Ką gyvenime beveikčiau, pirmiausia aš jaučiuosi esanti žurnalistė. Visa kita seka po to. Net jeigu atostogauju, miegu naktį, bendrauju su draugais, keliauju, kažkur galvoj tyliai pasislėpęs budi žurnalistas, pasirengęs informuoti visuomenę vos kas.

Ir štai, girdžiu šiandien per žinias, kad Seimas strikes again. Norima parengti griežtesnę žurnalistų darbo tvarką Seime. Esą, padaugėjo nusiskundimų dėl žurnalistų darbo. Neoficialiai kalbama, kad tokios naujos ir griežtesnės darbo Seime tvarkos projekto atsiradimą paskatino kažkoks Seimo narys, apie kurio nesantuokinius vaikus papasakojo bulvarinė laida.

Ką galiu pasakyti? Shit happens. Ir apie tai reikia galvoti tuomet, kai einama dirbti į Seimą. Seimas turėtų būti viešiausia iš visų įmanomu šalies institucijų, kadangi ten dirba visų – mano, tavo, jūsų, mūsų – išrinkti Seimo nariai. Ir tie, kas veržiasi eiti į rinkimus ir nori patekti į Seimą, turi suvokti, kad yla dažniausiai iš maišo išlenda. Visos blogosios savybės, silpnybės, prisidirbimai, viskas anksčiau ar vėliau išaiškėja. Prie to prisideda ir žurnalistai.

Sakot, blogai, kad rodo tokius dalykus, kaip girtas Seimo narys, kaip skelbia įrašus, kuriuose vieni kitus jie vadina „dūrom“ ir pan., aiškinasi neištikimybės faktus, rodo meilužes, skelbia susitarimus slaptus tarp verslo ir Seimo narių, sakot, kad visi mes žmonės ir jeigu kas nėra ko blogo padaręs, te meta į jus akmenį?

Aš sakau, kad aš visai nenoriu, jog valstybė būtų valdoma žmonių, kurie nesugeba susidoroti su savo silpnybėmis. Ne tomis, kokių turim mes visi: baisiai mėgstam šokoladą, persimonus, keptas bulves ar pan. O su alkoholizmu, narkotikais, kleptomanija. Ką gero valstybei gali duoti toks veltėtis, kurio dienos tikslas yra užsidarius kabinete nusilupti ir sąmonės netekimo?

Aš nenoriu, kad valstybę nestebimi ir nedraudžiami valdytų ir tie, kurie nenulaiko lytinių organų ten, kur jie turėtų būti. Suprantu, kad šeimose būna visko, suprantu, kad žmonės skiriasi, taikosi, mylisi ir palieka vieni kitus. Bet jei esi Seimo narys, tai gal kaip nors ir elkis kaip viešas asmuo? Nesantuokiniai vaikai? Oh well, daugiau naudos suteiktų istorija apie jaunystės klaidas ir dabar pagalbą be tėvo augantiems vaikams, o ne žurnalistų iškapstyta istorija apie tai, kaip vaikai tėvo nemato.

Viešumas įpareigoja elgtis taip, tarsi tave visą laiką stebėtų. Per sunku? Neik į Seimą. Apgailėtina savo silpnybes, nedorybes, melą ir apgaules, užstalinius ir koridorinius susitarimus slėpti prisidengiant griežtesne žurnalistų darbo tvarka. Net jei ji bus priimta (o tikiuosi, sveiko proto Seimo daugumai užteks ir tvarka bus atmesta), vargu ar pavyks susitepusiems pasislėpti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.