Mano galva verda, arba kaip lietuviai pridėjo ranką prie Stephen King sėkmės ir karjeros

Pastaruoju metu išsitaškiau. Galva verda, sveikata byra, rašau begalybes raidžių, užsirašinėju visom formom idėjas, ir į tradicines knygeles, ir į skaitmenines, dirbu keliais aukštais ir keliais etatais. Toks jausmas, žinot, kai esi ant kažko labai reikšmingo ir įdomaus slenksčio, kad, atrodo, dar žingsnis ir nutiks kažkas neįtikėtino, dar valandėlė ir bus kažkas oho. Tas pats…

Maksimalių pokyčių metas

Senokai nebuvau čia užsukusi. Ne todėl, kad nenorėjau, o todėl, kad rankos pilnos. Visom, ir tiesioginėm, ir netiesioginėm to žodžio prasmėm. Na, labiau gal tiesioginėm. Para susitraukė iki trumpų laiko tarpsnių, skirtų sau, per juos turi pasirinkti, ar nudirbti susikaupusius darbus, ar susitvarkyti namus, ar pavalgyti. Ir labai sunku, ir, tuo pačiu, labai įdomu. Kai…

Norite pagerinti atmintį? Pasirodo, yra labai paprastas būdas (apie knygą „Treniruokite smegenis“)

Pastaruoju metu dienos atrodo taip: keliuosi anksti, sėdu prie darbų, dirbu su daugybe skirtingų projektų, tada dar randu laiko pasivaikščiojimams ir einu miegoti, o tuomet vėl diena prasideda iš naujo. Pasivaikščiojimai atsirado ne šiaip su tikslu pailsėti, bet su mano ir vyro iniciatyva pasikalbėti angliškai. Nes jis pasikeitė darbą ir ten tenka daug bendrauti anglų…

Tulžies pūslės operacija: ką valgyti, kiek laiko gyja, kaip gyventi be tulžies – viskas, ką žinau

Aš galiu pasakoti apie technologijas, kosmosą, žvaigždes, kitus reikalus, bet… kai kalba ateina prie elementaraus „Google Analytics“ susitvarkymo, kad matyčiau statistiką, paieškas ir kitką, man užtrumpina saugiklius galvoje ir pasilieku be nieko arba beveik be nieko. Na, niekaip neišeina suprasti, kur ką padaryti, kaip ir kur rasti dalykus ir pan. Kad ir dabar: telefone esu…

Katiniukas yra jūsų dėmesiui atkreipti

Kokia yra didžiausia verslo klaida, padaroma susikūrus įmonės interneto svetainę

Arba kodėl galite būti geriausias savo srities specialistas, bet apie jus nežinos beveik niekas? Ar esate matę atvejų, kai įmonės, verslai turi gražiausius, moderniausius interneto puslapius, interneto svetaines, atrodytų, padaryta viskas, kad klientai rastų visą reikiamą informaciją, norimus duomenis, kontaktus, susiviliotų pirkimais, bet… į kurią skiltį beužeisi, akis bado dykuma. Informacinė dykuma, turiu minty –…

Kraują nuo savo rankų turėsime nusiplauti visi

Aš norėjau, kad šitas blogo įrašas būtų ne apie tai. Kad jis būtų kitoks. Kad jis būtų apie gyvenimą, viltį. Bet negaliu. Kelintą dieną iš eilės esu tokioj nevilty, jaučiu širdy tokią liepsnojančią neapykantą, pyktį, kad viskas, ką noriu daryti, tai rėkti. Klykti. Verkti. Ir klausti, kodėl? Kodėl leidome įvykti tam, ką Ukraina, atsiimdama atsikovotas…

Klaida, kurią padaro dažnas: ar tikrai gerus darbus reikia daryti tyliai?

Daugiau nei mėnuo praėjo nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios. Per tą laiką dalinausi ne vieną kartą mintimis apie tai, kad man baisu, jog pirmųjų karo dienų įkarštis ir susitelkimas, noras padėti Ukrainai, išblės. O dabar, panašu, metas pakalbėti apie tai, ar verta pasisakyti, jeigu Ukrainai padedama? Nes tiems, kurie garsiai kalba apie tai, ką…

Kaip norimų baldų paieška pavirsta nesibaigiančia epopėja ir kaip radom tai, ko reikėjo, tik Šiauliuose

Turiu maloniam rašymui skirto laiko, tai vis prisėdu prie blogo. Šiaip jau turėčiau skirti šį laiką įrašų iš diktofono šifravimui, kadangi turiu daugiau nei 20 valandų pokalbių, kurie turėtų iki metų pabaigos pavirsti į knygą. TIKIUOSI, kad taip ir nutiks. Sakau garsiai, kad pati save priversčiau dirbti. Tačiau kai norisi pailsinti galvą, bloge rašau tai,…

Įrenginėjame namus: medinės žaliuzės bute – ką svarbu žinoti

Vėl grįžtu prie temos, kurią kažkada sėkmingai vysčiau ir dalinausi atradimais. Dabar su vyru būsto dar neperkam (kol kas), bet įrenginėjame tą, kuriame gyvename. Reikia smulkmenų, bet niekad nebūčiau pagalvojusi, kad jos gali kelti tiek galvos skausmo ar reikia tiek žinių, kad galėtumei turėti tai, ką nori. Kalbu apie žaliuzes. Vyro buto langai – į…

„Motiko“ ir mochi: japoniški desertai, kurių privalote paragauti (ir kodėl šiandien reikia nepamiršti laiko sau)

Dar vasario viduryje su vyru galvojome, kad reikia kažkaip įdomiau paminėti pusmetį, prabėgusį po vestuvių. Sakėm, nueisime gal kažkur skaniai pavalgyti, skirsime vienas kitam dėmesio, nes pastaruoju metu buvome darbuose užsisukę tiek, kad kartais pagaudavom save pasikalbant tik jau prieš pat akims užsimerkiant. Ir kaip tik sulaukiau žinutės iš „Motiko“ – japoniškų užkandžių desertinės –…

Dar kartą apie karą: labiausiai bijau vieno dalyko

Savaitę esame kare. Tai, kas, tikėjomės, pasibaigs per pirmas kelias paras, nes sankcijos, nes mūru už Ukrainą stojo pasaulio bendruomenė, nes viską ten, nesibaigė. Tęsiasi toliau, o man baisu, kad netrukus visi apsipras su tuo jausmu, kad kažkur, už tūkstančio su trupučiu kilometrų, vyksta karas, ir tas atstumas atrodys labai tolimas, vėl grįšime prie minties,…

Kai meška šūdinais čebatais pas tave svetainėje trypia

Man atrodo, kad šiandien apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pasisakė jau visi. Arba beveik visi. Aš, tiesą sakant, tą ketvirtadienį, kai atsibudau ryte ir supratau, kad Rusijos prezidentas nusprendė įgyvendinti savo kliedesius ir išvalyti laisvą gražią didelę šalį nuo jos piliečių, visą dieną nesupratau, kas vyksta. Atrodė, kad krūtinę kažkas užspaudė didelio, baimė daužė per…

Lazerinė regos korekcija: ar gali sugrįžti trumparegystė po kelerių metų?

Prisimenu, buvo gilus ruduo, rudens pabaiga, kai nusprendžiau, kad man gana akinių ir prasto regėjimo. Tiesa, nebuvo taip jau blogai: kairės akies regėjimas buvo -3,5, dešinės – -2,5. Dioptrijos nevienodos, žinau, žmonės regėjimo korekcijai ryžtasi tada, kai gerokai prasčiau mato, o aš užsiknisau su tuo, kad negalėjau nešioti norimų akinių nuo saulės, kad akiniai nuolat…