Bent kelis kartus per mėnesį stengiuosi pasidalinti tuo, kas, mano akimis, yra labai svarbu, jei norisi pasitelkti žiniasklaidą sėkmei, auditorijai, klientams pritraukti. Ir čia visai nesvarbu, ar esate milžiniškos įmonės vadovas (greičiausiai jau turite savo komunikacijos padalinį arba bent jau žmogų, ja besirūpinantį), ar savo verslą vystote vienas ir veikiate jau pusmetį. Įmonės komunikacija, pranešimas žiniasklaidai, viešieji ryšiai – temos, apie kurias pasakoju ir pažindinu savo blogo skaitytojus.

Šįkart pasakoju ne pati. Šįkart apie tai, kaip turi atrodyti pranešimas spaudai, kokie svarbiausi pranešimo spaudai elementai pasakoja mano bičiulis ir kolega Paulius Sviklas, komunikacijos įmonės „Velocita“ kūrybos vadovas. Jis nebe vienerius metus vadovauja savo pradėtam verslui, o klientų skaičius auga geometrine progresija. Mant tai – ženklas, kad reikalai daromi teisingai.

Žemiau – Pauliaus mintys, skirtos jums.

Pagrindiniai pranešimo spaudai elementai

Pranešimai spaudai, straipsniai ir kita tekstinė informacija iš esmės turi tris svarbiausius elementus: kliento poreikiai, tarpininko (žiniasklaidos) poreikiai, galutinio vartotojo (skaitytojų) poreikiai.

Pirmas elementas – klientas. Pagal mane, geras pranešimas turi turėti vieną esminį elementą – padėti klientui parduoti. Visa kita yra mažiau svarbu.

Galima paistyti kiek nori apie įvaizdį, socialinę atsakomybę ir t.t., bet visa tai nublanksta prieš pardavimą. Tu gali turėti geriausią įvaizdį, aukoti labdaroms ir t.t., bet jeigu pardavimai prasti, įmonė bankrutuos.

Ir atvirkščiai – jeigu pardavimai geri, tačiau įmonė atrodo kaip svolačių kontora, geri pardavimai ilgai nesitęs, įmonė yra lengviau pažeidžiama kriziniu periodu ar ieškant darbo jėgos. Todėl būtina investuoti ir į rinkodarą, komunikaciją. Bet čia jau kita tema.

Grįžtant prie pardavimo, tokį klausimą verta užduoti dar prieš rengiant temą – kaip ji padės klientui parduoti daugiau? Jeigu pagal tą temą sukurtas tekstas nepadės klientui parduoti geriau, nereikia švaistyti laiko – geriau galvoti naują temą.

Antras elementas – tarpininkas, žiniasklaida. Kokį portalą nori matyti žurnalistai? Mano nuomone, žurnalistai nori matyti portaluose kuo daugiau nešališkos informacijos, kuri aktuali skaitytojams. Įvairių palyginimų, apibendrinimų, įdomių faktų. Be jokios atviros reklamos. Kad pranešimą įkelti būtų paprasta, nereikėtų taisyti gramatinių klaidų, o taip pat būtų lengva papildyti vaidzdine informacija – nuotraukomis ar video.

Kai kurie kreivai žvelgia į pranešimus spaudai, o kai kurie sugeba iš jų gauti naudos. Mano manymu, kokybiški pranešimai spaudai yra naudingi žiniasklaidai, nes vien žurnalistai neprigamins pakankamai įdomaus turinio, kad išlaikytų šimtus tūkstančių skaitytojų kiekvieną dieną.

Aš skiriu daug dėmesio pačiai laiško, kuriuo siunčiamas pranešimas, struktūrai. Pvz., stengiuosi, kad visada būtų nurodytas nuotraukų autorius, o nuotraukoms suteiktas pavadinimas. Kodėl? Žurnalistams nereikia jo galvoti, o tai sutaupo 10 sekundžių darbo. Ir tokių smulkmenų yra daug, visas jas sudėjus galima sutaupyti gal 2-3 minutes nuo vieno pranešimo (neskaičiuojant gramatikos). O tai – jau daug.

Trečias elementas – galutinis vartotojas, skaitytojas. Ko nori skaitytojas? Aiškios antraštės, pirmos nuotraukos ir įžangos, nes nedaug kas skaito daugiau. Tad pati teksto pradžia turi pranešti esminę žinutę. Ne visada ten įmanoma įdėti informaciją iš pirmo elemento (kliento pardavimo), tačiau stengtis tą padaryti reikia kiekvieną kartą.

Taip pat skaitytojai nemėgsta atviros reklamos. Jie nėra kvaili ir supranta, jeigu kažkur kažkas labai smarkiai giriamas be reikalo, tad čia būtina išlaikyti santykį siekiant naudos klientui ir negadinant santykių su skaitytoju.

Kada pranešimas žiniasklaidai blogas?

Visi trys elementai yra būtini, tik du egzistuoti negali.

Jeigu straipsnis fainas – žiniasklaidai ir skaitytojams OK, tačiau klientui iš jo naudos nėra, klientas greitai atsisveikins.

Jeigu klientui straipsnis tinka, reklama nepastebima ir skaitytojams būtų gerai, tačiau pats pranešimas netinkamai parengtas (tai yra, žiniasklaidai jis neįtinka) – irgi neįmanomas variantas. Pvz. jeigu siunti pranešimą PDF formatu – visiška durnystė.

Galiausiai, jeigu klientui atrodo OK ir reklamos tekste daug, iki skaitytojų ta informacija greičiausiai nenueis – žiniasklaida atsiųstam pranešimui žiniasklaidai padarys delete.

Daugiau temų, susijusių su pranešimais žiniasklaidai, komunikacija, viešaisais ryšiais galite rasti skiltyje „Viešieji ryšiai“. Turite pastabų, klausimų, norite padiskutuoti? Padarykite tą komentarų sekcijoje!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *