Kaip jums trečia savaitė karantino?

Mane juodai užkniso sėdėjimas namie, bet kažkur eiti (ne į gamtą, o šiaip į viešą vietą) – kažkaip nejauku. Bet žvelgiant į tai, kas vyksta, atrodo, kad čia tik aš su kažkokia trauma, nes kitiems – viskas normaliai.

Savaitgalį, šeštadienį, gero oro proga nusprendėme nusimesti mano rodsterio stogą ir pasivažinėti aplink Vilnių. Jokio plano eiti į kažkokią gamtą, lankyti pažintinių takų ir pan. neturėjome, nes… suvokėme, kad karantinas ir žmonių ten bus daugiau nei reikia.

Ir nuojauta neapgavo. Išvažiavome vakarop, saulei besileidžiant, nes norėjome pasigauti tą „auksinę valandą“. Ir likome be žodžių pamatę, kas dedasi kelyje: atrodytų, joks ne karantinas, toks automobilių srautas keliavo atgal į Vilnių.

Pravažiavome pro Neries regioninį parką, Dūkštų Ąžuolyno pažintinį taką – ten lankytojų buvo tiek, kad jų automobiliai net netilpo numatytose stovėjimo vietose. Ne vienas buvo pastatęs kelkraštyje, šalikelėje ar dar kur. Ir visi būriais, šeimomis ir t.t. – nes oras geras.

Dar vienas šokas manęs laukė vaistinėje. Juk paskelbta, kad iš šeimos turėtų vienas žmogus eiti kažkur, kiti – likti namuose. Stoviu vaistinėje, laukiu, kol galėsiu nupirkti močiutei vaistų, o priešais mane – šeimyna. Moteris, besilaukianti, dukra ir vyras. Ir perka jie… folio rūgštį.

Nei kaukių, nei pirštinių, vaikas viską čiupinėja, kas padėta. Ir didžiausias situacijos absurdas tas, kad stoviu iš paskos aš – su pirštinėm, su kauke. Ir per reikiamą atstumą, kad kuo mažesnis tas kontaktas būtų. Ir vaistinės darbuotoja su kauke ir pirštinėmis.

Parduotuvėje, į kurią išsiruošiau su kažkokia įtampėle (nes, blemba, nežinai, kur tą virusą pasigausi), situacija geresnė, bet čia labiausiai erzina nesilaikantys saugaus atstumo. Jei karantino pradžioje juokiausi, kad žmonės išprotėjo zirzdami dėl to, kad kiti braunasi tų pačių prekių, tai dabar jaučiuosi panašiai – negi sunku palaukti, kol prekę pasiėmęs žmogus pasitrauks?

Aš pati laukiu ir traukiuosi iš kelio, stengiuosi pasisemti kantrybės ir eidama kažkur, pasilikti tokį atstumą, kad jausčiausi komfortiškai ne tik aš. Pastebėjau, kad toks pavyzdys veikia ir aplinkinius: laukiu aš, laukia ir jie.

Džiugina tik tai, kad išaugo naudojančių kaukes ar prisidengiančių veidą skaičius. Bet kažkaip esu tikra, kad savaitgalis be pasekmių nepraeis – manyčiau, jau ketvirtadienį-penktadienį turėsime staigų užsikrėtusių koronavirusu šuolį.

2 thoughts on “Trečia savaitė karantino, tik, atrodo, ne visi tą supranta”

  1. Mes irgi važiavom su motociklu galvas pravėdint. Irgi pro Trakus ir atgal Kernavės keliu. Mane taip pat žiauriai nustebino žmonių kiekiai, atrodo kad nesu tiek mačiusi tokiose vietose. Ir kai pagalvoji, gi turim pilna miškų, pasuki į pirmą šalutinį keliuką ir eini grybautojų pramintais takeliais, kam visiems grūstis? Ir neabejoju, kad dar vienas protrūkis bus po Velykų.

  2. Mane stebina, kad žmonės kaip ir įsibaiminę, supranta, tačiau tuo pačiu – daro visiškas nesąmones. Nes tikrai esi teisi – negi nebuvo galima random miško rasti pasivaikščiojimui, negi tikrai reikia grūstis ten, kur žinai, kad lankytina vieta… Rizika bereikalinga ir net neaišku, kiek tokie, savaitgalį užsikrėtę, to viruso prinešios visur visiems.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *