Pasakei kaimynui, kad jo vaikai užknisa? Reiškia – impotentas!

Pasakei kaimynui, kad jo vaikai užknisa? Reiškia – impotentas!

Blemba, kokie žmonės įdomūs yra iš tiesų. Akcentuoji gyvenvietės forumiuke, kad užkniso juodai ūgtelėję futbolininkai, kuriems tavo balkono langai yra vartai, ir, nori nenori, gražių kalbų jie nesupranta. Selektyvinis kurtumas, man rodos, štai kaip tai vadinama. Ir dar priduri, kad atsakinga tėvystė nelygu vaikų išmetimui į kiemą ir dzinbudizmui, ką jie ten veikia. Iš tos serijos, kai kaimynas sako, kad, ponia, jūsų vaikai man langus daužo kamuoliu, o tu jį apstaugi, kad trukdai vaikams normaliai vystytis.

Ir kaip kontraargumento sulauki maždaug tokio komentaro: “O tai kam žolė kieme, ne futbului? Spėju, pyksta, nes impotentas ir pats vaikų neturi.”

Ir, nesupykit visi bičiuliai, turintys vaikų ir jais besidžiaugiantys (aš už jus džiaugiuosi irgi), nesuprantu, kada gebėjimas pratęsti giminę ir norėjimas tą daryti tapo visuotine vertybe ir galimybe išreikšti nuomonę apie kai kuriuos reiškinius.

Kodėl neturėdamas vaikų negali pasakyti tėvams, kad, nu sorry, jūsų vaikai užknisa. Rėkauja triaukščiais keiksmažodžiais, ispaniškos rožės krūmas greta balkono tapo panašus į numyžtą tują prie naujanų maximos, o futbolas nuo tada, kai baigiasi trys pamokos, iki tada, kada pagal įstatymą vaikai nebegali kieme būti be suaugusių, su nuolatiniais smūgiais į namo sieną ir tavo langus, nejučia tampa dar vienu žilu plauku galvoj.

Ir faktas, kad supranti, jog Žvėryno Perkūnkiemis yra probleminė vieta, tiksinti demografinė bomba, ir situacija čia greitai nepasikeis. Kai įsigyji būstą pigiausiame prabangaus kvartalo projekte, nieko kito tikėtis nereikia, kas, kad vietoje Perkūnkiemio dykynės čia skurdoka, lyg kokio senioko plikė, žolytė kieme. Vis tiek tikiesi, kad susitarti su žmonėm galėsi. Ir kažkaip, gal naivokai, galvoji, kad situacija, kai kasdien kėsinamasi į tavo turtą, yra užtektinas pagrindas kelti tam tikriems klausimams.

O bet tačiau – ne! Pasirodo, reikia užsimerkti, nesvarbu, kas bevyktų, nes tėvų argumentas yra “Jeigu ką nors sudaužys, tai mes sumokėsim, visi draudimą turim”.

O gal yra koks nors draudimas, kuris man kompensuotų tas valandas, per kurias aš galėjau vieną ar kitą darbą nudirbti? Arba atstatyti savo smegenų ląsteles, įsikniaubusi į gerą knygą ir nekrūpčiodama kas kartą, kai kamuolys smūgiuojamas į sieną ar balkono langą? Kai pernai pasisiūliau ateiti pas tėvus ant sofos pasėdėti ir ramiai paskaityti, kvietimo, beje, nesulaukiau.

Ir štai tavo sąmoningas sprendimas neturėti vaikų tol, kol nesugebėsi jiems skirti tiek dėmesio, kad tavo kaimynams jų nereikėtų auklėti ar prašytis pas tave ant sofos ramiai pasėdėti, staiga virsta ne kažkokiu pasirinkimu gyvenime, o, va, impotencija.

Šiaip, off topic’as.

Šiandien per žinias mačiau, kad savame bute prie langų be užuolaidų besimylinti porelė sukėlė tokį skandalą, jog prireikė įsikišti ne tik žiniasklaidai, bet ir visiems kaimynams. Skundo autoriai pabrėžė, kad namuose žmonės drįsta vaikštinėti nuogi ar tik su apatiniais, o visą tai pro priešais esančio daugiabučio langus mato tų pasiskundusių vaikai. Štai, pakraupusiai mamai teko paaiškinti devynmečiui, kas yra oralinis seksas.

Tai po to futbolo į langus svarstau, kad balkone, žinoma, nepavaikščiosi nuogas – įstatymai neleis, bet gal atsitraukti užuolaidas namie? Gal šitaip argumentai ir gyvenimo pasirinkimai atrodys svariau?



7 thoughts on “Pasakei kaimynui, kad jo vaikai užknisa? Reiškia – impotentas!”

  • Kažkaip vis aktualius man klausimus aptari :D Galėčiau parašyti visą traktatą šiuo klausimu, bet pabandysiu būti konkreti. Šiaip visų pirma paminėsiu, kad tavo blogą ir atradau, kai ieškojome info apie Hanner statomus namus. Mes jau įsikūrę (ne Žvėryne), esame aptverti, namai balti, gražūs, šaligatviai nutiesti, fontanėlis yra, vaikučių pilna, šuniukų dar daugiau (kartais galvoju, kad vos ne kiekvienas butas turi po šuniuką, šunėką ar net visa šunį, kuriam turbūt paskyrę atskirą kambarį), vaikučiai trypia žolę, kurios mūsų rajonėlyje dar nė pusė nesudygusi per kelerius metus, mėto žemes į parkingą, šuniukus kaimynai sysina kur papuola (pvz., ant namo kampo), kaimynų tujos prie terasų rudos, šaligatviai reguliariai pakakojami… Beje, vaikučiai žiemą dėl neaiškių priežasčių laikomi (o kaip daugiau pasakyti) laiptinėse – nesitveriu, jei pamatysiu kada žaidžiančius prie savo durų, tikrai pasiūlysiu padėti paieškoti tėvelių, jei pasiklydo. O dabar trumpa negailestinga išvada – prieš perkant butą nujautėme, kad šiuolaikinė civilizacija LT yra tokia, todėl net nesvarstėme pirmo aukšto (nors ir pigiau, ir terasėlę gauni), nes visa tai matydama aš būčiau nukvakusi, o per mane – ir didesnės už mano tolerancijos vyras :D :D Didžiulė užuojauta!

  • Skaiciau ir stebejausi.. nors kita vertus, manes tai nebestebina. Is psichologines puses ju elgesys labai paaiskinamas. Apskritai vaiku ir tevu fenomenas man labai idomus, nes kaip samoningai apsisprendus niekada netureti vaiku ir to neslepianti, as susilaukiu labai daug reakciju – pykcio, agresijos, gailesco, nesupratimo ir dar velnias zino ko. Dar tik stebiu si reiskini, bet kazkas yra atsitike su pasauliu, kad vaiku turejimas automatiskai tampa begaline vertybe ir savybe, neva iskeliancia tave virs kitu, nors zvelgiant globaliau ir kalbant apie populiacijos problemas zemeje, turtetu buti kaip tik priesingai :(

  • Doli, as lygiai kaip ir tu, si bloga radau, kai ieskojau info apie zveryno namus, ir dabar jau treti metai cia gyvenam, ir visiskai viska matau, ka apraso Dina ir tai labai veikia mus irgi :D Laimei, irgi nusipirkom buta auksciausiame aukste, nes jau esam tureje patirciu del triuksmo.

  • Mes tai kelintus metus kalbam, kad pasirinkimą padarėm naivų – galvojome, kad pasiėmę butą ten, kur nėra vedančio tako, galėsime gyventi ramiau. Tai ir takas po langas buitinis, ir langai bendra nuosavybe tapo, ir kas tik nori. Bet kažkaip norėtųsi tikėti, kad rasim kokį nors kompromisą, nes priešingu atveju kas vakarą viskas, kas beliks, tai bėgiojimas kur nors toliau nuo namų. Ir šiaip, nebūnam namie, bet dabar taip susiklostė, kad antra pusė apsirgęs kaip reikalas ir niekur nebeišlendam. Tai visos problemos pasivijo visu gražumu.

  • Oi, kaip pritariu Indrei dėl tos minties, kad kaip tik vaikų neturintys žmonės turėtų būti vertybė, nes ne maišelius reikia nustoti pirkti, o daugintis nustoto, nes tai yra problema, o visa kita pasekmė.
    Grįžtant prie temos, tai Dina, tavo FB paskaičiau komentarus ir tik norėjau užuojautą išreikšti. Galvoju, ar su smegenimis žmonėms kažkas atsitinka vaisiaus užsimesimo stadijoje ar gimdykloje. Nes atrodo visiškai negirdi, ką nori pasakyti, o jeigu girdi tai interpretuoja savaip.
    Gal čia jau padėtų kažkokie rimtesni veiksmai? Nors nežinau net kokie… tarnybos dėl vaikų nepriežiūros, jei jie ten vakarais? Pareigūnai?

  • Zinoma, kad pasikeicia smegenys!. Bet kuo zemesnis zmogaus IQ, tuo sunkiau ji itikinti, kad problema jame. Ir kad ne zmones be vaiku yra nusistate pries vaikus, o zmones, turintys vaiku nebe adekvaciai vertina aplinka ir savo vaika joje. Kai nera savirefleksijos, nepades joks racionalus aiskinimas. Pabandyk pasakyt jaunai mamai, kad jos elgesys yra nulemtas pakitusiu hormonu :))) O va apie tai vienas is daugybes straipsniu: https://www.thecut.com/2018/05/science-of-brain-after-giving-birth.html

  • Iš tiesų, gavau patarimą kreiptis į pareigūnus, yra bent porą administracinių nusižengimų kodeksto straipsnių. Tai jeigu kalbos nepadės, tikrai taip ir padarysiu. Kad ir kaip nesinorėtų kaimynystėje turėti tokių konfliktų :/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *