Apie namus su IKEA: kaip statome, dėl ko baramės ir kaip dalinamės erdves

Apie namus su IKEA: kaip statome, dėl ko baramės ir kaip dalinamės erdves

Kažkaip pakeitus darbą dienos tapo intensyvesnės. Arba bent man taip atrodo. Kaip bebūtų, kas vakarą grįžtu namo ir niekur niekur nenoriu iš jų išeiti. Man užtenka sėdėti tarp savo knygų, prie kompiuterio, balkone suptis krėsle ir t.t. O po šios dienos supratau, kad esu ta tipinė lietuvė, kuriai namai reiškia pirmiausia saugumą.

Kodėl sakau, kad tipinė? Nes buvau pas IKEA pasiklausyti jų pasaulinio tyrimo, pasakojančio apie tai, ką namai reiškia žmonėms visame pasaulyje, rezultatų. Pirmą kartą prie šio tyrimo prisijungė lietuviai ir latviai, todėl buvo ypač įdomu.

Beje, daugeliui, matyt, kyla klausimas, kodėl sprukau iš darbo vidury dienos ir radau laiko šitam renginiui? Ogi todėl, kad IKEA tebėra mano įkvėpimo šaltinis kuriant nuosavus namus. Prieš trejus metus, kai su Robertu pradėjome nuosavo buto įsigjimo procesą, į IKEA važiavome kone kasdien. Reikėjo visko, nes visas mūsų turtas tebuvo mano knygos ir kelios mūsų spintos bei biuro kėdės. Dar prisimenu, kaip dieną prieš Kalėdas surinkinėjome savo virtuvę, kaip po Kalėdų parsivežėme garsiąją „Malm“ lovą į miegamąjį, kaip šiemet dvi ankstesnes sofutes pakeitė viena didesnė sofa. Žodžiu, visi mūsų namai yra viena IKEA, kas ne IKEA, tas – daryta Roberto rankomis. Ir tuo džiaugiuos.

Tad jokia paslaptis, kad šiam ženklui jaučiu prieraišumą ir tikrai norėjau pasiklausyti, ką jie įdomaus gali papasakot. Be to, pagaliau išleistas ir naujas katalogas, kurio lietuviams ir latviams išvežiota 1,2 mln. kopijų.

Kuo skiriamės nuo viso pasaulio?

Kaip sako Kristina Mažeikytė, IKEA rinkodaros vadovė Baltijos šalims, jei visame pasaulyje matoma tendencija, kad žmonėms namai tampa nebe fizine vieta, o vieta, kur jie tiesiog gerai jaučiasi, lietuviams vis dar reikia tvirtovės. „Saugumo uostas“ – tokį epitetą naudojame apibūdindami savo namus.

Reikia skaičių? Trys iš keturių lietuvių namai yra geriausia vieta pasaulyje, bet kas trečiam pasaulinės apklausos dalyviui namai yra ten, kur jie jaučiasi gerai. Dar daugiau: jie sako, kad yra vietų, kuriose jie būtų mieliau nei ten, kur dabar gyvena. Matot skirtumą?

Dėl ko pykstamės?

Beje, 7 iš 10 lietuvių (ir latvių) prisipažįsta, kad namuose ginčijasi. Beveik pusė ginčų kyla dėl to, kad daiktai nepadedami į vietą. Beje, matyt, ta pati pusė ginčijasi, nes neturi bendro susitarimo, kas gi yra tvarka. Apie trečdalis pykstasi, nes nesutaria, ką jau galima išmesti, o kitas trečdalis dėl to, ką reikėtų įsigyti.

Aš pati turiu prispažinti, kad dėl daiktų nedėjimo į vietą nesipykstame. Na, beveik. Nes aš esu tas, kas daiktų į vietą nededa ir pridėlioja jų visur, o Robertas yra ta kantrioji mano antra pusė, kuri tiesiog nesako nieko dėl šito prasto įpročio. Bet tikrai ginčijamės dėl to, ko mums namuose reikia. Išmesti lyg ir dar nieko nereikia – namai per švieži. Bet lengvų „pasišpilkavimų“ dėl to, kad aš noriu naujos patalynės, naujų spalvotų indų, naujų rankšluosčių, naujų stiklinių, naujo visko – netrūksta.

Beje, danai ir japonai ginčijasi ypač retai. Tik trys iš dešimties prisipažino, kad barasi namuose dėl to, ką išmesti, ką pirkti, kur sudėlioti daiktai.

Kas ta asmeninė erdvė?

O kiek mažiau nei kas penktas ginčijasi ir pykstasi dėl asmeninės erdvės. Mat jos tiesiog pasigenda.

Kas ta asmeninė erdvė, kai gyveni dviese? Pavyzdžiui, lovos pusė, kurioje miegi. Vyrams Lietuvoje – darbo stalas, o Latvijos vyrams, beje, sofa. Dar lentynos namuose yra asmeninė erdvė 15 proc. žmonių, o 7 proc. turi savo vietą prie stalo.

Mes paprasti – neturim nei vietos prie stalo, nesidalijame sofos, bet kiekvienas turime savo lentynas, net rašomojo stalo stalčius. Ir, aišku, savo nuosavas lovos puses. Tokias nuosavas, kad net juokais erzindama Robertą nesugebu jo apkalbėti apsikeisti lovos pusėmis bent trumpam.

O kas asmeninė erdvė namuose yra jums? Pasidalinkite mintimis komentaruose, o aš kitame blogo įraše papasakosiu, ką sakė psichologė Irma Skruibienė apie tokių erdvių kūrimą namuose, ir kaip apie namus, asmeninę erdvę bei gyvenimą kalbėjo Algis Kriščiūnas ir Jurga Baltrukonytė.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *