Pakalbėkime apie elektroninius laiškus, siunčiamus į redakcijas.

Šita tema mano galvoje sukasi jau kurį laiką, mat pastaruoju metu intensyviai dirbu su savo pašto dėžute: rašau ne tik savo automobilių/transporto temomis, bet ir padedu kolegoms, dirbantiems su koronaviruso tematika. Todėl tenka atsifiltruoti daug įvairių dalykų, kurie galėtų būti įdomūs.

Nors siunčiamas laiškas yra bene paskutinis etapas, kurį tenka praeiti norint patekti į žiniasklaidą, kalbu apie jį taip anksti, mat, mano akimis, jis labai susijęs su viskuo, ką tenka padaryti iki laiško išsiuntimo.

Taigi, išsiuntėte laišką, o niekas į jį nesureagavo – pranešimo neišsipublikavo. Kokios to priežastys?

  • Netinkamas laikas.

Suprantu, kad kartais tenka prie darbų sėdėti iki vėlyvos nakties arba užtrukti juos atliekant visą dieną. Visgi siųsti pranešimą spaudai, pavyzdžiui, vidurnaktį ar antrą valandą nakties, o taip pat – apie 17-18 valandą ir vėliau, reiškia, kad užgrūstoje pašto dėžutėje laiškas gali ir pasimesti.

Kodėl? Įsivaizduokite, kad pranešimą spaudai atsiuntėte 17-18 valandą ir jis yra apie jauno verslo pradėtą vykdyti veiklą ir, pavyzdžiui, padarytą klientų apklausą, atskleidžiančią, kas juos skatina valgyti daugiau daržovių. Toks tekstas, matyt, tiktų su sveikata ar gyvenimo būdu susijusioms rubrikoms, tačiau kadangi tai nėra aktualija, žurnalistai ir redaktoriai, nuvargę nuo karštų naujienų srauto, greičiausiai atidės tokio laiško skaitymą iki rytojaus, o rytoj gali ir pamiršti.

Arba atsiuntėte laišką antrą valandą nakties. Tokiu metu dirba retas kuris, o į pašto dėžutę krenta visokie keisti laiškai. Pavyzdžiui, aš gaunu kitose laiko zonose dirbančių agentūrų pranešimus, naujienlaiškius iš žurnalų, rašančių man įdomia tematika, nepamirškite ir SPAM, kartas nuo karto prasprūstančio į pašto dėžutę. Jūsų laiškas pasislepia šitame marmale ir, tikėtina, bus nepastebėtas arba visiškai, arba ilgą laiką.

Tas pats laukia, jeigu pranešimą atsiuntėte savaitgalį. Dažniausiai savaitgaliais redakcijoje lieka budėti po kelis žmones, kurie specifinėmis rubrikomis nesirūpina. Todėl jei atsiuntėte laišką šeštadienį ryte, geriausiu atveju jis dėmesio sulauks pirmadienį apie pietus.

Ką daryt? Siųskite laiškus apie 10-11, taip pat 13-16 valandomis, tada žurnalistai labiausiai susitelkę darbui, baigę rytinius susirinkimus arba jau papietavę, dėlioja medžiagas vakarui ir pan. Tokiu metu daugumą jų tikrai pagausite prie kompiuterių. Beje: įdomi detalė ta, kad kažkodėl dauguma renginių (bent mano srityje) vyksta ketvirtadieniais, todėl ketvirtadienį žurnalistą „pagauti“ gali būti sunkėliau.

  • Prastas laiško „subject“

Pašto dėžutėje matyti kokie 6-7 žodžiai (dažniausiai), kuriuos galite įrašyti į skiltį „subject. Ir, sakyčiau, vienos didesnių klaidų čia rašyti kažką tokio, kaip „Pranešimas spaudai“, „Prašome išpublikuoti“, „Siunčiame straipsnį“, „Informacija“. Mano asmenine nuomone dar blogiau yra neparašyti nieko arba tokią nesąmonę, kaip „Nepatikėsite savo akimis“, „Neįtikėtina naujiena“, „Privalote tai pamatyti“. O dar pasitaiko atvejų, kai žmogus, gavęs, pavyzdžiui, stilisto ištaisytą tekstą, persiunčia pranešimą ir palieka „subject“ skiltyje FWD, Re ir panašiai.

Kodėl tai blogai? Kadangi jūs nesate (dar) žurnalistui pažįstamas siuntėjas, todėl akis automatiškai jūsų laiško nepastebi. Taip pat jūsų laiško „subject“ skiltis vienu atveju nežada nieko įdomaus, antru atveju sukelia alergiją ir primena reklaminį brukalą.

Ką reikėtų daryti? Užrašyti dominančią eilutę. Tai gali būti kabinanti detalė iš jūsų prisegto pranešimo, tai gali būti trumpas pranešimo pavadinimas ir pan. Tačiau laiško antraštė turi dominti.

  • Nieko neparašote laiške

Šitai nėra priežastis, dėl kurios jūsų pranešimas spaudai nebus išpublikuotas, tačiau tiesa ta, kad tokie dalykai, ypač, kai siuntėjas nėra pažįstamas, ankstesnio kontakto nebuvo, netgi telefonu dėl laiško nesusitarėte, visiškai tuščias laiškas, tik su prikabintu tekstu ir nuotraukomis, nuteikia nemaloniai. Atrodo, kad tėškėt savo tekstą arogantiškai ir net negalvodamas, kad reikėtų bent šiek tiek mandagumo.

Todėl laiške pasisveikinkite, prisistatykite, trumpai nupasakokite, apie ką yra prikabintas pranešimas spaudai. Kai kuriais atvejais į laišką įkopijuojama netgi pirma teksto pastraipa. Tokiu atveju žurnalistui visiškai aišku ir iš karto matyti, ką galima padaryti su medžiaga, o taip pat, jei ji įdomi ir aktuali būtent šiuo metu, jis gali ją kuo greičiau išpublikuoti.

  • Pamiršote prikabinti nuotraukas (ir/arba tekstą)

Tai labai dažna klaida: parašėte tobulą „subject“ eilutę, parašėte laišką ir išsiuntėte. O tada laukiate ir nesulaukiate, kodėl gi niekas nereaguoja.

Tiesa ta, kad retas kuris žurnalistas atrašys laišką ir pasakys, kad pamiršote kažką prikabinti, dažniausiai užmetama akis, suprantama, kad informacijos trūksta, ir, jeigu ji nebuvo laukta ar super aktuali, laiškas tiesiog ištrinamas ir laukiama, kol jis bus pakartotas su prikabintu pranešimu ir nuotraukomis.

Klaida yra ir tada, kai prikabinote tekstą, o apie nuotraukas nepagalvojote. Jos ypač aktualios, jei kalbate apie kažką, ką darote pats, naują veiklą, reiškinį, norite pristatyti savo produktus. Nepridėti nuotraukų galima tais atvejais, kai komentuojate bendrus reiškinius, tendencijas ir pan. Tokiu atveju žurnalistai ras, kuo iliustruoti tekstą. Visgi už jus sugalvoti, kaip turi atrodyti naujai atidaryta BIO produktų krautuvėlė ar kaip seni drabužiai virsta žaislais vaikams, niekas nesugalvos.

Ką daryti? Pradėkite laiško rašymą nuo visų būtinų failų prikabinimo. Tokia tvarka tikrai leidžia nepadaryti klaidos.

  • Paslėpkite gavėjų adresus

Tai tikrai nebus ta priežastis, dėl kurios jūsų pranešimo spaudai niekas neišpublikavo (nebent laiške pažadėjote, kad informaciją siunčiate tik kažkuriam konkrečiam leidiniui, o e. laiško „to“ ar „cc“ eilutėje matyti dar jūra kitų adresų). Visgi idealu, jeigu siųsdami pranešimą spaudai į „to“ eilutę rašote savo el. pašto adresą, kad laišką gautumėte ir pats, o kitus gavėjus surašote į „bcc“ eilutę – čia niekas kitas jų nematys, tik jūs.

Ir dar vienas itin svarbus dalykas: pagalvokite, kam siunčiate pranešimą. Taip, visuomet verta pridėti bendruosius redakcijų el. paštus, bet neužtenka vien jų: pagalvokite, kurioje rubrikoje įsivaizduojate savo pranešimą žiniasklaida ir pasižiūrėkite, kas atstovauja konkrečiai rubrikai, pridėkite ir to redaktoriaus ar žurnalisto el. pašto adresą.

Tiek šį kartą. Padiskutuokime komentaruose. Jei smalsu, kodėl pradėjau pasakoti apie žiniasklaidos užkulisius ir kaip į ją patekti, plačiau apie tai užsiminiau čia. Taip pat, jeigu turite klausimų ar norite pasiūlyti parašyti apie konkrečią temą, lauksiu Jūsų komentarų! Bendraukime!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *