Keturi mėnesiai be bėgimo: su kokia problema susidūriau ir kokio gydymo prireikė

Keturi mėnesiai be bėgimo: su kokia problema susidūriau ir kokio gydymo prireikė

Linkėjau sau lengvų metų, bet pastarieji keturi mėnesiai – toli gražu ne iš lengviausių. Pirmiausia (ir pagrinde) dėl sveikatos. Štai pernai džiaugiausi, kad metus pradėjau ir baigiau bėgimais prie skirtingų vandenynų. Šiemet gi  vis dar nebėgiojau. Ir ne dėl to, kad nenoriu.

Iš karto perspėju, kad įraše bus nuotraukų, kurių bijantiems kraujo ar jautresniems geriau nematyti.

Sausį aptikau, kad ant pėdos atsirado gumbelis. Pamaigiau, pačiupinėjau, supratau, kad papilomos viruso pasekmė – karpa. Kitą dieną atsirado antras. Kadangi tuo metu turėjau ypatingai didelį krūvį darbe ir ypatingai mažai miego, nurašiau viską nuovargiui. Ir sausio gale pamėginau užsirašyti vizitui poliklinikoje. Gavau vietą po pusantro mėnesio (!).

Per tą laiką prisiskaičiau dar kalną visko, kas susiję su karpomis ir papilomos virusu. Pasirodo, kad palankias sąlygas viruso plitimui ir karpų augimui sudaro drėgmė, šiluma (ilgas buvimas batuose, prasti batai, kaistančios kojos), taip pat – ypač išsausėjusi oda. Mano atveju mano kojų oda žiauriai sausa. Esu ne viename įraše prisipažinusi, kad esu tinginė, tai tinginystės pasekmė – dėmesio stoka pėdoms.

Pirmasis vizitas – tik kovą

Kuo ypatingos pėdų karpos? Tuo, kad kojoms tenka daugybė veiklos, net jei nesate bėgikai ar intensyviai gyvenantys žmonės. Belaukdama eilės pas gydytoją pradėjau statyti koją atsargiau, mat abi karpos ant pėdos ėmė skaudėti. Pusantro mėnesio praklibinkščiavusi nukeliavau pas gydytoją į Vilniuje, Kauno gatvėje esančią Odos ir venerinių ligų kliniką. Vizitas buvo likus kelioms valandoms iki išvykimo į Ženevos parodą, tad jau iš karto buvau nusiteikusi, kad iš principo – būsiu tik apžiūrėta.

Gydytoja pamaigė mano karpas ir konstatavo, kad jos tapo skausmingos dėl to, kad vaikštau netaisyklingai. Tiesa ta, kad minti pėdą tiek taisyklingai, tiek netaisyklingai – skaudėjo. Tik netaisyklingai kiek mažiau. Jos siūlomi variantai buvo du: intervencija lazeriu, bet skausminga ir ilgai gysianti, arba bandymai gydyti rūgštimi. Rūgštį, beje, rekomendavo (“Verutop”), mat, pasak jos, verta pamėginti pašalinti darinius švelnesniu būdu.

Drauge su receptu rūgščiai gavau ir SVR 30% kremą pėdoms su šlapalu ir 15% koncentracijos “Xerial Peel” kaukę pėdoms. Kaip pabrėžė gydytoja, kaukė buvo reikalinga tam, kad per kelias dienas nusiluptų visa negyva oda ir suminkštėtų karpos, kremas – pagerinti pėdų odos būklę.

Viskas bendrai man kainavo apie 50 eurų. Ir, beje, kadangi vizitas buvo kovo 2 d., tą pačią dieną užsiregistravau kitam vizitui. Tai gavau vietą balandžio 27 d. O grįžusi iš Ženevos automobilių parodos iš karto ėmiausi gydymo, bet bėda ta, kad Ženevoje teko tiek pavaikščioti, kad iš esmės – vaikščioti nustojau.

Antras bandymas – privati klinika

Kadangi iš esmės negalėjau net paeiti, draugė, dirbanti vienoje grožio klinikoje, pasitarė su savais specialistais ir rekomendavo užsirašyti į Verklių kliniką pas gydytoją Laimoną Jazukevičių. Nes, pasak jos, jis kaip reikiant patyręs ir nesiterlios ilgai.

Ir nesiterliojo. Kadangi iš prigimties esu bailė, drebėjau kaip reikalas, nors visi ramino. Nemeluosiu, ramino tikrai veltui. Gydytojas atėjęs apžiūrėjo koją, konstatavo, kad drauge su karpom susiformavusios didžiulės nuospaudos, todėl viską skauda taip, kaip skauda. Ir ėmėsi procedūros. Pastaroji buvo tikrai skausminga nepaisant to fakto, kad kad į tris pėdos vietas buvo suleista lidokaino. Prireikė šlifavimo, prireikė visokių gramdiklių, prireikė uždeginti stipriai kraujuojančią žaizdą.

Prie viso šito gavau receptą, kad man būtų sumaišytas sidabro tirpalas (neutralizuoja ligos sukėlėjus, išplauna pūlius ir t.t.), barstomų antibiotikų. Kasdien turėjau abi žaizdas tepti sidabro tirpalu, o didžiausiąją – barstyti antibiotikais. Nuotrauka, beje, specialiai be spalvų. Nes kai nusiklijavau tvarščius, pasidarė silpna žiūrint. Kai pamėginau vaikščioti, pripėdavau krauju. Prireikė savaitės, kad galėčiau paeiti be didesnių dėmių batuose.

Pirmasis vizitas, beje, man kainavo 60 eurų. Dar 30 prireikė vaistinėje, brangiausias buvo specialiai pagamintas sidabro tirpalas.

Penki vizitai – ir dar ne pabaiga

Kodėl rašau visą tai? Tam, kad paskatinčiau visus rūpintis savim. Vaikščioti į Verkių kliniką pradėjau kovo pabaigoje. Antrąjį vizitą vėl gavau nuskausminamųjų, vėl verkiau ir vėl grįžau išrakinėta pėda. Kiti du vizitai buvo lengvesni, tačiau taip pat skausmingi.

Per mėnesį kelis kartus keitėme gydymo taktiką. Buvo sidabro tirpalas ir antibiotai. Buvo rūgštis ir spiritas pakaitomis kas antrą dieną su pėdos pašiūravimu. Buvo vėl sidabras. Penktojo vizito metu, paskutinę balandžio dieną, ganėtinai skausmingai man buvo išgramdyta antroji karpa, nugramdytas šašas (mat žaizda šlapiavo) ir gavau paliepimą kasdien barstyti abi antibiotikais. Bei grįžti pasirodyti, kai žaizdos sugis.

Taigi, prabėgus keturiems mėnesiams nuo karpų atsiradimo pradžios, pėdoje turi dvi skyles, kurios neatsargiai einant kraujuoja, ir kurios gana lėtai gyja. Geriu papildomą porciją vitaminų, kad sustiprinčiau imunitetą, mat papilomos virusas (kurį nešioja beveik visi) gali išlįsti bet kada, kai tik organizmas bus silpnesnis. Ką supratau dar? Kad visi darbai, kurių imies negalvodama apie pasekmes sau, išlįs per kurį nors orgizmo galą ir tai nebūtinai bus malonu bei tai greičiausiai turės ilgalaikes pasekmes. Štai kodėl jau gegužė, o aš vis dar negaliu bėgioti. Ir nežinau, ar galėsiu, pavyzdžiui, gegužės pabaigoje.

Rūpinkitės savimi!



6 thoughts on “Keturi mėnesiai be bėgimo: su kokia problema susidūriau ir kokio gydymo prireikė”

  • Kaip įdomiai. Pati karpų ant pėdų turiu nuo vaikystės, viena išvis buvo labai didelė ant nykščio šono. Bet dėl jų nieko nedarau, o ta didžioji po daugelio metų nešiojimo tiesiog pati dingo. Ir kitos irgi taip pat – pabūna, dingsta. Kažkada šiek tiek terliojausi su tuo gydymu rūgštimis, bet labai tingėjau ir vis tiek rezultate laukiu, kol pačios išnyks. :D Tiesa, man jų niekada nei skaudėjo, nei ką, problemų nekėlė. Gal tik, aišku, estetinių, bet sveikatos – ne. Tai dabar ėmiau svarstyti, gal visgi verta pasidomėti daugiau.

  • Vasare, aš ant delno turėjau. Dabar iš to siaubo gydant pėdą esanti ant delno susitraukė į nieką :D Bet patarimas – pasidomėti ir pasižiūrėti, paieškoti priežasčių, kodėl kyla, ir pamėginti spręsti jas. Aš galbūt būčiau rinkusis ilgesnį gydymą ir ne tokį radikalų, bet… kai nebegali paeiti ir nuo nevaikščiojimo net per blauzdą matosi raumuo sumenkęs, pasidarė nebejuokinga :) O šiaip – linkiu, kad išsispręstų reikalai neskausmingai :)

  • Nepatikesi, bet dabar ir gydausi pedos karpas. Atsinaujino. Ir lygiai taip pat perskaiciau kruva literaturos, bandziau ir prideginimus, ir lyg ir ledu kazka dare. Rezultate sunkiai gyjancios zaizdos ir pan.
    Visgi Europoje yra civilizuotesniu budu. As pirma karta pedos karpas issigydziau DUOFILM tirpalu. Ryta vakara mirkai pedas ir paskui karpas patepi ta rugstele ar pan. Taip apie menesi. Gal ir uztrunka, bet savaite negaleti paeiti ‘o mediku intervenciju, tai jau kitas ekstremumas.
    Is karto, tai ne reklama, to vaisto LT net nera pirkti berods, as ji perku DE.
    Sekmes gydantis!

  • turejau viena tokia karpa – tikekit ar ne- issigydziau uzkalbejimu, pati. tik ,deja, jo nebepamenu. dingo ir tiek . buvo dar ant kitos kojos uzkulnio gan ilgai, bet kitokia, irgi stebuklingai pranyko per sav.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *