Šiandien mano gimtadienis!

Šiandien mano gimtadienis!

Vakar pasidariau dienos pertraukėlę nuo blogo rašymo, o šiandien, valio, mano gimtadienis! Kai vyras klausė, ką noriu veikti, tai sakiau, kad pirmą dienos pusę 100 proc. – tik miegoti, nes vakar užbaigiau skaityti Lars Kepler “Smėlio žmogų” ir miegoti nueiti pavyko tik pusę penkių ryto.

Žodžiu, metai bėga, o įpročiai nesikeičia. Man vis dar įprasta eiti miegoti paryčiais, važinėtis po miestą garsiai dainuojant, pusryčiams prisikepti bandelių su “Nutella”, o pietų nukeliauti į “McDonald’s”. Na, ir dar, visus pinigus išleisti knygoms. Taip maždaug skamba mano gimtadienio dienos planas, nes vakarėliai – jau seniai supratau – visiškai nėra man. Nemėgstu būti dėmesio centre, kuklinuosi gauti dovanų, dar nesmagiau jaučiuosi jas vyniodama viešumoje, stebint kitiems ir t.t. Užtat smagūs neimprovizuoti pasisėdėjimai be progos, kur visi yra vakaro žvaigždės.

Beje, kalbant apie tą amžių. Man – 33. Bet niekad nemėgstu sakyti, kiek man metų, nes Lietuvoje kažkoks štampas yra, kad jeigu tau per 30 ir esi mergina, tai stebuklu atrodo tai, kad tu: A) netekėjusi, B) neturi vaikų, C) po vidurnakčio nesi namie ir nemiegi savo lovoj, D) apsirengi mikimauzų treningus ir varai į miestą, E) negamini valgyti, F) gali pramiegoti pusdienį ir likusį pusdienį praleisti ant sofos skaitydama, G) nesi elegatiška moteris, o vis dar labiau netvarkinga studentė, H) pratęskit patys visas tas klišes, kurias sugalvojate.

O juk iš tiesų amžius yra tik skaičius. Nieko jis neparodo, juo labiau – nieko neįpareigoja. Gyventi reikia maksimaliai, kiek įmanoma, taip, kad pirmadienis nebūtų pati šūdiniausia savaitės diena, o penktadienis nevirstų švente, nes baigėsi sunkioji savaitės dalis. Man atrodo, kad gyventi reikia taip, kad visada turėtumei ką veikti ir dar šiek tiek su kaupu. Nesvarbu, ar ta veika yra knygų skaitymas, blogo rašymas, kalbos mokymasis, ar kitkas. Kažkaip manau, kad į priekį dažniausiai veda noras turėti, daryti, pasiekti daugiau. Ir jokie metai pase ar kažkur negali pasakyti, kad štai, dabar jau galite mažiau ar amžius kažką įpareigoja.

Kokie buvo metai?

Tiek to trumpo pamąstymo apie skaičius pase ir dalykus galvoje. O šie metai buvo labai įvairūs. Greičiausiai didžioji dalis jų buvo žiauriai sudėtingi. Pirmiausia dėl darbų keitimo, nes nuo 2017 pabaigos iki pat dabar, pakeičiau tris darbovietes. Ėjau kiek aklai, manydama, kad viskas bus puiku, tačiau, žinot, būna, kad lėkimas strimgalviais ne visada pasiteisina. Užtat dabar esu laiminga tiek, kiek seniai nesijaučiau. Kodėl aš tą darbą taip akcentuoju? Nes esu darboholikė. Ir darbas man sudaro labai didelę mano gyvenimo ir jo prasmės dalį. Ir darboholikui nemėgiamas darbas yra lygus sugriuvusiam gyvenimui.

Nebuvo lengva dėl to, kad visus metus beveik negalėjau bėgioti. Bene lygiai prieš metus ant pėdos atsirado dariniai, išvešėjo ir t.t., o tai lėmė, kad kone nevaikščiojau. Sugyti pavyko tik vasarai besibaigiant ir nepasakyčiau, kad visiškai, mat reiškinių dar liko. Tačiau apie tai kada nors papasakosiu atskiru blogo įrašu.

Sudėtinga buvo ir dėl to, kad mano vyro šeima, mano mielo draugo šeima patyrė netektis. Vis dar skauda prisiminti, kaip liūdna, kai išeina žmonės, ypač tie, kurie dar turi daug jėgų ir noro gyventi. Ir baisu dėl to, kad mūsų dienų rykštė yra vėžys. Pasitikrinkite, nebijokite, ir saugokite save!

Tuo pačiu metai buvo kupini patirčių. Pirmą kartą su vyru išsirengėme į tikrai dideles, rimtas atostogas – į kelionę po Europą automobiliu. Mes abu automobiliniai, todėl toks atostogų tipas yra pats geriausias. Be to, tai buvo pirmas kartas jam taip toli užsienyje, o man – didžiausias džiaugsmas keliauti kartu, mat darbe pakeliauju, tačiau kai esi vienas gražiose vietose – ne tas pats, kai esi su savo žmogum.

Dar pradėjau mokytis japonų kalbos. Kol kas tik su Duolingo programėle (ji, beje, puiki), bet jau kitą savaitę kolegė Kristina (mano atradimas, kad ir ji, bei dar viena kolegė darbe mokosi/mokėsi japonų kalbos) man atneš pirmą lietuvišką japonų kalbos vadovėlį ir, tikiu, mano mokslai pasieks naują lygį. Kodėl Japonų? Nes 2020 norėčiau su vyru nuskristi į Japoniją ilgoms ilgoms atostogoms. Tikiu, pavyks. Ir ten, tikiuosi, galėsiu susikalbėti su vietos gyventojais.

Dar šiemet supratau, kad pyktis yra destruktyvi jėga. Ir jeigu neišsakai greitai, kas yra blogai, tas pyktis vėliau gali sugriauti labai daug dalykų. Todėl negaliu pasakyti, kad išmokau, bet mokausi pastebėti, kada ir dėl ko pykstu, ir kalbėti apie dalykus, kurie tą neigiamą energiją manyje pažadina, kad vėliau nedūžtų indai, neskraidytų pareiškimai išeiti iš darbo ir t.t.

Vertinant viską bendrai, metai buvo tokie, kai daugelis dalykų galvoje susidėliojo į vietas. Tikiuosi, kad per tuos metus ūgtelėjau, atsirado papildomas vingis smegenyse, o tuo pačiu – per daug nepasikeičiau. Labai norėčiau, kad 34-i metai būtų ne ką prastesni – greiti, smagūs, ryškūs, linksmi, kupini meilės, nuotykių, iššūkių ir visokių dalykų, kurie verčia patikėti, kad neįmanomo nėra nieko, o ribas ir sienas sau pasistatome patys.



3 thoughts on “Šiandien mano gimtadienis!”

  • Su gimimo diena! Visko ko geriausio tavo sekantiems metams! Nesustok rašyti ir pasirūpink savo sveikata, juk ji tik viena :)

  • Sveikinu labai ir linkiu, kad sekančiais metais visi norai pildytusi lengvai ir greitai kaip “lydekai paliepus man panorėjus” ;) Ačiū, kad rašai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *