Iškeliavau į Laplandiją! Keliai, slidinėjimas, laukiniai gyvūnai ir Porsche

Taip taip. Keliauju aš ganėtinai daug, jei lygintumei su nekeliaujančiu žmogumi. Jei lygintumei su keliaujančiu, tuomet, matyt, nekeliauju apskritai. Ačiū žurnalistikos studijoms, ačiū darbui, ačiū redaktoriui, neretai patikinčiam man daugiau nei kad aš susimąstau, jog galiu pavežti.

Kaip ten bebūtų, šiemet nusprendžiau, kad dažniau dalysiuosi komandiruotėmis su kolegomis, kurie man padeda rašyti apie automobilius. Drauge nusprendžiau, kad jeigu keliausiu, lai tai būna kažkas ypatingo. Ir, reikia pasakyti, ypatingų dalykų mano gyvenime laukti reikia ne tiek ilgai.

Vakar popiet susikroviau dvi kuprines – į vieną susidėjau keturis Sony objektyvus ir kompiuterį, į kitą – šiltų drabužių, mat anų prigrasė pasiimti Porsche. Būtent Porsche pasikvietė mane pasimokyti važiuoti ant sniego, ledo, visiškoje žiemoje. Ir nors tokią galima būtų rasti gal ir Lietuvoje tinkamu metu, dviem lėktuvais nuskridau iki Laplandijos, iki Kittila oro uosto, o iš ten – tiesiai į Levi. Slidinėjimo kurortą, kuris gi pernai gavo geriausiojo vardą (štai ką reiškia skaityti žurnalus lėktuve).

Mano didžiausia svajonė buvo pamatyti Šiaurės pašvaistę. Bet gi dar nenuskridusi supratau, kad… be šansų. Ir tas matyti iš mano nuotraukų: ore lengva ledo kristalėlių dulksna, lengvas snygis. Žinot, kaip kad Lietuvoje rudeniop būna, kai išeini, ir drėgna lietaus dulksna? Čia tokia pati, tik sniego.

Bet vis tiek patį pirmą vakarą išsikroviau daiktus, pavalgiau (šiaip kvailai padariau, nes pasigaminau maisto ir atidaviau jį į lėktuvo bagažą. O skrydžiai vėlavo, tai peralkau nesveikai ir teko priragaut nesąmonių) ir apsirengusi išsiruošiau pasivaikščioti.

Vaikštynės įdomios. Planavau nusileisti iki miestelio, bet… Kažkaip ne tuo keliu pasukau. Aišku, ėjau ten, kur lyg ir šaligatvis nukastas ir apšviesta. Tai pasirodo, į visiškai priešingą pusę… Bet pasivaikščiojau puikiai, nuėjau kokius 5 kilometrus pirmyn atgal, nusileidau ir užlipau į 15% įkalnę. Beje, kelių čia nebarsto taip, kaip pas mus. Kai kur paberta smulkios skaldos, tačiau imant bendrai – kelias nuvalytas, tačiau snieguotas. Ir gatvėse labai panašiai.

Dar viena keistybė/normalybė – ilgųjų šviesų žibintai. Jie perjungiami čia tik tuomet, kai priešais atvažiuojančio vairuotojo ir jūsiškio apšviesti ruožai susijungia. Mane iki viešbučio iš oro uosto vežęs vaikinas aiškino, kad šitaip reikia daryti todėl, kad laukiniai gyvūnai nematytų tamsaus ruožo ir negalvotų, kad gali išbėgti į kelią.

Beje, laukinių gyvūnų greičiausiai man neteks pamatyti. Jeigu Porsche darbuotojai, čia leidžiantys, pvz., ketvirtą savaitę, nepamatė nieko vis dar, matyt, vargu ar per tris dienas galima tikėtis kažko tokio man? Kaip bebūtų, menkas šansas yra. Nes paskutinę savo buvimo dieną, šeštadienį, išsiprašiau, kad nepaisant mano ankstyvo išvykimo į oro uostą, man leistų sudalyvauti sniegomobilių ture. Turiu pasakyti, kad negaliu sulaukti!

Aišku, negaliu sulaukti ir galimybės pasimokyti vairuoti ant sniego ir ledo su profesionalais. Tas laukia rytoj, kai nuo pat ryto iki vėlyvos popietės šlifuosime gebėjimus ir ugdysime refleksus Porsche vairavimo akademijos centre. Šita pramoga dažnai naudojama Porsche klientų, įsigyjančių galingus automobilius, arba tiesiog norinčių žiemos pramogų. Dažniausiai jie pasirenka 4-5 dienų vairavimo kursą, iš kurių 3-4 dienas aktyviai vairuoja, o likusį laiką išnaudoja slidinėjimui ir kitoms pramogoms. Vairuoti mokomasi nuo silpnesnių automobilių ir pamažu einama galingesnių link. Tarp galingiausių yra ir tokios retenybės, kaip Porsche 918 Spyder.

Ir jeigu pasižiūrėtumėte, jau dabar visi renginiai čia – visiškai išparduoti. Kaina – tikrai neprasta. Pamokos čia su apgyvendinimu čia kainuoja 5000-6000 eurų. Beje, skrydžio bilietus reikia nusipirkti atskirai. O papildomas vairuotojas – dar 1500 eurų.

Iš viso šito, nereikia abejoti, gims vlogas. Bet šįvakar besivaikščiodama tiek prisidariau snieguotų nuotraukų, kad nusprendžiau, jog jomis būtinai reikia pasidalinti. Beje, ar žinojote, kad slidinėjimo sezonas čia prasideda nuo vasario pabaigos-kovo pradžios, ir tęsiasi iki gegužės? Šituo metu Levi apsistoti brangiausia, tačiau iki tol – galima gyventi.

Ir gyventi galima visoje Šiaurinėje Suomijoje, mat, pasirodo, čia tiek ežerų ir ežeriukų, kad kone kiekvienas suomis turi po gabalėlį žemės prie ežero, čia gausu poilsiaviečių ir dailios gamtos. Suomija tikrai įtraukta į mano privalomų kelionių automobiliu šalių sąrašą.

Dina

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *