Brangus dantų gydymas

PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt

Šįkart aš norėčiau kalbėti ne apie interjerą. Apie dantis, sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje, šundaktarius ir gydytojus, apie visokias cistas, kurias reikia operuoti velniop ir kas, pasirodo, ne tik baisiai skausminga, bet dar ir brangiai kainuoja.

Beveik visą savo gyvenimą dantis gydžiausi privačiai. Po sovietinių laikų poliklinikos specialistų eksperimento, kai kažkokiu šūdinu tepalu man patepė pieninius dantis, kad, atseit, anie greičiau iškristų, ir momentaliai per kelias dienas visi jie žiauriai sugedo, prasidėjo mano nesibaigianti epopėja po odontologijos kabinetus. Iki pat 2009 metų gydžiausi dantis pas tokią vieną Širvintų miesto privatų kabinetą atidariusią gydytoją Audronę Šimonienę. Ją daugelis laiko gera specialiste, ten pakankamai didelės eilės, nuolat ateina jaunimas ir pan. Važinėjau pas ją netgi iš Vilniaus, po darbo. Visus 40 km.

Nustojau važinėti tada, kai priekinių apatinių dantų dantenos “užsiaugino” fistulę. Tokį mažą spuogą su pūlinga viršūne. Jis trūko, vėl užaugo, vėl trūko. Pagalvojau, kad čia reikia skubiau tvarkytis ir pasiprašiau užrašoma pas mamos vaikystės draugę odontologę Jolitą Ivanauskienę. Pamačiusi fistulę ji susiraukė ir nusiuntė darytis rentgeno. O rentgenas atskleidė, kas per “chiernia” vyksta. Paaiškėjo, kad po dantimi (odontologai jį vadina 31) yra susiformavęs milžiniškas pūlinys, vadinamoji cista. Jis buvo apėmęs visą danties šaknį, plėtėsi į gylį ir į plotį. Iš karto buvo gręžiama, valoma, dedami vaistai, o po pusmečio buvau nusiųsta konsultacijai į S. Žukausko g. esantį odontologijos kabinetą. Ten man pasakė, kad reik plombuoti šaknies kanalą ir laukti, sprogs ar nesprogs tas pūlinys dar kartą.

Kai buvo aiškinamasi, kodėl tokia bėda mane ištiko, visi pirmiausia stebėjosi, kad nejaučiau skausmo. Vėliau pyko, kai pasakiau, kad tas dantis visada labiau klibėjo nei kiti, o aš neatėjau pasirodyti gydytojui. Tad jeigu ką, turit kažką panašaus, skubėkit, kol ne vėlu. Vėliau buvo prieita išvada, kad nebuvus jokių traumų (o jų aš niekada neturėjau su dantimis), kalta odontologė, kuri plombuodama neuždėjo po plomba apsauginės medžiagos. Ši medžiaga yra PRIVALOMA intervencijos į dantį metu. Tokia medžiaga apsaugo nuo bakterijų patekimo, infekcijos rizikos. Būtent bakterija, patekusi į dantį po neatsakingo plombavimo, sukėlė viską, ką pasakojau aukščiau.

Istorija, deja, nesibaigė gražiai ir laimingai. Praėjus geram pusmečiui po danties šaknies plombavimo kažkur sugebėjau persitempti nepamiegojus ir peršalau. Per naktį iškilo milžiniška fistulė, kuri išsitaškė dirbant. Paskambinau odontologei, o ji mane nusiuntė konsultacijai į Žalgirio kliniką. Kur gydytoja-chirurgė Izidora Martusevičiūtė iš karto nusprendė, kad reikia operuoti. Iš pradžių buvo kalbama apie paprastą žandikaulio lopo operaciją, kurios metu nuo dantų ir žandikaulio atkeliamos dantenos, išgramdomi visi dariniai ir pūliniai, dedamas kaulo pakaitalas ar natūralus kaulas ir viskas užsiūnama. Kai pakėlė dantenų lopą (mano odontologė perspėjo, kad manęs nesugeba nuskausminti niekaip, tas pats buvo ir Žalgirio klinikose, nes ten leido tokį kiekį vaistų ir vis tiek pusę operacijos praverkiau ir praklykiau) paaiškėjo, kad man – stiprus uždegimas ir dėti sintetinio kaulo negalima.

Taigi, po operacijos turiu išgramdytą tuščią pūlinio vietą, kuri turėtų prisipildyti krauju, o jeigu bus jo perviršis, teks nuleisti per siūlės tarpą. Vargšui dančiui patrumpino šaknies viršūnę, o kadangi aplink tuščia, jis laikosi tarp dantenų. Po trijų mėnesių rentgenas parodys, ar mano kaulinis audinys atsistatinėja, per pusmetį jis turėtų ataugti visai (taip sako I. Martusevičiūtė). Jeigu ne, tada bus vėl kažkas baisaus – kaulo sodinimai, implantai ir pan.

Visa šita operacija anot Žalgirio klinikos kainoraščio man kainuos tūkstantį litų. Meldžiuos, kad tiek nekainuotų, nes gi sveikatos draudimą aš susimoku dukart. Kokie dar tūkstančiai, kai operacija ne grožio kokia, o būtina?

Ir dar, kamuoja mane mintis, kad už tai turėtų atsakyti iš tikrųjų mano buvusi odontologė. Bet gi problema ta, kad ji niekada nevedė jokių kortelių, kuriose figūravo mano dantys, jos atlikti darbai ir pan. Nedavė jokių čekių. Kad aš pas ją važinėjau žino tėvai, gal kažkiek bendraklasių, mano brangiausias, nes jis mane vežiojo. Kaip įrodyti, kad šitos gydytojos nekvalifikuotas darbas sukėlė tokius padarinius? Pikta iki negalėjimo.