2019-ieji turi būti kitokie metai. Kokie?

2019-ieji turi būti kitokie metai. Kokie?

Su Naujaisiais metais! Ar smagiai juos pradėjote? Mes įprastai visad keliaujame iki Vilniaus Baltojo tilto pasižiūrėti fejerverkų, beeeeeeet šįkart antra pusė nusprendė, kad reikia pasivaikščioti ir nukeliauti iki paties centro. Ten, beje, Naujųjų nesutikdavome nuo, rodos, 2009 m., kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine ir tąkart į orą buvo paleista daugybė pinigų. Prisiminimai ne itin geri: tada į centrą atkeliavo tiek daug žmonių, kad mus sutraiškė, suspaudė ir turėjome spaustis arčiau pastatų, kad būtų saugu. Bijojau, nemeluosiu, ir šįkart to paties, bet nieko panašaus – tik visi labai daug “Kolos” gėrė aplink. Net juokas ima, kad kai kurie dalykai, tokie, kaip alkoholio slėpimo būdai, nesikeičia.

Ankstesniame blogo įraše, kai kalbėjau apie prabėgusius metus, trumpai užsiminiau apie tikslus. Kokie jie turi būti, kad gyventi visiems būtų lengviau. Ir galvodama tikslus sau 2019-iesiems stengiausi išsikelti juos tokius, kad vėliau norai neatrodytų kaip sąžinės priekaištai, o būtų išties smagu tobulėti ir matyti, kad darai tai, ką užsibrėžei. Ir dar pasakiau sau, kad neplanuosiu per daug. Tegu būna 2019-ieji tokie, gal kiek neplanuoti ir nevaldomi, bet ramesni.

3+1

Turiu tris tikslus ir ketvirtą, tokį pusiau asmeninį, pusiau patyliukais sau naujametę naktį pašnibždėtą. Bet nuo jo ir galiu pradėti. Pažadėjau sau kiaulės metais būti kiaule mažiau nei kad buvau šiemet. Ką turiu minty?

Be visų tų gražių prisiminimų ir įspūdingų, spalvingų nuotykių, 2018-ieji buvo kupini destruktyvios energijos, liūdesio, ligų. Ir tas destruktyvizmas pasireiškė nuolatiniu burbėjimu, suraukta kalba, varymu ant kitų žmonių, kurie iššaukdavo tą negatyvumą ir destruktyvumą.

Ir nusprendžiau, kad šiemet aš nenoriu būti šūdų fontanėliu. Tokiu, kuris prapliupęs aptaško ir kitus. Gana. Ir labai tikiuosi, kad šitą tikslą man pavyks įgyvendinti, kad metai nebūtų toksiški, pikti, negatyvūs ir kad nepurtytų savęs nuo… savęs. Todėl labai tikiuosi, kad tas šūdų fontano vaizdas man kas kartą iškils prieš akis, kai prasižiosiu kokioms nors rūpužėms išsakyti. GANA.

Vanduo

Rudenį dariau iššūkį – kasdien po du litrus vandens. Ne tik odai geriau, bet ir virškinimo sistemai. Be to, pastebėjau, rečiau užkandžiauju, nes patikrinu, ar noras valgyti nereiškia, kad esu ištroškusi.

Kodėl čia kalbu apie tą vandenį? Nes esu visiškai tikra, kad gyvendama nuolatiniame bėgime vandens geriu per mažai. Tai va, užrašų knygutėje yra įrašyta, kad kasdien turėčiau išgerti mažiausiai 2 litrus vandens per dieną.

Pamenat, sakiau, kad tikslai turi būti konkretūs, kad jų būtų lengva laikytis? Tai 2 litrai yra gerokai konkrečiau nei kokie nors “gerti daugiau vandens” prisižadėjimai.

Sportas

Aš esu baisinė tinginė, kai kalba eina apie sportą. Atrodo, galėčiau kaip kokia medūza dienų dienas leisti sėdėdama ant sofos ir skaityti. Bet praėję metai sporto prasme man buvo tragiški – nei bėgiojau, nei sportavau aktyviai, nei ką. Ir tas matyti. Oi, kaip matyti.

Ir bežiūrėdama Sarah’s Day vlogus YouTube klausiausi jos pasakojimo apie tai, kaip ji išlieka sveika ir aktyvi. Ir jos patarimas buvo paprastas 2 nenorėti užsibrėžti sportuoti iš karto po dvi valandas penkis kartus per savaitę. Prie sporto reikia priprasti ir jį įtraukti į savo rutiną.

Kaip atrodo įprasta mano darbo diena? Ryte vos per vos atsibundu, iš karto įsijungiu kompiuterį, pusryčiauju jau dirbdama, tada bėgu į darbą, iš jo grįžtu apie 19 valandą, pavalgau ir, atrodo, viskas, kam turiu jėgų, tai knygai ar kokiam žaidimui, ar blogui. Ar vlogui. Tad pasižiūrėjusi į savo tvarkaraštį supratau, kad iš principo valandos treniruotė man gerokai per daug, bet – 30 min per dieną yra optimalu.

Dar gi – ne šiaip 30 min. per dieną visą savaitę, bet penkis kartus per savaitę. Ir be jokio užsibrėžimo, kuriomis dienomis sportuoju, kad galėčiau sau leisti pasukčiauti: jeigu nesinorės sportuoti trečiadienį – turėsiu dar keturias dienas sportui.

Ką sportuosiu? Apie tai bus atskiras blogo įrašas tada, kai mėnesį išsilaikysiu užsibrėžo tikslo.

Video

Aš periodiškai į savo YouTube kanalą išleidžiu po vieną kokį video. Automobiline tematika, nes gi automobiliai yra mano žiauriai didelė gyvenimo dalis.

Ir puikiai žinau, kad periodiškumas yra pirmas žodis, kuris turėtų būti siejamas su YouTube turiniu. Ir tikslas, kurį užsibrėžiau šiems metams, yra stiprus, tikrai. Net kiek gąsdinantis. Nes minčių turiu daug, bet sunkioji dalis man visuomet yra video montavimas.

Visgi, kaip bebūtų, nusprendžiau, kad turiu pamėginti, nes, gi kada daugiau. Tad nuo pat sausio 1-osios aš stengsiuos išleisti po vieną video per savaitę. Bus visko: automobilių, kelionių, bus darbinių savaičių su manimi, bus modifikuotų automobilių istorijų ir kitko. Tačiau tikiu, kad man turi pavykti. Rimtai.

O ką jūs sau pasižadėjote 2019-iesiems? Pasidalinkite pažadais ir mintimis komentaruose!



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *