SAVAITĖS KNYGA: Pasiilgote kažko, „kaip Haris Poteris“? Atsiverskite „Nepaprastuosius“

Jeigu esate toks pats Hario Poterio ir vadinamojo „fantasy“ (arba – maginės fantastikos) žanro knygų gerbėjas kaip aš, tikriausiai kiekvieną šio žanro leidinį lyginate būtent su HP serija. Ir, būkime atviri, atrasti kažką, kas prilygtų poteriadai detalumu, rašytojo fantazija, veikėjų gausa ir įdomumu – sudėtinga.

Hario Poterio serijos sėkmė paskatino atsirasti dešimtis šio žanro rašytojų ir knygų – kasmet vien tik Lietuvoje pasirodo keliolika šio žanro leidinių, tačiau atrasti tikrų perlų čia keblu. Ir labai dažnai perskaičius tokią – į maginės fantastikos leidinių Olimpo viršūnę pretenduojančią – knygą lieka lyg kartėlis ant liežuvio galo: „gerai, bet…“

Ir tada aš „Knygų klube“ atradau Jennifer Bell bei jos „Nepaprastuosius“.

Sudomino viršelis, kuriame – miesto aukštais smailiais bokštais, pailgais vitrininiais langais ir akmenimis grįstomis gatvėmis vaizdas. Niekur kitur, atrodo, magiški ir paslaptingi dalykai negalėtų vykti, tik tokiuose miestuose. Ir, aišku, akį patraukė pavadinimas – „Nepaprastieji ir blogį lemianti moneta“ (The Uncommoners. The Crooked Sixpence). Maginės fantastikos žanro gerbėjas prieš tokį pavadinimą lieka bejėgis, tad, aišku, knyga atsidūrė mano rankose.

Ar turėčiau prisipažinti, kad perskaičiau knygą per du vakarus? Manau, kad tie, kas jau skaitė šią knygą, 300 puslapių taip pat prarijo nė nekramtę.

Sveiki atvykę į… Landinorą!

Visas knygos veiksmas vyksta tarp dviejų pasaulių: esamo dabar, pilno lėktuvų, traukinių, skubėjimo, darbų, įsipareigojimų, ir esamo kažkur po Londonu. Pastarasis pasaulis, pavadintas Landinoru, atviru tampa tik kelis kartus per metus, tačiau čia užverda ištisas gyvenimas, mat iš paprastos, gal net neišmanėliškos, kasdienybės į čia atkeliauja minios nepaprastųjų.

Nepaprastaisiais šioje knygoje vadinami žmonės, žinantys, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo, ir iš pirmo žvilgsnio paprasti daiktai gali turėti pačių nepaprasčiausių galių, o pasaulis gerokai platesnis nei apibrėžia jo tradicinis suvokimas.

Pavyzdžiui, dviračio skambutis gali tapti geriausiu patarėju, nesvarbu, kad kiek nerišliai kalbančiu, o saga su trimis skylutėmis – gydyti. Sulčiaspaudės sugeba būti lempomis, o į nediduką arbatos sietelį galima susidėti ištisą pundą dokumentų. O kur dar kelionės! Tik rinkis, kaip nori persikelti iš vienos vietos į kitą: gali lagaminu, gali dulkių siurbliu arba šluotkočiu.

Į šį pasaulį visiškai netikėtai patenka brolis ir sesuo – Aivė Žvirblė ir jos vyresnėlis brolis Sebas. Jei Aivė iš prigimties smalsi ir linkusi tikėti mistiniais reiškiniais (jos brolis jai ne kartą atsidusdamas pasakys: „Ar tu galėtumei būti nors kiek normalesnė?“), tai Sebas – šiuolaikinis 14-metis, niekur neišeinantis be savo ausinių ir mėgiamos muzikos. Ir jiedu į Landinorą patenka nė kiek to nesitikėdami, ir, kas svarbiausia, nė kiek to nenorėdami. Visi skeletai iš spintų lįsti pradeda būtent tada, kai judviejų močiutei nutinka nelaimė ir ši patenka į ligoninę. Brolis ir sesuo tampa vieninteliais, galinčiais išgelbėti visą šeimą, ir netgi – Landinorą.

Niekur neregėtas pasaulis ir veikėjai

Labai sunku pasakojant apie ištisą magišką pasaulį, nusidriekusį po Londonu, neprasitarti daugiau nei leidžiama, kad iš knygos nepradingtų paslaptis. Tad daugiau ir nepasakosiu apie Aivės ir Sebo nuotykius – juos privalote patirti patys.

Tačiau galiu nesivaržydama kalbėti apie Jennifer Bell sukurtą knygos pasaulį. Pirmą kartą tokį atradau skaitydama visą Hario Poterio seriją, antrąjį – atsivertusi pirmąją „Nepaprastųjų“ serijos knygą. Landinoras toks spalvingas, ryškus ir įtikinantis, kad skaitančiojo vaizduotėje nesunkiai tampa visiškai realiu.

Ir jeigu skaitant daugelį maginės fantastikos knygų, kur pagrindiniais veikėjais tampa paaugliai, nori nenori justi Hario Poterio istorijų įtaka ar prieskonis, čia – toli gražu. Viskas čia negirdėta, tad stebina ir domina. Ypač žavi ta idėja apie daiktus, kurie nėra tik daiktai ir gali turėti po antrą paskirtį ar netgi dar daugiau. Sąvaržėlės tampa antrankiais, akiniai – taurėmis, ir, galiu lažintis, kad perskaitę knygą į paprastą tualeto šepetį nežiūrėsite taip, kaip iki šiol. Tą, beje, knygos pabaigoje minėjo ir Sebas.

Titaniškas darbas atliktas ir kuriant knygos veikėjus. Be Aivės ir Sebo čia yra gausu mistinių padarų, tarp kurių, beje, gausu apsiginklavusių aštriais dantimis ir pavojingų, yra tokių, kurie slepiasi šešėliuose ir išlenda tik sutemus. Be šių, yra tūkstančiai žmonių, kurie į Landinorą susirenka vedini noro atrasti ypatingų, nepaprastų daiktų. Kiekvienas, kurį leidęsi į nuotykius sutinka Aivė ir Sebas, yra itin įdomus, turintis atskirą istoriją, įvaizdį ir, skaitant aprašymus, nesunku įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, atrodo dėl sagų pamišusi Violeta arba koks yra pareigūnas Dūmiaširdis.

Geroji žinia – istorija dar nesibaigia

Žinot, kada atsidusau lengviausiai? Kai perskaičiusi knygą puoliau guglinti, kas gi toliau. Mat sunku buvo patikėti, kad tokia idomi istorija užsibaigs sulig viena knyga. Tad galiu pradžiuginti – tikrai neužsibaigs. Jennifer Bell jau yra išleidusi antrąją „Nepaprastųjų“ serijos knygą (tiesa, kol kas ji tik anglų kalba, vadinasi „The Smoking Hourglass“), o trečioji – pakeliui ir pasirodys kitąmet.

Jei pirmojoje knygoje viršelyje puikuojasi nedidukas Aivės atvaizdas, antrojoje, panašu, pagrindiniu veikėju taps Sebas. Reikia tikėtis, kad „Alma Littera“, išleidusi pirmąją serijos knygą, neužtruks su antrąja, ir galbūt kitų metų pradžioje, o gal ir ankstėliau, išvysime lietuvišką jos leidimą.

Ar rekomenduočiau? Šimtą kartų taip. Jei mėgavotės skaitydami HP ir nešdavotės poteriados knygas visur, kur beeitumėte (į tualetą, į lovą, į kiemą, į troileibusą ar net į darbą), nesuklysite įsigiję „Nepaprastuosius“ – su jų nuotykiais skirtis bus lygiai taip pat sunku.

***

Kas yra rubrika „Savaitės knyga“? Skaitau labai daug. Daugiau nei daug: per dieną galiu perskaityti tris vidutinio storumo knygas, ypač, jeigu šios labai įdomios. Todėl padedama „Knygų klubo“ kiekvieną savaitę pasistengsiu jums papasakoti apie mano nuomone įdomiausias jame esančias naujas knygas.

Apie knygą

Jennifer Bell “Nepaprastieji ir blogį lemianti moenta”

  • Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Virbickienė
  • 304 psl., kietas viršelis
  • Išleido “Alma Littera”
  • Viršelio dailininkas Karlas Jamesas Mountfordas

Dina

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *