Aš nežinau, kodėl, bet pastaruoju metu savo “Facebook Messenger” vis randu užklausų iš nepažįstamų žmonių, kurie bando susisiekti ir šio bei to pasiklausti apie tulžies pūslės šalinimo operaciją ir gyvenimą po jos. Dažniausiai klausiama, ką galiu valgyti ir kaip jaučiuosi dabar. Ir prisimenu save prieš metus ieškant kuo daugiau informacijos apie šią operaciją, mitybą po jos, ir nieko per daug neradus. Tad galbūt mano pasidalinimai savijauta bus kažkam naudingi.

Taigi, jei prieš metus bijojau, kad nežinia, kaip čia reikės gyventi, kad gyvenimas keisis kardinaliai, kad dabar valgysiu tik labai sveikai, nes nesveiko maisto negalėsiu nė lašelio, šiandien tokias dvejones galiu išmesti į šiukšliadėžę. Nieko panašaus. Žinoma, viskas atėjo ne iš karto.

Iš karto po operacijos pamėginus suvalgyti sunkesnio, riebesnio, kepto maisto tuoj skaudėdavo skrandį ir viską. Tad kurį laiką maitinausi košėmis, daržovėmis ir panašiai. Visgi bandymas po bandymo ir į racioną grįžo viskas, ką valgydavau įprastai. Tik be skausmų (visi, kurie nors kartą patyrė tulžies akmenligės priepuolį, žino, apie ką kalbu).

Šalinant tulžį dažniausiai daromi keturi pjūviai, o ne vienas didelis. Randai, beje, apnyksta, deja, tas, kurį daro prie bambos, panašu, bus matomas visą gyvenimą.

Dvi blogybės

Tačiau šiokių tokių liekamųjų reiškinių liko. Nežinau, ar jie susiję su mano organizmo ypatumais, ar su tuo, kad nebeturiu tulžies pūslės ir tulžis visą laiką lėtai teka į virškinamąjį traktą. Tačiau pirmasis reiškinys, kurį pastebėjau, yra kone nuolatinis vidurių užkietėjimas, jeigu valgau ląstelienos neturintį maistą. Ir čia, žinokite, neužtenka suvalgyti kartą per dieną salotų. Ne! Čia tas atvejis, kad jeigu nėra sriubos, nėra košių, nėra pusiau skysto maisto, visą laiką tenka kamuotis.

Antrasis dalykas, kurį pastebėjau – nuolatinis pilvo pūtimas, jeigu maistas, kurį valgau, yra nesubalansuotas. Turiu mintyje, žinote, kai 80 proc. savo dienos valgote sveiką ir gerą maistą, o 20 proc. leidžiate pasimėgauti. Tai jeigu nukrypsti nuo šito santykio ir, pavyzdžiui, pasmaguriauji bandelėmis, užkandi šokolado, vakare dar kokių makaronų su padažu, tai vaizdelis, lyg lauktumeisi šeštą mėnesį.

Ką valgyti po tulžies pūslės operacijos?

Šitas klausimas, suprantu, buvo aktualus ne man vienai. O ne visiems išoperuotiems pateikiamos gairės. Tad dalinuosi dviem nuotraukomis su mitybos gairėmis, kurias gavau po operacijos.

Prabėgus metams valgau visiškai viską. Tikrai. Tik kas kartą valgydama kone iš karto pajuntu, kad maistas netiko arba buvo kažkoks, kuris sukels visas mano aukščiau paminėtas blogybes. Beje, galvojau, kad galbūt svogūnų netolerancija išnyks, nes tikėjau, kad ji susijusi su tulžimi. Bet ne, deja, neišnyko.

O šiaip, pasidalinkite komentaruose, kaip jums sekasi po operacijos, ką valgote ir kaip jaučiatės? Galbūt turite kitų problemų, o galbūt kitokie reiškiniai atsirado? Gal susidūrėte su tuo, kuo ir aš, ir radote būdų, kaip viską išspręsti?

One thought on “Metai po tulžies pūslės operacijos: ką valgau ir kaip jaučiuosi”

  1. Išties įdomu buvo išgirsti kito žmogaus pojūčius po šios operacijos. Man ji buvo padaryta prieš daugiau nei du mėnesius. Be galo džiaugiuosi, jog pagaliaaau gyvenu be tulžies pūslės, nes akmenligė kankino 8 metus… Vis delsiau, bijojau . O veltui. Net nuo pat pradžių galėjau valgyti absoliučiai ką noriu, jokių virškinimo problemų neatsirado. Tik šiek tiek neramina, jog net ir praėjus 2.5mėn po laporoskopijos greitai vaikštant ima mausti po dešniuoju šonkauliu, ten kur buvo tulžies pūslė. Labai keista, nes namuose intensyviai tvarkausi, kokią mankštą darau ir viskas gerai, bet štai ėjimas visad iššaukia skausmą. Ar tau nieko panašaus nebuvo?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *