Keturi metai po regos korekcijos lazeriu: kaip matau dabar

Keturi metai po regos korekcijos lazeriu: kaip matau dabar

Atrodo tik neseniai džiaugiausi, kad ėmiau ir ryžausi atsikratyti akinių. O štai lapkritį jau bus ketveri metai po mano regos korekcijos lazeriu, akių klinikoje „Lirema“.

Nepaisant to, kad nemažai vandens nutekėjo, skaitydama forumus vis dar randu kalną klausimų, kurie mane kamavo darantis operaciją, kokį milijoną ir vieną neteisingą faktą, o finišui – užmušantis argumentas: “Tai jeigu jau ta operacija tokia gera, kodėl gydytojai patys su akiniais vaikšto?”

Ir tada rašiau, ir dabar sakau – regos korekcija lazeriu yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Gal, jeigu man būtų gražu akiniai ant mano veido, aš būčiau irgi dariusis operaciją. Bet nebuvo. Be to, regos korekcija lazeriu įmanoma ne visiems, daug ką lemia kad ir astigmatizmo laipsnis. Man buvo įmanoma, todėl klausimų, ar darausi regos korekciją, ar ne, neliko.

Iš karto po operacijos (kuri, beje, neįtikėtinai trumpa – kalbu apie “Lasek” metodą) ir poros dienų tamsoje mačiau kaip erelis. Ką ten erelis. Jausmas buvo toks, kad galėčiau akimis kaip lazeriais graviruoti metalą. Iš toli skaičiau užrašus ir užrašėlius. Net nejauku buvo taip nenormaliai gerai matyti.

Visgi kaip kad gydytoja sakė, tokios supergalios greitai baigsis, nes galva paprasčiausiai susidoros su regėjimu taip, kad šis būtų normalus. Taip ir nutiko. Žvelgiant iš superregėjimo perspektyvos atrodo, kad akys nusilpo, bet žvelgiant iš žlibo žmogaus perspektyvos, aš vis dar matau puikiai. Robertas, mano vaikinas, neseniai keitė seną vairuotojo pažymėjimą nauju, tuomet tikrinosi akis dar kartą, ir jo regėjimas – vienetas. Kitaip tariant, mato tiek, kiek reikia. O aš matau geriau. Tai neblogai?

Šalutinių reiškinių, žinoma, yra. Visuomet buvau jautriaakė, tačiau po regos korekcijos akys jautresnės nei bet kada. Jos greitai džiūna, ypač nuo kondicionierių, netinka nemaža dalis kosmetikos (nes kyla alergija), jas neretai graužia ir t.t. Matyt, tai viena priežasčių, kodėl dažausi ganėtinai retai – kad nesujautrėtų akys.

Be to, jaučiu ir tai, kad akys greičiau pavargsta. O kai pavargusios, naktimis vairuoti sunkiau, mat kiekvienas kreivas, per ryškus, neleistinas žibintas, atrodo, išdegina skylę smegenyse.

Visgi šitie trūkumai vienas niekas palyginus su faktu, kad galiu rinktis kokius noriu akinius nuo saulės, bėgioti matydama, kur bėgu, nesibaiminti lietaus, temperatūros pokyčių, galų gale – nusmigti lėktuve ar ant sofos ir nesijaudinti, kad šitaip pamesiu akinius, o pametus sulaužysiu. Man šitas dalykas iki šiol visiška trauma, nes kažkada sulaužiau akinius, o pinigų jiems iš esmės nebuvo.

Ar daryčiausi operaciją dar kartą? Taip, vienareikšmiškai taip. Ypač, kadangi jau žinau, jog tai nei super skausminga, nei super sudėtinga. Beje, “Lasek” metodą, kiek žinau, įmanoma taikyti ne kartą, mat lazeriu tiesiog nudeginamas viršutinis akies ragenos sluoksnis. Tad jei taip nutiks, kad senatvėje aš nebeįžlibinsiu kažko vėl, bus “lazeri, ateini čia!”.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *