Biudžetinės atostogos automobiliu po Europą: Lenkija, Vokietija, Šveicarija (I dalis)

Biudžetinės atostogos automobiliu po Europą: Lenkija, Vokietija, Šveicarija (I dalis)

Sakoma, kad apetitas auga bevalgant. Panašiai man yra su kelionėmis. Vyrą raginu planuotis ateinančių metų atostogas, nors teoriškai dar turėčiau mėgautis prisiminimais apie šių metų keliones. Apie jas, beje, noriu papasakoti trumpai ir glaustai. Galbūt dar kažką įkvėpsime keliauti automobiliais.

Jei savo atostogas apibrėžtume paprastai, tai per dvi savaites nuvažiavome apie 5000 kilometrų. Kelionę pradėjome nuo Lenkijos, kur buvo modifikuotų automobilių festivalis, per Vokietiją, Šveicariją, Italiją nusigrūdome iki Prancūzijos, Nicos. Ten planai tiesiogine to žodžio prasme sudegė, todėl atgal grįžome per Italiją, Austriją, Čekiją, Lenkiją. Bet apie viską paeiliui.

Vilnius – Lenkija, Vroclavas

Jau ne vienam draugui pasakojau gyvai, kad Lenkija – mane kas kartą maloniai nustebinantis kraštas. Pirmiausia dėl to, kad kainos ir kokybės santykis čia tiesiog puikus. Pigu valgyti, pigu gyventi, o vietos, kurias atrandi, fantastinio gražumo. Jeigu labai norisi, čia gali rasti kalnus, lygumas, upes, miškus, netgi jūrą. Tiesa, šaltoką.

Mes savo kelionę suplanavome taip, kad galėtume nuvažiuoti iki “Raceism”: didžiausio modifikuotų automobilių festivalio Europoje. Važiavome ne šiaip lankytis, o dalyvauti, todėl į tą 5000 kilometrų kelionę leidomės su stipriai modifikuotu automobiliu. Drąsu, tą sakė daugelis. Nes važiuoti žemu, plačius ratus turinčiu, modifikuotu ir t.t. senu (1997 m. laidos) automobiliu tokį kelią yra išties drąsu.

Jei nesate buvę Vroclave, rekomenduočiau šį miestą aplankyti. Man labai patinka jo senamiestis, architektūra, parkai. Pigūs tramvajai – kelionė kainuoja 50 euro centų. Už nakvynę dviems viešbutyje mokėjome parai apie 35 eurus. Parkuose veikia nemokamas viešas internetas. O apie maistą, kai pusė Lietuvos važiuoja į Lenkiją apsipirkti, matyt, pasakoti daug nereikia. Kažkurį kartą išėjome iš parduotuvės nešini dviem buteliais vandens, septyniomis bandelėmis, metaliniu peiliu šokoladiniam kremui tepti, tepamu sūriu ir sūriu riekelėmis man, ir sumokėjome už viską apie 4 eurus. Kažkoks šokas.

Beje, patarimas važiuojantiems automobiliu. Privažiavus Augustavą rekomenduočiau sukti Balstogės kryptimi, mat nuo Balstogės jau nutiesta autostrada iki pat Varšuvos. Ar gali būti kas geriau? Ir dar: autostradoje leistinas greitis yra 140 km/val. Baudos Lenkijoje labai nedidelės, todėl skraido visi, kas netingi. Pavyzdžiui, viršiję daugiau apie 50 km/val., turėsite sumokėti maždaug 100 eurų siekiančią baudą. Beje, tą patį padarę gyvenvietėje, galite netekti teisės vairuoti maždaug 3 mėnesiams.

Lenkija – Šveicarija, Churas

Po festivalio kita suplanuota nakvynė buvo Šveicarijoje. Chure. Pastarąjį pasirinkau kaip vieną artimesnių miestelių, tinkamų nakvynei, tačiau tai reiškė, kad turėjome nuo Vroclavo iki nakvynės vietos nuvažiuoti apie 1000 kilometrų. Jei viską planuotume šiandien, jau turėdami patirties, sakyčiau, kad tikrai nesirinkčiau važiuoti tiek kilometrų. Idealus atstumas dienai – 500-600, ne daugiau. Mat tai reiškia, kad galite ilgiau pamiegoti, trumpiau važiuoti ir, jei pasiseka, turėti vakarą naujoje vietoje.

Kaip bebūtų, važiuodami turėjome kirsti Vokietiją, pavažiavome autobanais. Labai įsiminė svarbi detalė: spūstyse vokiečiai pripratę važiuoti taip, kad esantys dešiniau važiuotų prisispaudę prie dešinio krašto, o esantys kairiausioje juostoje – prie kairės pusės. Šitaip susidaro tobulas tarpas tam, kad galėtų pravažiuoti gaisrinė, greitoji ir t.t. Norėčiau tokios tvarkos Lietuvoje.

Į Churą atvažiavome vėlai naktį, beveik vidurnaktį. Jau buvo tamsu, todėl giliai viduj verkiau kruvinom ašarom, kad nematome viso kalnų tobulumo. Beje, Churas – joks ne atostogų, kurortinis miestelis. Toks vidutinio dydžio, gal kaip koks Panevėžys. Užsisakėme kambarį “Ibis” viešbutyje, dar pasižiūrėjau, kad pirmas viešbučio aukštas “McDonald’s”. O “McDonald’s” man reiškia tai, kad visada esi garantuotas dėl maisto, kokį gausi, jokių staigmenų. Tas ypač svarbu, nes aš keliaudama amžinai prisidarau kokių nors nesąmonių skrandžiui, dėl ko virškinimas sustoja savaitei, o vyras – turi labai minimalistinį ir paprastą, bet, deja, ribotą racioną.

Kur reikėtų prisipildyti baką

Stabdau savo pasakojimą apie keliavimą čia, nes reikia paminėti daug detalių tiems, kas rengsis apkeliauti Europą automobiliu. Pirmiausia – degalai.

Pigiausi degalai, kaip bebūtų, yra Lietuvoje. Todėl netikėkite kliedesiais, kad kažkur kitur degalai pigesni, prisipildykite pilną baką. Tiesa, dabar išaugus kainoms, gali būti, kad pigiau Lenkijoje, tačiau pilną baką rekomenduočiau įsipilti ir ten, mat Vokietijoje, o ypač Šveicarijoje, kainos bus tikrai gerokai didesnės.

Pavyzdžiui, visiškai normalu Vokietijoje dyzeliną piltis už 1,5-1,6 euro. Šveicarijai galite pridėti dar 10 centų. Ir tikrai pasitaikys vietų, ypač, kurios labiau apkrautos, kur kaina dar didesnė.

Kalbant apie degalines, važiuodami per Lenkiją turėkite mintyje, kad dažnai jos įrengtos 3-5 km atstumu nuo pagrindinio kelio, todėl pamatę, kad bakas tuštėja, ir horizonte išvydę ženklą, kad tuoj bus degalinė, geriau jo nepraleiskite ir suktelėkite į šalį. Vokietijoje ir Šveicarijoje degalinės išdėliotos pakeliui, nusukti nereikės, tad gerokai patogiau.

Vokietijoje yra atskira degalinių rūšis, vadinama “Autohof”. Pastarosios itin tiks tiems, kurie suvoks, kad toliau važiuoti negali, reikia pamiegoti. Jose beveik visada yra viešbutukai, kuriuose bus kambarių, stovėjimo aikštelės, o pačioje detalinėje – netrūks čia pat, specialiai jums ruošiamo maisto. Galite orientuotis, kad naktis tokiame viešbutyje kainuos apie 50 eurų žmogui, maistas, beje, tikrai nepigus. Už paprastesnį patiekalą paliksite 10-15 eurų žmogui.

Kainos Šveicarijoje yra OMG

Visoms atostogoms turėjome labai konkretų biudžetą. Tokį nedidelį, sakyčiau. Didžiausią dalį jame sudarė viešbučiai. Tada – degalai. O tada maistas. Nesam išrankūs, jeigu reikia, galime maitintis sumuštiniais ir panašiai. Bet susivokėm, kad tai, kas lengva Lenkijoje, nes čia maistas labai pigus, sunku Šveicarijoje.

Po pirmosios nakties nubudome, o mūsų pakeleiviai jau buvo atsibudę ir bandė nusipirkti “McDonald’s” kavos. Nepaisant to, kad, kaip rašiau viršuje, čia visada gausi tą maistą, kokį tikies. kainos Šveivarijoje nustebino. Sūrainis? 4 eurai. Latte? 5 eurai. Bulvytės? Irgi 4 eurai. Norisi didesnio mėsainio? Kainuos 10 eurų.

Žodžiu, Šveicarijoje “McDonald’s” nevalgėm. Pigiausias būdas susirasti ką nors valgomo čia, bent mums, tapo parduotuvės. Ir tai, būkite atidūs. Užėjome į vieną, tai už kelias bandeles, daržoves ir “Nutella” palikome apie 15 eurų. Kitą kartą apsipirkome pigiau. Tačiau, tiesa ta, Šveicarijoje nepigu, todėl planuodami ateinančių metų kelionę jau galvojame apie automobilinį/į rozetę jungiamą kelioninį šaldytuvą, kur galėtume įsimesti maisto, įsigyto Lenkijoje. Protingai, ne?

Automobiliu ten, kur keltuvai

Šveicarijoje gražiausia man – kalnai. Tad nakvynės vietų ieškokite taip, kad vėliau automobiliu ar viešuoju transportu galėtumėte lengvai pasiekti įdomesnes vietas. Kalbant apie automobilį, atsiminkite, kad dauguma tų vietų, kur kelia keltuvai ir pan., yra daugiau mažiau privažiuojamos automobiliu. Mes pamoką išmokome sumokėję 50 eurų už keltuvą ir besikeldami pamatę kelią, kuriuo galėjome tiesiog užvažiuoti viršun. Taip, gražu, tačiau jei taupote, tikrai galite tuos eurus išleisti naudingiau. Kad ir įsipilti į degalų baką.

Be to, nebijokite važiuoti per nedidelius miestelius. Dauguma jų pasiekiami gražiais astaltuotais, vingiuotais keliais ir kone visur yra į ką pasižiūrėti. Nesvarbu, ar tai kalnų nameliai, ar tai gilūs ežerai vidury kalnų dviejų kilometrų aukštyje, ar panašiai. Beje, važiuojant automobiliu žemyn nuo kalno verta prisiminti, kad stabdyti daugiau reikia varikliu, ne stabdžiais, kitaip pastarieji perkais ir paprasčiausiai nustos veikti.

Suskaičiavus taip paprastai, Šveicarija mums atsiėjo apie 300 eurų. Čia – neskaičiuojant degalų. Didžioji dalis buvo viešbutis, tuomet – keltuvas, o maistas – kas liko.

Iš Šveicarijos mes nusileidome į Italiją. Pastarąją tik pravažiavome, bet, turim prisipažinti, kad šiaurinė jos dalis nepatiko. Bet apie tai – kitame įraše.



2 thoughts on “Biudžetinės atostogos automobiliu po Europą: Lenkija, Vokietija, Šveicarija (I dalis)”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *