Buto kanalizacija bei klaidos, kurių geriau nekartokit

Būsto statybos įsibėgėjo. Na, čia gal labai jau riebiai pasakyta. Nes visus raktus nuo buto gavom penktadienį. Buto perdavimo-priėmimo akte įrašėm porą pastabų dėl telefonspynės. Ir dėl balkono. Pastarajame prasti reikalai su gumom aplink langus ir pora užraktų, o telefonspynė priskirta butui nr. 2. Pasirodo, kad buvo pakeista butų numeracija, todėl mūsiškis pakeitė vardą, o sistemoje ir visur kur jis taip ir liko antru.

Tad draugai, jei norit paskambinti į butą, sukit į nr. 2. Kol kas :)

Tada šeštadienį namuose lankėsi visi, kas netingėjo. Ir patiems smagu buvo, ir šeimai. Na, šeimai gal mažiausiai smagu, anie patyrę, žino, ką reiškia visi remontai, statybos, kiek viskas kainuoja ir t.t. Aš apskritai optimistė ir net brangiausias, kuris iš principo save vadina realistu, bet jo realizmas su lengvu pesimizmo prieskoniu, nesitikėjo tokių kainų ir išlaidų.

Sekmadienį, šventą dieną, ėmėmės darbų. Juokingiausia buvo, kad iki nuomojamo buto, atgal iki statomo, tada į parduotuvę ir vėl atgal lakstėm n kartų. Nes vis ką nors pamiršdavom. Pavyzdžiui, atvažiavom iki buto ir paaiškėjo, kad visus raktus nuo vandens ir elektros skydinių pamiršom, o jų reikėjo norint patikrinti, ar butas turi skaitliuką. Nuvažiavau kartą iki namų, pasičiupau visą maišą su dūmų davikliais, radiatorių rankenėlėmis ir kt., ką davė „Hanner” su raktais, grįžau. Ir paaiškėjo, kad brangiausias dėžutę raktų susidėjęs į mašiną, o jo mašina namie :) Taip ir su kitais dalykais. Pavyzdžiui, nuėjau maisto į parduotuvę, vos grįžau teko eiti dar kartą, mat mano tėvas ėmė ir paspyrė pasišvietimui skirtą lemputę, o ši perdegė.

Galop šiaip ne taip ėmėmės matavimų vonioje. Šią, kadangi butas su daline apdaila, vonios kambarys kol kas tėra duobė, kurioje reikia įsivaizduoti, kur stovės dušo kabina, kur – skalbyklė, kur kriauklė, kur kabos gyvatukas, kur bus klozetas. Įsivaizduoti viena, kita – sugalvoti, kaip turės atrodyti kanalizacijos sistema, mat vonioje tėra vamzdžio galiukas, kažkada turėsiantis jungti virtuvės nuotėkų sistemą su vonios. Vonioj – visos kanalizacijos išvedimas į bendrą namo nuotėkų sistemą. Tai galit įsivaizduoti, kaip niekada nieko panašaus nedariusiems viskas atrodo. Man – apskritai kosmosas, brangiausias šitoj vietoj dar gaudosi.

Žodžiu, galvojant, kas kur bus, reikia prisiminti, kad visi kanalizacijos vamzdžiai turi turėti nuolydį, rodantį kryptį, kur link iš buto viskas turi tekėti. Už beveik 60 eurų prisipirkom vamzdžių, vamzdukų, alkūnių, perėjimų ir t.t. Viską pirkom „Wavin„. Kodėl? Neklauskit. Įtaką padarė NT skelbimai, kuriuose šio gamintojo vamzdžiai laikomi labai gerais.

Susidėliojom, išsidėliojom, susijungėm. Atradom, kad jungiant vamzdžius vieną su kitais, lengviausia šiuos sumauti, jei naudojamas specialus lubrikantas (ėmė irgi „Wavin”, nes kažkodėl kokybe pasitikim). Nes grūdant per jėgą tenka kaip reikiant pasistengti.

Pirmadienį teko viską, kas sujungta, perjungti iš naujo. Dalį vamzdžių apskritai išmesti, mat brangiausio tėvas, turėjęs nemažai reikalų su užsikemšančia kanalizacija, pastebėjo, kad mūsų kūrinys kimšis. Pirmiausia dėl pernelyg mažo vamzdžio iš virtuvės į bendrą kanalizacijos sistemą. Tad teko dar kartą aplankyti parduotuves ir nusipirkti tai, ko reikia.

Dar nusipirkom vandentiekio vamzdžių ir jiems izoliacijos. Kai jau išvedžiojami kanalizacijos vamzdžiai, užtikrinamas jų nuolydžio kampas (kažkur radau, kad metrui vamzdžio nuolydis yra 2 cm, pas mus natūraliai panašiai ir gavosi, gal vos daugiau), tenka pasirūpinti izoliacinėmis medžiagomis.

Kai pirmą kartą apsilankėm bute, projekto vadovas parodė „sausainį”, kurį mes turime atkartoti darydami vonios grindis. Tai yra 15 cm putplasčio, kuris kurio 10 cm klojami po kanalizacijos vamzdžiais (vamzdžiai kai kur keliauja į putų polisterolį). 5 cm keliauja ant viršaus, o į tą tarpą dar telpa vandentiekio vamzdžiai. Pastarųjų priskaičiavom kažkur 16 metrų. Tuomet jau ant putplasčio pilsime betoną.

Su vandentiekiu vėl klaustukas. Savaime aišku, kad turim ribotą biudžetą. Jau ir tie bereikalingi vamzdžiai nepatiko piniginėms. O kur dar staigmena staigmena, kad kiekviena kanalizacija turi turėti atbulinės eigos kanalizacijos vožtuvą, kurie potvynio kanalizacijoje atveju uždaro priėjimą į buto kanalizaciją ir sumažiną problemų skaičių. Su akcija „Ermitaže” toks vožtuvas kainavo 70 eurų. Kai skaičiavausi ant popieriaus, vos ne penktadalis viso vonios baldų/įrangos biudžeto (išskyrus skalbyklę).

Tad štai, vandentiekiui nėra gerai susukamos jungtys. Esą, jos neatsparios korozijai, todėl ilgainiui ima varvėti vanduo per visur. Todėl labai geras daiktas yra kolektorius, vandens prievadą dalijantis į tiek krypčių, kiek reikia, ir, ištikus bėdai, galintis uždaryti visą vandens tiekimą. Iš kolektoriaus keliauja lankstūs vamzdžiai, todėl nėra jokių sujungimų. Vieni pliusai, kiek bežiūrėsi, BET.. Kolektorius normalus kainuoja apie 100 eurų, reikia dviejų, o tai – jau 200 eurų. Galėtume žiūrėti pigesnių, tačiau ten sujungimai ne užspaudžiami, kaip brangesnių atveju, o užsukami. Baisoka, kad bus blogai. Todėl bandysim konsultuotis su santechnikais ir klausti jų patarimų.

Ak, ir dar – elektra!

Gi sekmadienį dar atkeliavom iki buto elektros dėžių, o ten vietoje skaitliuko laidų raizgalynė. Dar neturim, reiškia, nėra ir kuo pasišviesti, kuo dirbti. Kol kas projekto vadovas leido naudotis bendru įvadu namui.

Juokingiausia buvo tada, kai paskambinom jam ir pasakėm, kad reikia skaitliuko. Jis gi, nežinodamas, ką čia daryti su tais „Hanner” išperkamosios nuomos gyventojais, pasakė, kad NT vadybininkė turi pasirūpinti skaitliukų reikalu. Šiai paskambinus paaiškėjo, kad skaitliuką turi suorganizuoti projekto vadovas. Na, kaip bebūtų, kažkur per penkias daro dienas namuose jau turėsim nuosavą energiją ir galėsime susisukti bent po lemputę į lubas ir pasišildyti.

Ir dar. Jau dabar suprantu, ką reiškia priklausyti nuo kitų žmonių. Štai, pavyzdžiui, projekto vadovas pažadėjo, kad pirmadienį pas mus atkeliaus žmogus pataisyti balkono langų. Niekas taip ir neužsuko. Ir telefonspynės sutvarkyti lygiai taip pat. Teks skambinti, prašyti ir, matyt, ne kartą.

Bet turiu pasakyti, kad man pačiai atrodo, kad kai tik padarysime vamzdžių bandymus (jie turi atlaikyti 10 atsmoferų slėgį) ir galėsime galutinai užlieti betonu grindis, kai tik imsis klijuotis plytelės vonioje ir ten atsiras klozetas, kitkas turėtų eitis su daina. Brangiausias ramina, kad bus sunku. Bet aš gi nepataisoma optimistė.