Kaip aš Slovėnijoje tikroje pilyje miegojau

Kaip aš Slovėnijoje tikroje pilyje miegojau

Kai galvoju galvoju apie savo dirbamo darbo pliusus, labiausiai džiaugiuosi dviem: kelionėmis ir naujomis patirtimis. Pavyzdžiui, šis blogo įrašas yra apie pačioje rugsėjo pradžioje įvykusią kelionę į Slovėniją ir naktį, praleistą ten esančiame “Relais&Chateaux Hotel Grad Otočec” viešbutyje. Kodėl noriu apie šią patirtį papasakoti? Tuoj patys viską pamatysite.

Pirmiausia reikia pasakyti, kad Slovėnija žalia, kalnuota ir labai nedidelė valstybė, daug kuo primenanti Austriją. Ieškantys pigesnių šalių gali šiek tiek nusivilti, nes Slovėnija nėra iš tų, kur kaip, pavyzdžiui, kokioje nors Lenkijoje ar Čekijoje piniginė lengviau atsidūsta po kiekvienų pietų ar išėjimo kur nors. Ne.

Tačiau didžiausią įspūdį man paliko vieta, kurią renginio, į kurį skridau, organizatoriai pasirinko kaip gyvenamąją vietą. Juk ne kasdien tenka apsigyventi 13 amžių menančioje pilyje. Taip, “Hotel Grad Otočec” yra viduryje Krka upės, Otočec miestelyje esanti pilis. Ir, beje, tai vienintelė Slovėnijos pilis, iš visų pusių apsupta vandeniu.

“Porsche Cayenne Coupe” prie “Hotel Grad Otočec”

Atvažiuojantys svečiai čia atkeliauja dviem pilies salą su krantu jungiančiais tiltais. Tiltai tokie siauri, kad vienu metu juo važiuoti gali tik viena mašina, kitos turi laukti. Be to, tiltai jungia ir kelią, tad, visgi, tokio absoliutaus privatumo pilyje nėra – vis kas nors pravažiuoja.

Sakoma, kad pilies sienos mena 1252-uosius. Pačioje pradžioje pilis buvo supama upės tik iš vienos pusės, tačiau aplink salą buvo iškastas kanalas iš kitos pusės ir taip, galiausiai, statinys iš visų pusių buvo apsuptas Krka upės. Vietiniai, beje, man pasakojo kažkokią juokingą legendą, kuria nežinau net, ar galima tikėti. Esą pilies valdytojo žmona taip mėgo keliauti vis kažkur, kad galiausiai buvo nuspręsta aplink pilį leisti tekėti upei tam, kad ši mažiau be vyro žinios kur pranyktų.

Tačiau legendos lai lieka legendomis, mat tikrasis smagumas slypi nagrinėjant pilies kiemą. Pilį juosia keli bokštai smailiomis viršūnėmis. O viešbučio menės virtusios kambariais, kuriems, beje, baldai buvo užsakomi tokie, kad atitiktų pilies dvasią. Todėl interjere daug akmens, tamsaus medžio, drožinių, metalo, sunkaus audinio užuolaidų, gobelenų, prabangių sofų su minkštomis pagalvėlėmis.

Iš viso viešbutyje yra vos keliolika kambarių, ieškodama tikslesnės informacijos radau, kad viso labo dešimt. Ir kai pirmą kartą užeini į kambarį, labai aiškiai supranti, kodėl gi tiek mažai.

Viešbutyje yra penki mažesni kambariai, tačiau likusieji – labai dideli. Pavyzdžiui, aš užėjusi į savo kambarį iš pradžių net kiek tūptelėjau supratusi, kad pravėrusi duris užėjau į kažką panašaus, kaip priimamąjį. Na, su staliuku, spintelėm ir lentynom, taip, tarsi čia turėtų sėdėti mano sekretorė ir registruoti visus susitikimus.

Palypėjusi laiptukais kairiau radau ne ką kitą, o valgomojo erdvę su laisvalaikio zona. Joje stovėjo ilgas valgomojo stalas, skirtas smagiems vakarėliams su bičiuliais, o greta – minkšti foteliai ir šachmatų lenta, tiems, kurie nori papramogauti. Beje, visų kambarių sienos su paveikslais ir nuotraukomis, menančiais vieną ar kitą viešbučio gyvavimo etapą.

Pasukus į dešinę patenki tiesiai į miegamamąjį, kuriame – tai, kas priklauso būti viešbučio miegamuosiuose. Milžiniška lova su jos gale esančiu minkštasuoliu tam, kad galėtumei užsnūsti bevartydamas knygą. Taip pat rašomasis stalas ir mini baras, fotelis ir kavos staliukas. Žodžiu, jeigu iškirptumėte šį kambarį iš bendro konteksto ir padėtumėte atskirai, atrodytų lyg normalus viešbučio kambarys.

O iš miegamojo patenki tiesiai į vonią. Ir jeigu viskas iki tol mane žavėjo, tai dėl šio kambario jausmai dvejopi. Viskas labai gražu ten, kur yra veidrodžių zona. Minkštutėliai rankšluosčiai, baltutėliai chalatai, šviesūs veidrodžiai, “Bvlgari” vonios priemonės ir t.t. Tačiau pasisukus į šoną pasitinka perdėm moderni vonia ir elektrinis gyvatukas. Ir va čia man kažkaip… neskanu, eklektika, nes vientisos stilistikos, deja, išlaikyti nepavyko.

Iiiiiiir… Pakalbėkime apie kainas! Jeigu norėtumėte apsistoti nakčiai “Hotel Grad Otočec” jau rytoj, priklausomai nuo pasirinkto kambario, naktis asmeniui kainuotų nuo 150 iki 350 eurų. Vasarą brangiausia kainos riba nakčiai pakyla iki 430 eurų. Ar tai daug? Matyt, priklauso nuo jūsų finansinės padėties, mat kažkada papasakosiu jums apie viešbutį, kuriame už naktį galėtumėte pakloti ir 3800 eurų.



2 thoughts on “Kaip aš Slovėnijoje tikroje pilyje miegojau”

  • Sprendžiant iš nuotraukų, tai kainos ir kokybės santykis tiesiog puikus yra :) Tekę apsistoti ir N kartų prastesniuose viešbučiuose už labai panašią kainą :)

  • Bet tikrai puikus. Visada pamirštu kažkaip restorano ir daugiau aplinkos nuotraukų padaryti, taisysiuos, bet realiai verti slovėnai šitoje pilyje kiekvieno euro cento :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *