Sony A6300 sisteminis fotoaparatas: kai į kuprinę telpa pusė studijos

Sausio vidury sužinojau, kad turėsiu nerealią darbinę kelionę. Su „Porsche“ į Laplandiją, kur tris dienas manęs lauks sniegas, ledas, automobiliai ir mokymasis driftinti. Ar turėčiau paminėti, kad paskutinės sausio dienos man taip prailgo, kad iš nekantrumo norėjosi trypti kojomis?

Kaip bebūtų, pasiprašiau „Porsche“ atstovų užsakyti man papildomą bagažo vienetą. Šiaip jau keliauju su kuprine, nesvarbu kas, bet Laplandija, pamaniau, bus tas kraštas, kur vaizdai kvapą gniauš, todėl būtinai turiu pasiimti normalų fotoaparatą, porą objektyvų ir t.t., kad galėčiau kuo daugiau nusifilmuoti vlogui. Ir kai sutariau, netikėtai likimas suvedė su „Sony“ atstovais Lietuvoje, kurie nusprendė leisti man išbandyti jų turimą sisteminį fotoaparatą (sisteminis – keičiamais objektyvais, tačiau be veidrodinio mechanizmo viduje) A6300. Prie šio dar pridėjo man kelis objektyvus (universalų 16-50 mm, f/3.5-5.6, 10-18 mm f/4 – plataus kampo, skirtą peizažams, 35 mm fiksuoto lęšio židinio nuotolio su f/1.4 diafragma – labai šviesus, idealus portretams ir šiaip – skaniems vaizdams su stipriai sulietu antru planu, ir tolimiems šūviams skirtą 18-200 mm f/3.5-6.3).

Nusprendžiau nesirinkti, ką vežuosi, o ko ne, todėl susikroviau viską į kuprinę, į kurią dar įsimečiau ir laptopą. Ši kuprinė turėjo keliauti su manimi į lėktuvo saloną, o į bagažą atidaviau kitą – su drabužių pamaina, žieminiais batais… dėžute su penkiais virtais kiaušiniais ir juoda duona… Aha, šitas keliavo drauge, nes norėjau išsilaikyti savo sveikos mitybos principus. Tik va, kodėl atidaviau į lėktuvo bagažą – nesuprantu. Kaip bebūtų, finale sveriant mano kuprinė, keliaujanti į bagažą, svėrė 5 kg. Tai reiškia, kad į ją galėjo tilpti ir visa „Sony“ produkcija, ir kompiuteris, ir būčiau išsitekusi su viena kuprine.

Prieš kelerius metus esu bandžiusi „Sony NEX“ sisteminių fotoaparatų seriją. Įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio dėl to, kaip šitos kompanijos gaminiai dirba ir kokį rezultatą su jais gali gauti net visiškas mėgėjas. Tai vien pasiskaičiusi apie A6300 buvau tikra, kad fotoaparatas man patiks, ir neklydau.

Kaip čiupinėjasi

Fotoaparato kūnas labai lengvas, nereikia pastangų tiek laikant jį kaire, tiek dešine ranka. Nors teisybės dėlei reikia pastebėti, kad fotoaparatas kurtas tiems, kurie yra dešiniarankiai.

Pasirinktos maloniai liečiamos, kokybiškos medžiagos, turinčios šiokį tokį grublėtumą, tad iš rankų kamera neslysta net tada, jei šios šlapios. Dešinėje kūno pusėje išlenkimas, skirtas patogiai laikyti fotoaparatą viena ranka, kairėje – elektroninis vaizdo ieškiklis. Apie pastarąjį reikia pasakyti, kad daugelis profesionalų purtosi apie tokį galvodami, bet ilgiau padirbę – apsipranta ir į kitą nekeičia. Mane žvelgiant per tą akutę vis nervindavo lengvas mirgėjimas ir ganėtinai ryškus vaizdas palyginus su tuo, ką mato akis ar kas rodoma per fotoaparato ekraną. Tačiau nustatymuose galima reguliuoti tiek vaizdo atkartojimo dažnį vaizdo ieškiklyje, tiek keletą kitų parametrų, tad netingint – galima susitvarkyti.

Ant korpuso yra galimybė prisitaisyti išorinę blykstę arba mikrofoną, jei tokių nenaudosite, nieko. Yra ir įmontuota blykstė. Beje, kalbant apie mikrofoną – jis viena priežasčių, kodėl savo instagram paskyroje sakiau, kad šitas fotoaparatas yra tobulas vlogų kūrimui. Mat priekinėje korpuso dalyje A6300 turi net du mikrofono įėjimus, tai reiškia, kad iš karto įrašomas geros kokybės stereo garsas, nesvarbu, ar kamera nusukta nuo jūsų, ar esate ją atsisukę į save.

Dauguma valdymui skirtų mygtukų – ten, kur jiems ir priklauso, išdėlioti gana panašiai lyginant tiek su kitais sisteminiais fotoaparatais, tiek su veidrodiniais. Man, pratusiai prie „Canon“ sistemų, nebuvo jokio šoko, kai teko susireguliuoti šį mažylį. Tiesa, maniškis kasdien naudojamas „Canon 100D“ turi lietimui jautrų ekraną, tai, neslėpsiu, ne kartą tapšnojau ir A63000 ekraną.

Kalbant apie ekraną, šis nėra statiškas. Prireikus jį galima pakreipti taip, kad matytumėte vaizdą iš viršaus (pvz., kai fotoaparatą laikote labai žemai) arba iš apačios (kai keliate į viršų). Pirmu atveju jis atsilenkia beveik 90 laipsnių kampu, antru – apie 45. Tokį ekraną tikrai įvertinsite tada, kai reikės filmuoti. Pats LCD nėra dirbtinai per ryškus, todėl didelio skirtumo tarp to, ką matote nedideliame ekranėlyje, ir ką gaunate išsikėlę į kompiuterį, nėra.

Beje, filmavimui skirtas mygtukas įtaisytas, mano akimis, ganėtinai nepatogiai. Kodėl sakau, kad tai – mano akimis? Mat esu įpratusi filmuoti laikydama fotoaparatą taip, tarsi fotografuočiau. Visgi čia, svarstau, imdama įrenginį abiem rankomis turiu nepatogiai nykščiu maigyti tą nediduką ant korpuso šono esantį mygtuką, kol fotoaparatas ima filmuoti.

Kaip fotografuoja?

Kaip ir minėjau, jei mėgstate fotografuoti naudodami „akutę“ ir „Sony“ į rankas pasiėmėte pirmą kartą, tikrai teks priprasti prie elektroninio vaizdo ieškiklio. Gera žinia ta, kad visą laiką fotografuoti galite ir žiūrėdami į ekraną, tas reikalus kiek supaprastina.

Tarp automatinių, diafragmai ar užraktui pirmenybę teikiančių, taip pat rankinių, įvairioms scenoms skirtų pasirinkimų išsirinkti tinkamą nesunku. Jei esate čiupinėję veidrodinį fotoaparatą, ypač „Canon“, perkasite visus valdymo subtilumus per akimirką. Jei šitas įrenginys pirmas rimtesnis jūsų rankose, teks pasivartyti ir instrukciją.

Man nuostabą sukėlė tai, kad pasirinkus M – rankinį režimą – ekranas tampa paveikslėliu su išvardytais parametrais. Pagalvojau, kokia nesąmonė – norisi keičiant fotoaparato parametrus matyti, kaip keičiasi ir vaizdas. Bet po to susiradau, kad šitai galima išjungti ir tuomet iš tiesų matai, kas vyksta.

Tarp A6300 ypatybių – jautrus ir didelis sensorius, leidžiantis fiksuoti gana šviesius vaizdus net ir tada, kai tamsu. ISO reikšmė taip pat palieka įspūdį – ją galima padidinti iki 25600. Žinoma, grožio tikėtis tokiu atveju nėra ko, bet jeigu esat seklys morka, tokia galimybė pravers.

Kas man patiko dar – gausybė fokuso taškų. O persijungus į rankinio fokusavimo režimą tiesiog dievinu „Sony“ funkciją, leidžiančią labai konkrečiai matyti, kur tiksliai bus fokusas ir per kur „eina“ fokuso juosta. Šitą dalyką pirmą kartą atradau kažkuriame „Sony“ veidrodinių fotoaparatų ir labai apsidžiaugiau suradusi šiame. Beje, A6300 tikrai greitai fokusuoja, nesvarbu, ar fotografuoji, ar filmuoji.

Kaip filmuoja?

Verta paminėti, kad A6300 filmuoja 4K raiška. Ir dar gali filmuoti 120 kadrų per sekundę greičiu.

Kadangi fotoaparatas lengvas, nėra sudėtinga jį išlaikyti tais atvejais, kai tenka filmuoti „iš rankos“. Geroji dalis ta, kad, pvz., jį su lengvesniu objektyvu išlaiko ir mano mažasis 3 eurus kainavęs trikojis, skirtas telefonui.

Kadangi, kaip sakiau, pasiėmiau į Laplandiją visą „Sony“ kuprinę, štai čia yra rezultatas to, ką man pavyko sukurti. Ir tai – viso labo labai mėgėjiškas, net ne vidutinis reikalas, jeigu būčiau turėjusi daugiau laiko, ilgiau buvusi ten ir t.t., vaizdas būtų kur kas geresnis. Tad, viliuosi, „Sony“ dar leis išbandyti ne vieną jų produktą.

Kas nepatiko?

Kai pasigyriau bičiuliui, filmuojančiam profesionaliai, apie „Sony“, jis mane perspėjo dėl to, kad praktiškai visų šios bendrovės gaminių užfiksuojamas vaizdas turi gelsvą toną. Netikėjau, bet meluoti sunku – tikrai turi.

Variantai du: filmuodami/fotografuodami baltos spalvos balansą pasirinkite priklausomai nuo aplinkos, kurioje esate. Tokiu atveju vaizdas bus kur kas baltesnis. Jei fotografuojate, darykite tą RAW bylomis, tada lengviau bus tą gelsvą toną išvyti lauk. Jeigu filmuojate, pasirinkite montavimui kiek sudėtingesnę programą nei mano naudota (naudoju „Filmora Wondershare“), kad galėtumėte redaguoti vaizdo įrašo spalvas.

Kodėl aš nesirinkau, pvz., „Adobe Premiere“? Nes mano idėja pirmiausia buvo turinys. O čia „Sony“ produktai atliko savo vaidmenį 10 iš 10. Juk, tiesą pasakius, koks skirtumas, kad vaizdo atspalvis šiltesnis, kai tu vidury Laplandijos mokaisi šerti su „Porsche“? Jokio. O vlogams, kelionėms, nuotykiams A6300 yra tobulas.

Ir objektyvai

Objektyvus, kurių parametrus išvardijau aukščiau, vežiausi, kaip minėjau, visus. Jų keitimas tarpusavyje netruko nė sekundės, reikėjo tik priprasti prie to, kad objektyvo atjungimo nuo korpuso mygtukas yra ganėtinai nepatogioje vietoje – dešinėje dalyje, tiesiai tarp objektyvo ir korpuso išlenkimo, skirto dešinės rankos pirštams.

Vienareikšmiškai mano meile tapo 35 mm f/1.4 modelis, beje, skirtas pilno kadro fotoaparatui. Su mažuoju sisteminiu A6300 lęšio židinio nuotolis išaugo iki maždaug 50 mm. Kitaip tariant, pats tas portretams. Šviesus, sunkus, nerealiai gražų, kinematografinį vaizdą piešiantis objektyvas vertas kiekvieno už jį prašomo cento.

Visi iki vieno objektyvai nustebino savo tyliu veikimu. Trumpas epizodas: fotografuoju, fokusuoju ir girdžiu, kaip objektyvas tarkšteli, barkšteli, sukrebžda. Ir žinau, kad filmuojant be papildomo mikrofono tai reiškia sugadintą garso takelį arba rankiniu būdu reguliuojamą fokusą, dėl ko prarandi lankstumą pats save filmuodamas. Ir ką jūs sau manot? Įsijungiau filmavimo režimą ir… objektyvas nutilo. Nutilo visi. Ir niekur, absoliučiai nė viename kadre, neturiu jokio papildomo garso, leidžiančio suprasti, kad objektyvas dirba. Net pigiausias, vadinamasis, kitinis! „Sony“, jūs nerealūs.

Pliusas už sprendimą

A6300 turi įkraunamą bateriją, kuri, anot gamintojo, turėtų atlaikyti 350-400 nuotraukų padarymą, apie 70-115 min. įjungta. Aš fotoaparatą kroviau tik kartą. Ir turiu pagirti gamintoją už išmintingą sprendimą.

Fotoaparatas įkraunamas baterijos neišėmus iš korpuso ir naudojant specialų adapterį bei micro USB laidą. Tai reiškia, kad jei, pvz., jūsų svarbiausias įrenginys išsikrovė keliaujant, o kol kas turite tik nešiojamą bateriją, drąsiai galite įkrauti fotoaparatą naudodami ją.

Tad, ar jau minėjau, kad A6300 idealiai tinka kelionėms? Panašu, kad jau!

Beje, fotoaparatas turi WiFi ryšį, todėl padarytas nuotraukas galima iš karto permesti į, pavyzdžiui, mobilų telefoną. Kam gi būtų nesmagu pasidalinti dailiais kadrais instagrame iš karto? Be to, fotoaparatas atsparus drėgmei.

Kaina

Kaina, sakyčiau, yra ta realybės dalis, kuri priverčia prisėsti ir stipriai paskaičiuoti. „Sony“ daiktai nėra pigūs, bet teko girdėti, kad jie atidirba 100%.

Tad vien fotoaparatas be jokių objektyvų kainuoja apie 1150 Eur. Bent jau tokią kainą pateikia portalas Efoto.lt. Skytech.lt drauge su vadinamuoju kitiniu 16-50 mm objektyvu fotoaparatas kainuoja 1375 Eur.

Plataus kampo objektyvas (10-18 mm) kainuoja apie 760 Eur Skytech.lt parduotuvėje. Mano įsimylėtas 35 mm ypač šviesus objektyvas kainuoja apie 1500 Eur pas tuos pačius Skytech.lt. Galiausiai dar apie 700 Eur tektų atseikėti 18-200 mm tolimų vaizdų „šaudymui“ skirtą objektyvą.

Dabar skaičiuoju ir galvoju, kad gerai, jog tą darau rašydama blogo įrašą. Priešingu atveju drąsos vežtis visą šitą gėrį į Laplandiją būtų kur kas mažiau. Bendrai viskas, ką gavau iš „Sony“, kainavo apie 4300 Eur.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kokį nors veidrodinį mėgėjiškos klasės fotoaparatą galima būtų įsigyti už mažesnę kainą, taip pat ir kelis prie jo derančius objektyvus. Tačiau jei tik pradėtumėte dėlioti varneles prie to, ką gali mažasis A6300, ir ieškoti to paties veidrodžių karalystėje, tektų susitaikyti su faktu, kad kainos bus tikrai panašios.

Tad ar A6300 jums ir ar verta investuoti? Viskas priklauso nuo to, ko tikitės iš fotografijos. Šiuo atveju šis sisteminis fotoaparatas suteikia daugybę laisvės keliaujant, gyvenant aktyviai ir neturint daug žinių fotografijoje. Visgi pažengusiems su juo taip pat yra veiklos – tereikia prie jo derančių objektyvų, kurie leis padaryti kvapą gniaužiančius kadrus. Ar aš pirkčiau sau? Taip. Ir, kaip jau prisipažinau savo instagram paskyroje, savo „Canon“ iškeisčiau nė nesvarstydama.

Dina

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *