Kaip pradėjome valgyti bėgdami: apie knygą „Valgytojo manifestas“

Kaip pradėjome valgyti bėgdami: apie knygą „Valgytojo manifestas“

Grįžau po ilgos tylos vėl čia. Mat prasitęsiau talpinimą dar trims mėnesiams. Kodėl tik tiek? Labai rimtai svarstau apie viso turinio perkėlimą į feisbuko puslapį. Man atrodo, kad feisbukas visai gali tikti blogo platformai: ir įrašams vietos yra, ir nuotraukoms, ir trumpoms mintims. Žodžiu, greičiausiai sausį Dina.lt jau bus tik feisbuke. Tiksliau, šis adresas ves tiesiai į feisbuką.

O kol kas noriu pasidalinti. Po savaitės ruošiuosi tulžies šalinimo operacijai. Ir, kadangi mityba yra mano amžina bėda, su kuria nesusitvarkau (ir galvoje nesusitvarkau su mintimis apie mitybą), o po tulžies šalinimo operacijos ji turėtų būti švari, graži ir atsargi, truputį skaitau apskritai apie tą sveiką ir intuityvią mitybą.

Ir šitaip pažįstamos rekomenduota mano Milžinas.lt skaityklėje atsidūrė Michael Pollan „Apginkime maistą. Valgytojo manifestas“. Perskaičiau per dieną, o kai ką tiesiog užsirašiau į užrašų knygutę, kad prisiminčiau geriau (ir įsisąmoninčiau).

Tais užrašais su jumis ir noriu pasidalinti. O ir su paaiškinimais.

Valgykite tikrą maistą

Pirmiausia po labai įdomaus ir ganėtinai išsamaus pasakojimo apie tai, kas yra vakarietiškoji mityba ir kodėl ji bloga bei kaip ji atsirado, M. Pollan pateikia patarimų, kaip pradėti keisti savo blogos mitybos įpročius. Ir pirmasis patarimas skamba juokingai: valgykite tikrą maistą.

Tačiau kai įsigilini į šį patarimą, supranti, kodėl knygos autorius tai akcentuoja. Prie šio patarimo jis prideda, kad reikėtų renkantis, ką valgyti, atsižvelgti į tai, ką valgė mūsų proseneliai (nekalbama apie tuos neolito laikus, kai žalią nesūdytą mėsą visi nuo kaulų grauždavo).

Į „tikro maisto“ sąvoką įeina patarimas nevalgyti produktų, kurie negenda. Iš tiesų, kiek naudos ir kiek gėrio gali būti produkte, kuris galioja, pvz., metus. Ar pusantrų? Net pusmetis jau skamba kaip per daug.

Taip pat čia yra ir patarimas nevalgyti maisto, kuriame yra nežinomų sudedamųjų dalių, sudedamųjų dalių, kurių pavadinimą sunku ištarti, daugiau nei penkios sudedamosios dalys ar sudėtyje yra kukurūzų sirupo su fruktoze. Pastarasis linksniuojamas todėl, kad tai pigi apgaulė mūsų smegenims, neduodanti jokios naudos. Tačiau kitkas – racionalu ir suprantama. Juk duona turi būti duona ir panašiai – jei duona yra su daugybe sudėtinių dalių, kurių net nežinote, greičiausiai jos ir galiojimo laikas ilgas, o tai reiškia, kad iš esmės ji netinkama valgyti.

Na, bent jau netinkama valgyti norint maitintis gerai (pastebite, kad nesakau „sveikai“? Nes gera mityba pati savaime turi būti tokia).

Nevalgykite maisto produktų, ant kurių parašyta, kad jie naudingi sveikatai

Šitas patarimas toks įdomesnis. Pasirodo, kad toli gražu ne visi produktai, ant kurių užrašyta gerai širdžiai, mažiau cukraus, naudinga lieknėjantiems, gerai inkstams ir panašiai, iš tiesų yra geri sveikatai.

Kaip aiškina autorius, čia maisto pramonė pasitelkia mokslininkus, kurie, pavyzdžiui, sako, kad medžiagos A vartojimas mažina riziką sirgti širdies ligomis. Tuomet sukuriamas maisto produktas, kuriame yra daugiau medžiagos A, ir, po tam tikrų procedūrų, gaunamas leidimas ant etiketės užrašyti „Naudingas širdžiai“. Bėda ta, kad čia reikėtų ieškoti žvaigždutės, kuri paaiškintų, jog visa tai dėl didesnio A medžiagos kiekio, tačiau tam, kad teiginys išties veiktų, reikalingos bent kelios papildomos sąlygos.

Nuo savęs galiu pridėti, kad jau ne kartą ir ne du kalbėta, kad esą riebalų mažiau turintys produktai turi daugiau cukraus ir t.t. Todėl gal geriau valgyti tikrą maistą, tik – įsijungti saiko jausmą?

Jeigu galite, į maisto parduotuves neikite

Šis patarimas duodamas drauge patarimu, kad apsipirkinėti reikėtų parduotuvės mėsos, daržovių, duonos, pieno ir pan. skyriuose, tačiau neiti į tas lentynas, kuriose slepiasi daugybė perdirbtų ir pan. produktų. O jeigu įmanoma, geriausia keliauti į turgų ir ten nusipirkti visko, ko geidžia širdis.

Ir su šituo teiginiu tikrai sutinku, ypač, jei žvalgotės į vietos produkciją. Nes tada gausite viską, kas yra sezoninės daržovės ir sezoniniai produktai. Žinoma, Lietuvoje su šaltuoju metų laiku sudėtinga džiaugtis sezoniniais produktais – kiek gi gali su tais kopūstais, morkomis ir ropėmis. Tačiau kalba eina ne tik apie daržoves.

Nepamirškite to, kad žmogus valgo tai, ką valgė jo maistas. Kitaip tariant, jeigu valgote gyvūno, kuris buvo užaugintas šeriamas grūdais, mėsą, ji yra prastesnės kokybės nei ta, kuri buvo užauginta gyvūnui ganantis laukuose. Ir t.t. Todėl nebijokite klausti ir kartais nebijokite sustoti šalikelėje bei nusipirkti produktų iš močiučių ir diedukų, parduodančių savo daržų gėrybes. Jos tik į naudą.

Valgykite daugiausia augalinės kilmės produktus, ypač lapus

Drauge su šiuo patarimu yra kitas, nurodantis, kad mėsa, žuvis ir pan. turėtų būti ne pagrindinis patiekalas, o pagardas prie daržovių. Kodėl akcenuojami lapai?

Nes sėklos yra pirmiausia tam, kad sukauptų daugybę energijos būsimam augalui. Tai reiškia, kad jose gausu kalorijų, todėl jas, žinoma, valgyti reikia, tačiau vertėtų atsirinkti ir, pavyzdžiui, dažniau rinktis nevalytas, neišpuoselėtas maisto pramonės sėklas.

O lapuose gausu antioksidantų ir vitaminų, jie turi nemažai tūrio, tačiau kalorijų prasme yra ganėtinai kuklūs. Tad valgant nemažai lapų, tikrai nepersivalgysite, užtikrinsite gerą virškinimą ir, tikėtina, būsite sveikesni.

Beje, dar primenu, kad per dieną rekomenduojamos penkios vaisių ir daržovių porcijos. Suvalgote tiek?

Štai tokios mintys iš šios knygos atsidūrė mano užrašuose ir, tikiuosi, tai, ką surašiau čia, paskatins jus pačius paskaityti ją ir pasisemti gerų dalykų. Bei šiek tiek suprasti, kaip čia nutiko, kad pakilome nuo stalo ir valgyti pradėjome bėgdami. Žinoma, ne visi. Tačiau aš skaitydama šioje knygoje radau save.



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *