Kaip aš auginu viską, kas auga, arba mano trys “peliškos” istorijos

Šiandien rašau bičiulei feisbuke ir klausiu, kaip laikosi. Atgal gaunu nuotrauką – nykštys į viršų, bet ranka sutvarstyta. O, žinot, žurnalistui sutvarstyta ranka reiškia mažiausiai dukart lėtesnį darbą, o blogiausiu atveju – net ir jokio darbo. Spėlioju, kas nutiko, bet atsakymas buvo pribloškiantis. Kaip sakė pati, ir baisu, ir juokinga vienu metu. Trumpai tariant, vonioj…

Kaip vienas pelėnas pavirto penkiais ir apie laukinius gyvūnus namuose

Pačiai kartais iš savęs juokinga, kokias išvadas moku prieiti. Pamenat, rašiau, namie naujas augintinis, laukinis, cituoju, “apvalainas rubuilis pelėnas“? Kai jau susiruošiau savo gražuolį pelėną paleisti atgal į gamtą, mat šis atsigavo ir šiaip, prigimtis laukinė jo rausti urvus, besitęsiančius tūkstančius kvadratinių metrų, o ne sėdėti pas mane akvariume ir džiaugtis “maistu iš dangaus”, paaiškėjo,…

Apie nerūpestingas vasaras ir atostogas, trunkančias tris mėnesius

Kai sekmadienį lyja ir galvą skauda taip, kad norisi ją nusiraut ir pasidėti į šaldytuvą, labai smagu atsiversti vakar dienos nuotraukas. Lankiau dalelę savo žiauriai menkutės šeimos. Trys mėnesiai suėjo jauniausiam šeimos nariui Simonui, o jo brolis Dominykas – jau visų 11 metų. Ir kaip faina matyti tas jų rūpesčių neblaškomas vasaros atostogas, kai visas…