Šitas įrašas nebus visiškai apie pranešimus žiniasklaidai, viešuosius ryšius, darbą su klientais, rinkodarą, ėjimą į viešumą ir t.t. Noriu pasikalbėti su jumis apie tai, kaip žmonės kalba viešumoje. Ir turiu mintyje ne tik, pavyzdžiui, įmonės susirinkimą, bet ir, pavyzdžiui, „Instagram Stories“.

„Instagram Stories“ miniu ne šiaip sau. Pastaruoju metu mano telefone prasisuka N valandų „Instragram“, nes vis kažką dirbdama fone žiūriu sudėtas istorijas. Ir vis nevalingai krūpteliu, kai vadinamieji „influenceriai“ taria kažką taip, kad atrodo, jog girdi tarpuvartėje prie stoties ką nors besišnekučiuojant.

Ką girdžiu? Nemokėjimą kirčiuoti.

Pavyzdžiui, žmonės „prOjektas“, o ne „projektas“ (trumpas kirtis ant „e“), „kilOmetrai“, o ne „kilometrai“ (trumpas kirtis ant „e“). Dar mėgsta sakyti „telEfonas“, nors reikėtų sakyti „telefOnas“ (ant „o“ kirtis), „prOduktas“, nors iš tiesų yra „produktas“ (trumpas kirtis ant „u“), „prOcesas“, nors iš tiesų yra „procesas“ (trumpas kirtis ant „e“). Tenka nuolatos girdėti „kosmetOlogė“, nors reikėtų sakyti „kosmetolOgė“ (kirtis ant „o“) ir t.t.

Tai tik keli pavyzdžiai, bet labai dažnai besikartojantys. Kodėl apskritai ši tema patraukė mano akį ir kodėl panorau jai skirti blogo įrašą?

Mano nuomone, net tada, kai auditorija siaura, taisyklinga kalba labai svarbi. Ir nekalbu apie tai, kad nereikėtų vartoti angliškų žodžių, slengo ir kitų dalykų. Ne, vartokite, jei toks yra jūsų stilius ir taip kalbate. Tačiau taip, kaip svarbi taisyklinga rašyba, jeigu jau nusprendėte dalintis savo mintimis su visu internetu, taip svarbi ir taisyklinga tartis tada, kai kasdien pasakojate apie savo nuotykius tūkstantinei miniai.

Kaip atrodo toks kalbėjimas su tarties klaidomis iš šalies? Tarsi trūkstamas dantis plačioje, baltoje šypsenoje. Atrodo, jeigu jau žmogus išties dirba nuomonės formuotoju, stengiasi kurti gerą turinį, daug dirba dėl ypač gražių nuotraukų, vaizdo įrašų, turėtų pasistengti ir dėl taisyklingos kalbos. Kas išeina? Žiūri įdomų turinį ir krūpčioji dėl „prOjektų“, „prOcesų“, „kilOgramų“ ir „kilOmetrų“. O blogiausia (man), kad tai, jog šitaip kirčiuoti normalu, pradeda atrodyti ir to nuomonės formuotojo sėkėjams.

Dar blogiau prastas kirčiavimas atrodo tada, kai žmogui tenka sakyti kalbą, eiti kalbėti viešai ir pan. Patikėkite, netinkamai tariami žodžiai ausį rėžia ne mažiau nei kadaise vienos ponios niekaip neištartas žodis „Lietuva“ ar štai šitaip parašytas žodis „ačių“.

Tad ką daryti, jeigu reikia kalbėti, tačiau nuoširdžiai nežinote, kaip tarti vieną ar kitą žodį? Internete turime nemažai įrankių, kurie padeda sukirčiuoti reikalingą tekstą ar žodį, o tai reiškia – jau ir žinosite, kaip jį ištarti. Jeigu nepamenate iš mokyklos laikų, ką reiškia koks kirtis, tai tik kairinis, toks brūkšniukas, pakrypęs į kairę, yra trumpas. Dešininis ir riestinis kirčiai – abu ilgi.

Kokį įrankį galėčiau rekomenduoti? Man pačiai patinka VDU sukurtas produktas, leidžiantis sukirčiuoti visą surašytą tekstą taip, kad galėtumėte tiesiog išmokti jį skaityti ir pamėginti tarti. Kirčiavimo įrankis yra čia. Pamėginkite.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *