8 pamokos, kurias išmokau per 30 savo gyvenimo metų

8 pamokos, kurias išmokau per 30 savo gyvenimo metų

Bėgant metams visi mes, matyt, turime akimirkų, kurias galime apibūdinti kaip “gera pamoka ateičiai”. Galų gale, tokios pamokos yra evoliucijos variklis: vieną kartą nudegei, kitą kartą nebekartosi. Reiškia, evoliucionavai, nors ir per nanodalelės didumo žingsniuką. Ir kai kurios pamokos gali būti individualios, kitos – visiškai universalios. Na, tokios, kuriomis galite pasinaudoti tam, kad nereikėtų visko išbandyti savo kailiu.

Tokių, universalių, turiu ir aš. Daugelis jų susiję su profesiniu tobulėjimu, motyvacija ir išsikeliamais tikslais. Ir, pagalvojau, kad galbūt tai, ką teko patirti savo kailiu, galėčiau papasakoti ir jums. Nes žinau, kad tarp užsukančių į mano blogą yra žmonių, kurie galbūt nori būti kūrybininkais, nori tapti žurnalistais, galų gale, ieško motyvacijos tam tikrai veiklai. Tad… dalinuosi savo … pamokomis, kurias išmokau per savo 32-ejus gyvenimo metus. Ir tada, kai visi dalinasi dešimtimis tų pamokų, aš turiu jas tik 8.

1. Tikėkite savo nuojauta: jeigu sugaunate save galvojant, kad idėja prasta, greičiausiai tai reiškia, kad ji tikrai prasta. Būna kartais, kad nori kažką padaryti, kažko imtis, sutikti su kažkokiu planu ir kažkur stubure dilgteli, kad galbūt šita idėja nėra tokia puiki ir, ėmusis šito darbo, vienintelis žmogus, kuris nukentės, sugaiš savo laiką, nudegs, būsi tik tu pats. Tai ypač aktualu tiems, kurie kaip aš, negali ramia širdimi pasakyti “Ne” ir neretai tampa išnaudojami visokio plauko prašalaičių. Tad įsiklausymas į tą vidinį balsą mane ne vieną kartą išgelbėjo nuo abejotinų darbų ir atvirkščiai – kas kartą, kai numodavau į tą “bet”, nudegdavau. Paskutinį kartą, beje, visiškai neseniai. To make a long story short, suabejojau išleisdama vieną tekstą ir nusprendžiau, kad kas gi gali nutikti. Ir nutiko. Iki pat šios dienos yra nesmagu dėl to teksto ir kokį šimtą kartų galvojau, kad reikėjo paklausyti savo vidinės nuojautos.

TAČIAU labai svarbu prisiminti, kad jeigu kažkokia mintis vis grįžta ir grįžta pas jus, pagaunate save, kad nebe pirmą kartą svarstote apie kažką, verta stabtelėti ir tą mintį išnagrinėti išsamiau. Nes gali būti, kad pasąmonė jums siūlo naują galimybę.

2. Nelyginkite savęs su kitais. Šita taisyklė ypač aktuali žiniasklaidoje, kai tave supantis ratas dažniausiai yra kolegos iš konkuruojančių leidinių ar projektų. Šiemet pagavau save leidusis į kažkokią konkurencinę kovą ir lyginantis su kolegomis. Viskas nutiko po to, kai nesuskaičiuojamą kiekį kartų išgirdau tokias frazes kaip “veltui stengiesi, pas mane vis tiek geriau skaitė”, “nuolatos žvengiame iš jūsų redakcijos, nes šūdus darote” ir pan., ir pan. Nekalbu apie tai, kad iš esmės tokios frazės yra griaunančios santykius bei draugystes. Tačiau jos mane išmušė iš vėžių ir aš kažkodėl panorau daryti kažką geriau nei tie sakytojai. Sveiko proto balsu tapo mano vyras, liepęs sustoti ir pagalvoti, ką darau, bei palikti tą norą lygintis su kitais ir stengtis būti geresne nei kažkas. Tiesa ta, kad jeigu kažkas ir vertas lyginimosi, tai jūs pats. Nes tik taip tobulėjate, kai kažką darote nuolatos ir stengiatės daryti geriau nei darėte iki šiol. Arba ieškote unikalių kampų, nematytų idėjų, naujų projektų. Banali tiesa, bet jeigu lyginatės su kažkuo ir stengiatės jį pranokti, geriausiu atveju būsite tiesiog geresnė kopija. Bet jeigu keliate iššūkius sau ir kasdien tobulėjate, galite tapti pačia geriausia savo – unikalaus vieneto – versija.

3. Amžius yra tik skaičius pase. Tikrai. Bijau pamesti skaičių, kiek kartų esu girdėjusi, kad kažką reikia padaryti iki 25-erių, 30-ies ir pan. Arba kiek kartų esu klausiusi skundų, kad “man jau 25-eri, o dar neturiu buto ir vyro”. Arba, kad elgiuosi kaip vaikas ir lakstau su mikimauzais ant kelnių, nors man jau tiek ir aniek metų. Ir tas galvojimas apie tai, kas dera tavo amžiui, o kas nedera nubraižo kažkokį rėmą gyvenime, į kurį asmenybė vargiai telpa. Todėl man gražiausi tie žmonės, kurie gyvena nepaisydami raukšlių veide ir džiaugiasi tuo gyvenimu. Nes bėgantys metai neturi tapti kažkokia riba, sakanti, kas dera ir kas ne. Amžius turėtų būti tas dalykas, kas kažkuriuos procesus palengvins, nes jau turite patirties, kontaktų, pažinčių, drąsos ir išminties. Bet tik tiek.

4. Nebijokite suklysti ar pripažinti, kad kažko nemokate. Aš esu pirmas vaikas šeimoje. Tai reiškia, kad kaip pirmagimei man visuomet būdavo kalama, kad turiu stengtis, turiu mokėti viską, turiu būti visur pirma ir t.t. Bet tiesa ta, kad klysti ir yra žmogiška ir klaidų nereikia bijoti. Aš šito vis dar mokausi, nes labai sunku ginčuose pripažinti, kad tikėjai klaidingu dalyku ar klaidingą dalyką gynei. Visgi absoliučiai normalu pasakyti, kad “o, tikrai, suklydau”. O dar normaliau savo padarytą klaidą, nežinojimą ir netgi viešą klaidą pateikti kaip pokštą. Kai suklystu, stengiuosi perlaužti save ir pasijuokti drauge su kitais, kurie juokiasi iš mano klaidos. Nes tokie dalykai užgrūdina, o pamokos pripildo galvą, todėl kartą suklydę ir klaidą pripažinę daugiau jos tiesiog nedarysite.

5. Gyvenimas sukasi ne vien apie rimtus dalykus. Tai tiesa, kurios dar mokausi, tačiau stengiuosi visomis gyvenimo situacijomis rasti priežasčių juokui ir linksmybėms. Mano mylimas vyras šią pamoką išmokęs gerokai geriau ir kartais, kai jis kvailioja, aš pasijuntu tarsi tas piktas burbantis suaugęs žmogus, sakantis, “nešauk”, “baik”, “nedaryk taip”. Ir tada turiu priminti sau, kad būti rimtam gyvenime priežasčių tikrai netrūksta, o štai linksmybėms laiko gerokai per mažai. Todėl išnaudokite kiekvieną progą šypsotis ir kvailioti.

6. Nenustokite mokytis ir nepamirškite, kad mokymuisi nėra amžiaus ribos. Man sunku suprasti tuos atodūsius, kai “baigiau mokyklą, viskas, daugiau jokių pamokų” arba “universitetas baigtas, dabar gyvensiu”. Dar sunkiau suprasti sakančius, kad “tam esu per senas” arba bijančius, pavyzdžiui, užbaigti mokyklą, universitetą dėl to, kad bendramoksliai bus dešimtmečiu jaunesni. Iš tiesų, net mokslininkų yra įrodyta, kad užimtos smegenys yra sveikesnės smegenys ir senatvėje tapti silpnapročiu šansas yra kur kas mažesnis. O jeigu kalbant rimtai, išnaudokite progas tobulėti. Tam visiškai nereikia antro bakalauro ar daktaro laipsnio. Mokykitės kalbų, imkitės dalykų, kurių norėtumėte mokėti, tačiau niekada tam neturėjote laiko. Ir nereikia netgi oficialių kursų – užteks internetinių pamokų, YouTube ir pan. Ir visiškai nesvarbu, kad jums 65-eri ir tuoj pensija arba jūs esate trynukų mama ir visas jūsų gyvenimas sukasi aplink juos. Aš, pavyzdžiui, dabar mokausi japonų kalbos. Kam? Nes po poros metu noriu atostogų Japonijoje ir noriu turėti galimybę ten perskaityti tai, kas parašyta, ar pasiklausti japoniškai kelio.

7. Nepamirškite, kad galų galiausiai jūsų veikla, norai, entuziazmas atsispindi jūsų veide. Todėl bandykite ieškoti aukso vidurio ir balanso, nes A) pervargę žmonės niekam neįdomūs, net patys sau, B) nieko neveikiantys žmonės lygiai taip pat. Todėl prie lėkimo ir bėgimo, įdomių veiklų ir t.t., pridėkite knygų skaitymą savaitgaliais, miegą iki pietų, skanėstus, pasivaikščiojimus ir kitką. Aš šito dar mokausi, bet, viliuosi, vieną dieną galėsiu parašyti apie tai, kaip pavyko atrasti tą magišką balansą.

8. Nebijokite. Jeigu baisu imtis kažkokios veiklos, pasakyti kažką ne itin malonaus kitam žmogui, tiesiog susidėliokite galvoje blogiausią įmanomą scenarijų. Ir suprasite, kad nieko blogo nutikti dėl išsakytos nemalonios tiesos ar baimės kažko imtis nutikti negali. Tiesiog analizuokite savo baimę ir netrukus pajusite, kad net tada, kai širdis spurda, galite išlaikyti blaivų protą.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *