PERSPĖJIMAS: šis tekstas perpublikuotas iš mano senojo tinklaraščio Nemiegu.lt

Ilgai trunkantis prisiruošimas rašyti, matyt, vienas iš nuolat dirbančio ir nuolat rašyti privalančio žurnalisto bruožų. Pavyzdžiui, šiam įrašui ruošiausi mėnesį. Vis kažkur į šalį atidėdavau pasakojimą apie Amsterdamą, kurio trupinį teko pamatyti keliaujant su į kasmetinę “Panasonic” konvenciją.

pana1 pana4

“Panasonic” yra visai neblogas gamintojas, kažkuo primenantis lietuvių tautą. Mat gamina jis viską – nuo elektrinių dantų šepetėlių iki 4K raiškos vaizdą transliuoti gebančių televizorių, kompiuterių, telefonų ir t.t. Konvencijoje man pritrūko tik kompiuterinės technikos su “Panasonic” ženklu, visa kita buvo. Kiek įdėmiai žiūrėjau į naujausius fotoaparatų modelius, tiek kantriai stovėjau ir klausiausi, kuo gi barzdaskutės ypatingos.

Keliavau su lenkų grupe, mat “Panasonic” rūpinimuisi Centrine ir Rytų Europa pasamdė būtent Lenkijoje esančią viešųjų ryšių bendrovę. Taip tarp keliolikos lenkų atsiradau aš, lietuvė, ir dar vienas estas. Ar jie varginosi su mumis bendrauti ir bent jau laužyti liežuvį angliškai? Oi ne. Bet ne apie tai, apie Amsterdamą aš.

Amsterdama lankiausi kovo pabaigoje, ten buvo jau pusėtinai šilta, daug kur žaliavo žolė, ir, aišku, visur žydėjo gėlės.

pana2

Šiame mieste (kaip ir daugelyje kitų) buvau pirmą kartą. Sužavėjo mane šitas miestas savo architektūra ir, aišku, dviratininkų gausa. Aš, kraupstanti nuo kelių dviratininkų kokioje nors Narbuto gatvėje Vilniuje, ten kraupau visą laiką, mat jų – masės. Visi važiuoja su senutėliais dviračiais, daugelis jų tik pavadinimą dviračio teturi. Kone visi dviračiai su krepšeliais susidėti daiktams, visokiais papuošimais, patogiomis sėdynėmis ir kitkuo. Juokavau, kad Amsterdama lengviau rasti tiuninguotą dviratį nei automobilį (pastarųjų visuomet žvalgausi svečiose šalyse).

Automobiliai Amsterdame maži, senesni, arba nauji ir elektriniai. Čia pakankamai išvystyta infrastruktūra tam, kad elektromobiliai galėtų stovėti kanalų krantinėse ir krauti savo akumuliatorius, visi kiti važinėja su mažalitražiais miesto automobiliukais, mat tokiems draudimas pigesnis. Daug ką padaro ir itin brangus parkingas mieste, dėl pastarojo neretai automobiliai paliekami priemiesčiuose ar miesto kraštuose esančiose aikštelėse ir toliau judama metro ar kitom priemonėm. Pigiau ir greičiau.

pana3

Dėl kainų nieko per daug pasakyti negaliu. Mano akimis žiūrint – gana brangus miestas. Tačiau drabužių pirkti čia verta atkeliauti tikrai. Bet ir be pirkinių yra ką veikti – daug įdomiau tiesiog pažioplinėti. Aš, kaip ir dauguma turistų, tą sekmingai dariau, kol visai netyčia atklydau į gatves, kur itin daug vyrų ir gana mažai moterų. O tos pačios neretai vitrinose.

Taip taip, Raudonųjų žibintų kvartalais su visais “Coffee shop”, kur legaliai galima surūkyti suktinę.

pana7

Eidama siaurutėm gatvytėm su moterimis languose kiek nejaukiai jaučiausi (ėjau vidury baltos dienos) ir nedrįsau į jas žvilgčioti, bet galiausiai spjoviau į savo moralinius visokius susivaržymus ir spoksojau. Išsidažiusios iki negaliu jos vos ne mediniais veidais šypsojosi ir kvietė užeiti turistus. Girdėjau dar ir tai, kaip vienas jaunuolis derėjosi, kad norėtų užeiti su savo draugu už tiek ir tiek pinigų, o kažkurį, mačiau, šveitė lauk be jokių ceremonijų tokį prašytoją. Darbas ir tiek.

pana5

Patiko tai, kad turistams užuot trankiusis metro ar kuo kitu įmanoma nusigauti iki norimų vietų ir vandeniu. Na, ne visur, bet bent iki turistinių taškų – tikrai įmanoma. Mačiau ne vieną daugiabutį, kur išėjus į balkoną vietoje pievutės apačioje teliuškuoja vanduo. Egzotika.

pana8

Labai patiko tai, kad jų namų langai – milžiniški. Didžiuliai, kone vitrinos, ir visur! Jokio lietuviško (ar bendrai visos Rytų Europos) noro užsimūryti sienas ir įsitaisyti šaudymo angas primenančius langiukus, kad viena akim galėtum į lauką pažiūrėti. Čia platu, šviesu, ryšku, erdvu. Ir nesvarbu, ar namai seni, ar nauji – langai didžiuliai. Kažkas man keliaujant aiškina, kad tai – jų protestantizmo įtaka, mat esą protestantai didelius langus dėjosi tam, kad parodytų, jog yra atviri ir neturi ko slėpti. Katalikai gi atvirkščiai – nuolat mažytėlius langelius statėsi tikėdami, kad visi malonumai ir džiaugsmai laukia po mirties, tad nėr čia ko rūpintis esamais patogumais.

pana9

Jeigu turit laisvą savaitgalį, apsilankyti čia – privaloma. Gražus miestas, ryški architektūra, ne vienas muziejus, o ir be jų, vien vaikštant gatvėmis, akis paganyti į ką tikrai yra.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *