Važiuoju sau penktadienį po darbų namų link, Žvėryną visą įveikiau, laukiu sankryžoj žalios šviesos. Muziką ta proga reguliuoju, šilumą prisisuku, langus prasidarau, sakau, vis tiek pavasaris, pakvėpuosiu. Bedarydama langą pasisuku į kairę, žiū, greta stovinčiame pasate galinis langas praviras, spokso blondinas kažkoks net išsivertęs per jį. Atsidarau langą daugiau: – Labas, – sako jis man.…
