Mano pavėlavę naujieji 2020-ieji: nutariau pristabdyti arklius

Mano pavėlavę naujieji 2020-ieji: nutariau pristabdyti arklius

Nežinau, kaip Jums prasidėjo metai, bet man – pažadu, kad 2020-aisiais pirmiausia galvosiu apie save. Tiesa, kadangi esu automobilių rubrikos redaktorė, o sausis Lietuvoje reiškia Dakaro ralį, turiu prisipažinti, kad man tie Naujieji metai prasidėjo neseniai – vos apie sausio 20-ą, kai užbaigiau savo 15 valandų darbo per parą, dviejų savaičių ryto laidų ir t.t. maratoną. Bičiulis sakė, kad šiemet po Dakaro ralio atrodau geriau, tai valio – pastangos išmiegoti 6 valandas per parą ir nenusivaryti kaip arkliui davė savo.

Aš esu darboholikė. O tuo pačiu labai chaotiškas, prastai laiką planuojantis, saiko jausmo neturintis ir vidinio nerimo į priekį genamas žmogus. Matyt, nereikia stebėtis, kodėl man 2020 metai pirmiausia yra susiję su meile sau.

Nes taip nuoširdžiai sakant, savęs aš visai nemyliu. Kas kartą, kai kažkam kažką pažadu, imuosi naujo projekto, susigalvoju sau naują veiklą, spaudžiu save kažką daryti, gyvenu su šūkiu „greičiau, daugiau, pirmyn, geriau“, kažkur pasąmonėje sukirba mintis, kam man viso šito reikia ir kad iš tiesų visai aš nenoriu nieko daryti, bet užgožiu tą vidinį balselį ir varau.

2017 m. man buvo rimto profesinio perdegimo metai, 2018-ais atrodė, kad situacija geresnė, bet, deja, taip nebuvo. 2019 m. pavyko susigrąžinti sveiką nuovoką, bet 2020 m. pratrūkau ašaromis ir keiksmais dėl to, kad tėvų žinutę perskaičiusi informaciją supratau kitaip nei iš tiesų reikėjo, ir tam, kad prašymą įgyvendinčiau, reikėjo nustumti į šalį nemažai suplanuotų dalykų. Toks sprogimas mane privertė susimąstyti, kad nejučia vėl priėjau ribą, kai nebenoriu matyti žmonių, kai darbas tampa „o ne, vėl į darbą“ ir kai išsekimas yra kažkur maždaug ten, kur staigiai grįžtelėjusi per petį galiu jį pamatyti.

Nuo ko pradėjau? Nuo labai mažų dalykų.

Pavyzdžiui, darbo darbus stengiuosi pasidaryti iš ryto. Geriau anksčiau atsikelti ir šviežesne galva viską padaryti, negu vakare kankintis, nesutelkti dėmesio ir vargti. Vakarus pasilikau sau ir savo veikloms, o labiausiai – poilsiui.

Ką padariau dar? Ogi nusprendžiau, kad reikia išsiaiškinti, kodėl tiek laiko mane kamuoja nugaros skausmo priepuoliai. Na, sakykime, kodėl kamuoja – žinau, nes darbas sėdimas, aktyvumo nedaug. Bet ėmiausi veiklos, kad išsiaiškinčiau, ką daryti, kad situacija keistųsi. Taigi, magnetinis rezonansas dar laukia, bet žinau, kad sumažėję tarpai tarp juosmens slankstelių ir penktojo slankstelio lankas yra su pakitimais. Laukia ir kineziterapija, o ilgainiui, tikiuosi, ir mankštų kasdienių imsiuos. Gal, va, reikės baigus šį įrašą eiti ir pasidaryti mankštą.

Dar gi nusprendžiau maitintis taip, kaip priklauso. Tai yra, mažiausiai triskart per dieną, bet be užkandžiavimų visokių. Nes pastaruoju metu mano mityba priminė kažkokį trupinėlių taką iš pasakos apie Jonuką ir Grytutę. Kažką suvalgai normalaus, o tada visą dieną eini ir rankioji tą, aną, trečią. Ne paslaptis, tą daryti paskatino pažįstama, kuri dabar laukiasi vaikelio ir neapleido savo sveikos mitybos, sporto ir kitko. Pagalvojau, kad čia būtų geras žingsnis meilės sau link ir… va. Savaitę laiko gaminuos maistą ir valgau reguliariai, geriu žiauriai daug arbatų ir vandens. Turiu pasakyti, kad labiau save mylinti jausčiausi, jei leisčiau sau valgyti kaip anksčiau, nes nereikėtų kankintis, bet objektyviai įvertinus mano bandymas įgyti naują įprotį žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą pasiteisins labiau nei visokių šūdniekių kramsnojimas.

O dar svarbiau, turiu išmokti nenorėti visko čia ir dabar. Turiu išmokti eiti mažais žingsniais, daryti po vieną svarbų darbą per dieną, gal net savaitę ar mėnesį, bet neužsirašyti į dienotvarkę 18-os darbų ir vėliau, dienos pabaigoje, nesigraužti, kad pavyko padaryti tik du.

Žodžiu, toks asmeniškas šitas įrašas, bet iš tiesų – gal ir jums metas atsigręžti į save ir pagalvoti, ar ne per mažai save mylite?

O šiaip, 2020-aisiais bendraukime, kaip buvo ir 2019-aisiais. Aš nežadėsiu jums periodiškumo, nes, kaip matote, esu 34-erių ir vis dar nemoku gyventi be chaoso. Bet tikiuosi, atrasiu įdomių temų, kurias norėsite sekti, komentuoti ir būti drauge.

Tai būkime!



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *