Tie, kurie į mano tinklaraštį užsuka periodiškai, žino, kad esu žurnalistė. Dirbu šį darbą be jokių pertraukų nuo… 2005 metų. Vadinasi, šiemet eina 15 darbo žiniasklaidoje metai. Dabar dirbu didžiausiame Lietuvos portale „Delfi“, anksčiau dirbau „15min“, „Verslo žiniose“, „Balse“, „Ekonomika.lt“ laikraštyje, o karjerą pradėjau naujienų agentūroje ELTA ir portale Alfa.lt.
Ir pagalvojau, kad dabar, kai vis garsiau kalbama apie laukiančią krizę, galėčiau pasidalyti kai kuriomis profesinėmis žiniomis, tai yra, papasakočiau, ką reikia padaryti, kad patektumėte į žiniasklaidą. Tai yra, apie jus parašytų arba jūsų parašytus tekstus išpublikuotų. Kitaip tariant, papasakočiau apie viešuosius ryšius: nuo ko pradėti, kaip nesuklysti ir ką daryti.
Kodėl? Nes, esu tikra, mokėjimas kalbėti apie save ir nebijojimas to daryti gali padėti tada, kai verslas įstrigo arba reikia papildomo postūmio. O viešieji ryšiai visą tai gali padėti sutvarkyti ir suvaldyti.
Temų sąrašą turiu, tačiau, susitarkime: jeigu yra dominanti sritis, kažkoks klausimas, į kurį atsakymo niekaip nerandate, klauskite komentaruose. Jei žinosiu – atsakysiu iš karto, jeigu ne – atsakymo ieškosime drauge.
Kas yra pranešimas spaudai?
Dirbant vis susiduriu su tuo, kad žmonės neatskiria, kas yra pranešimas spaudai. Ypač tada, kai tekstas yra jau publikuotas. Tikriausiai yra tekę matyti tokius komentarus, kad „žurnalistams jei tik sumokama, tai jie parašo“, „jau visai nebeturi apie ką rašyti“, „visiška reklama parašyta“ ir pan.
Tokie komentatoriai nesupranta, kaip reikėtų atskirti žurnalisto darbą nuo pranešimo spaudai, mat ir prie vienų, ir prie kitų tekstų prirašomas šaltinis – tas pats, žiniasklaidos priemonės pavadinimas.
Akivaizdžiausias skirtumas – žurnalisto pavardė greta teksto. Ieškokite jų pabaigoje, viršuje prieš arba po pagrindine nuotrauka. Esu linkusi manyti, kad 95 proc. atvejų žurnalistai pasirašo po tekstais, kuriais didžiuojasi. Kai kuriais atvejais pavardė nerašoma, tačiau tokie tekstai – paprasti: informacinės žinutės, kelių ankstesnių tekstų samplaikos. Pavyzdžiui, priminimas, kad balandžio 1-ąją didėja leistini greičiai keliuose ir galima naudoti vasarines padangas.
Tad jeigu prie teksto nematote žurnalisto pavardės, ženklas, kad tai – pranešimas žiniasklaidai.
Kada rašomas pranešimas spaudai?
Atvejai yra patys įvairiausi – nebūtinai vien teigiami, neretai ir neigiami. Pavyzdžiui, pranešimai žiniasklaidai siunčiami ir tuo atveju, kai Sveikatos apsaugos ministerija nori pranešti apie nuo viruso sukeltų komplikacijų mirusį žmogų ir pranešti daugiau detalių apie įvykį.
Pranešimai spaudai pasitelkiami tada, kai norima paskleisti žinią apie esminį įvykį, nesvarbu, ar tai yra tokio lygio momentas, kaip naujo prekybos centro mieste atidarymas, ar tiesiog norima pranešti, kad nedidelio miestelio maisto prekių parduotuvė ėmė prekiauti internetu ir gyventojams pristatinėti produktus.
Tad tiesa ta, kad dažniausiai pranešimai žiniasklaidai rašomi tada, kai norima šiek tiek pasigirti, pranešti apie dalyką, kuriuo didžiuojamasi, kuriam reikia auditorijos dėmesio, apie kurį norima paskleisti platesnę žinią ir prisivilioti klientų.
Beje, tikrai ne toks retas atvejis, kai pranešimai spaudai pasitelkiami norint suformuoti esą žinomo žmogaus įvaizdį. Štai neseniai teko stebėti net keletą nesėkmingų (mano nuomone) bandymų patekti į žinomų žmonių rubrikas su pranešimais žiniasklaidai apie naujas dainas, kurių tema – kaip mergina išskyrė gėjų porelę ir nuviliojo vaikiną. Aha, nemeluoju – tikra istorija.
Pranešimų spaudai prireikia norint papasakoti apie laukiantį renginį ar jame laukiančias pramogas, apie jau egzistuojančio verslo pradėtą naują veiklą.
Kodėl reikalingi pranešimai spaudai?
Jei mes kalbame apie atvejus, kuriuose esanti informacija turi neigiamą reikšmę ar yra ypatingai svarbi (pvz., bendrovė kotiruojama akcijų biržoje ir paskelbta žinia gali turėti įtakos), dažniausiai pranešimai spaudai rašomi tam, kad pateikiama informacija būtų suvaldyta ir išsakyta tiksliai taip, kaip nori įmonė ar kitas pranešimo spaudai objektas.
Antrasis atvejis, kai pranešimų žiniasklaidai reikia – siekis paskleisti žinią kuo platesnei auditorijai. Taip, idealus atvejis yra tada, kai apie kažkokią idėją išgirsta žurnalistai. Visgi tai nutinka sąlyginai retai, o ir tam, kad nutiktų, reikia įdėti pastangų.
Mat žurnalistų gaunamos informacijos srautas šiandien ypatingai didelis, be to, straipsnio parašymas tikrai nėra valandos darbas (dažniausiu atveju), todėl redakcijoje yra žurnalistai, yra budintys redaktoriai, yra srautą prižiūrintys žmonės, kurie sudeda naujienų agentūrų parengtas žinutes ir suredaguoja bei išpublikuoja pranešimus žiniasklaidai.
Todėl pranešimai žiniasklaidai yra tarsi žalia medžiaga žurnalistams ir redakcijoms, papildomas informacinis srautas. Vienu atveju atsiųstas tekstas suredaguojamas pagal redakcijos poreikius, kitu atveju jis tampa žalia medžiaga naujam, žurnalisto autoriniam, straipsniui, trečiu atveju – idėja temai. Ir, sakyčiau, visi trys atvejai yra naudingi pranešimo autoriui.
Žinia, nemažą dalį pranešimų žiniasklaidai išplatina viešųjų ryšių agentūros, tačiau, mano nuomone, tikrai nėra būtina į tokią kreiptis. Pranešimą spaudai, jei žmogus raštingas, galima parengti ir savarankiškai, tereikia žinoti kai kurias taisykles.
Kas gali būti pranešimo spaudai tema? Apie tai papasakosiu kitame blogo įraše!
Taigi, tiek apie pirmąją būsimų rašinių ciklo temą – kas yra pranešimai spaudai ir kam jie reikalingi. Jeigu perskaičius kilo klausimų, pastabų, idėjų – diskutuokime komentaruose!