, matyt, paaiškės antroje dalyje, mat pirmoje sužibėti visu gražumu Deppui neteko – jis magiškai transformavosi iš pono Juodojo vaidmenį atlikusio Colino Farrello. Katherine Waterston, manau, po šio filmo džiaugsis pasiūlymais vaidinti geresnėse juostose, mat iki šiol ji negalėjo pasigirti, kad yra užkariavusi didžiąją sceną.

Detalumas stulbina

Aš tikriausiai niekuomet nepavargsiu žvalgytis po tokio magiško pasaulio užkaborius. Ypač, kai turime nerealiai sukurtus fantastinius gyvūnus. Ko verta vien portuotis užsimaniusi kažko, kas primena raganosį, patelė, kurią prisivilioti Eddie, arba Njūtas, bandė pasitelkęs feromonus ir poravimosi šokį. Ar jam pavyko? Na, tai jau teks pamatyti kino teatre. Tačiau čia žavi viskas: išmonė ir detalumas tų gyvūnų, kurie veikia visame filme, pastatų grožis, aprangos tikslumas, ištisi atskiri pasauliai. Buvo ir dalykų, kurie kliuvo. Neskaičiau knygos, tačiau toks jausmas, kad filmo pabaigoje gaudomą magišką, nematomu tapti gebantį, gyvūną scenaristai kūrė pagirioti arba visiškai išsekę, mat jis yra tiesiog elementarus tinginys arba Yoda iš “Žvaigždžių karų”, tik gauruotesnis. Ir šiaip ryškiai skiriasi nuo kitų padarų, esančių filme.

Yra ir šio bei to, kas primena Harį Poterį. Nekalbu apie tiesiogines užuominas apie Hogvartsą ar tenykščius veikėjus. Tarkim, daugelis filmo scenų, ypač įtemptos ir sunkios, yra niūrios ir tamsios. Tas pats buvo ir Haryje Poteryje, kai bandydama įžiūrėti, kas vyksta, nervindavausi, kam viską daryti taip tamsiai. Visgi čia kitokį vaizdą kurti leidžia pati Niujorko aplinka, kuris pasirinktas ankstyvaisiais pramonės revoliucijos laikais, kai gatvėse jau buvo apšvietimas, važinėjo automobiliai ir, panašu, klestėjo išradėjai. Magijos ministerijos rūmus primena ir tie, kurie vaizduojami Amerikoje, tiesa, čia įvairovės suteikia tai, kad tarp magų nemažai afroamerikiečių.

Taip, kaip būdinga J. K. Rowling, “Fantastiniuose gyvūnuose” scenarijus susuktas labai kietai. Visą filmą, tai yra 2,5 valandos, išsėdėjau nė nemirktelėjusi, nė karto nenusižiovavusi, nė nekrustelėjusi. Siužetas prikausto, džiugina, kelia nerimą, gąsdina, liūdina ir suteikia didžiulę puokštę kitų emocijų. Panašus jausmas tiems, kurie dievina knygas, būna tuomet, kai skaito savo mėgiamo autoriaus knygą ir kiekvienas puslapis yra taip įtraukiantis, jog nė nepastebi, kad atėjo rytas ir metas į darbą. Nesumeluosiu – būtų buvusi antra dalis, būčiau žiūrėjusi iš karto ir nė kiek nepavargusi. Džiugu, kad filmo naratyvas nėra plokščias: jame gali sekti mėgiamus veikėjus, gilintis į tų, kurie nėra pagrindiniai, gyvenimus, atrasti daugybę detalių apie juos ir smulkmenų. Tokių filmų su tokiu siužetu labai nedaug.

Nauja saga?

Ir, jokia paslaptis, jau dirbama ties antrąja filmo dalimi, o aš beprotiškai laukiu knygos. Nes, sprendžiant iš video istorijų, J. K. Rowling rankose gimsta nauja pasakojimų serija, mat, sako ji, Miglapūtys atsirado berašant Hario Poterio knygas, ir jas baigusi ji nusprendė dėmesį atkreipusio herojaus nemesti į šalį. Tik šįkart veiksmas vyks Šiaurės Amerikoje, kur Ilvermorny mokykloje prasideda nauja galingų magų istorija. Ir man jau rankos dreba, kaip aš noriu pamatyti daugiau filmų ir į savo knygų lentynas pasidėti kiekvieną žodį, kas susiję su šia nauja saga.

Jeigu teisybę rašo “The Guardian”, o jais aš esu linkusi tikėti, J. K. Rowling užsibrėžė nupasakoti Amerikos magų istoriją, tačiau šią įvelka ne šiaip į grožinį pasakojimą, o į akademinį apvalkalą. Šios istorijos papildo filmo “Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti aplinką”, o veiksmas vyksta maždaug 70 metų anksčiau nei Haris Poteris įžengia per Hogvartso vartus. Beje, Miglapūčio vardą jis randa savo rekomenduojamos literatūros sąraše.

Jeigu esate iš tų, kurie kaip aš, tempė iki paskutinio, turėkite minty, kad seansai praretėję. Mes gi žiūrėjome 3D formatu per Multikino kino pirmadienį, kai su slaptažodžiu bilietai pigiau, tačiau visiškai verta eiti už visą kainą. Ir netgi eiti du kartus. Ir net nebūtina rinktis 3D (mes pasirinkome neturėjome dėl paskutinio seanso). Trumpai tariant: 10 iš 10 ir labai rekomenduoju visiems tiems, kuriems patiko Haris Poteris. Beje, naujienas apie visus veikėjus galite sekti čia. O čia dar šiek tiek apie visą šitą naują pamišimą.

Dina

One Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *