Gyvenimas pamažu grįžta į vežes, o mudu su būsimu vyru (panašu, kad gyvenimas mėgsta pokštus ir kartais apversti viską aukštyn kojom) mėgstame pasivažinėti po Lietuvą ir pamatyti ką nors daugiau. Mane, kaip mokytojų giminės palikuonę, visada domino visokie istoriniai dalykai, legendos, pasakos ir t.t. Todėl taip patyliukais, vykdydami mano pusiau darbinį projektą, ėmėm ir užsibrėžėm tikslą: per šią vasarą apvažiuoti 100 Lietuvos dvarų.

Žodžius “Per vasarą” suvokite ne tiesiogiai, kad nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 – kalba eina apie visą pavasario-vasaros sezoną. Čia taip sakau, nes kai dalinuosi pasakojimais savo Instagram paskyroje (@dinasergijenko), visada sulaukiu bičiulio Kasparo paprotinimo, kad “Vis dar ne vasarą” ir aš esu cheaterė :)

Kadangi būsimas vyras iš Panevėžio, svečiavomės jo tėvų namuose ir pasivažinėti sugalvojome aplink tą regioną. Pirštu bedėme į Biržų kraštą (ne paslaptis, kad norėjau nuvažiuoti į firminę “Biržų duonos” krautuvėlę ir nusipirkti ten skaniųjų “Skarelių” ir jų tobulų kanelių. Deja, nespėjome, savaitgaliais jie dirba trumpiau).

Įdarbinau fotografu

Išsirinkome tame krašte keletą dvarų ir pažadėjome, kad grįšime, nes ką veikti tikrai yra. Ir ką pamatyti. Ir pirmasis, kuris buvo netoli kelio “Via Baltica”, buvo Pajiešmenių dvaras, pro kurį teka Jiešmens upelis ir greta stovi Pajiešmeniai – nedidukas miestelis.

Važiavome su nedideliu Mazda3

Dvaras apleistas, tačiau saugomas: į vidų užeiti nepavyks. Užtat pasivaikščioti galite greta esančiame dideliame parke prie upelio – geru oru tikrai smagu gal net ir kokį pikniką susirengti.

Dvaras raudonų plytų, dviejų aukštų, vienoje jo pusėje įėjimas, kitame – vaizdas į upelį, sodą, savotiškas prieangis, kur galima jaukiai pasėdėti. Ūkiniai pastatai, teigiama, priklauso valstybei, o pats dvaras – privačiam asmeniui.

Su dvaru susijusi tokia įdomesnė istorija. Pasirodo, savininkas buvo baronas fon Ropas ir, panašu, gero vardo jis tikrai neturėjo. Ne tik skriaudė baudžiauninkus, bet ir susigalvojo sau tokią “įdomesnę” pramogą.

Kaip teigiama legendose, baronas pasikviesdavo svečių ir tuomet į parke esantį ąžuolą liepdavo lipti baudžiauninkams. Ir kukuoti. O kukuojančius drauge su svečiais šaudė.

Dvaras nugyventas, bet saugomas – niekur neįeisi.

Vienas baudžiauninkas nusprendė tam padaryti galą ir atėjęs prie ąžuolo ėmė šį daužyti lazda. Baronas išgirdęs triukšmą tuoj nulėkė iki ąžuolo ir pamatė savo tarną. Pastarasis dar gerai lazda spėjo baronui kupron užvažiuoti, kol buvo sugautas. Kas vyko toliau, neaišku, bet teigiama, kad baronas po to ilgai negyveno.

Parkas toks, kuriame tikrai verta pasivaikščioti, ypač geru oru.

Beje, mes iki dvaro važiavome nediduke “Mazda3”, kadangi kelias asfaltuotas. Visgi tolesnius dvarus pasiekėm žvyrkeliais, todėl turėkite minty tai, jeigu ryšitės patyrinėti lietuviškus kraštus ir nemėgstate važiuoti prastesniais keliais (nebuvo taip jau blogai, tik žinau, kad yra žmonių, kurie žvyrkeliu nė už ką nevažiuos).

Kad būtų paprasčiau, pridedu ir nuorodą, kaip rasti dvarą.

4 thoughts on “100 dvarų per vasarą: Pajiešmenių dvaras, kurio baronas “gegutes” šaudė”

  1. Man tai patiktų apie tuos gyvenimo pokštus daugiau paskaityt. O šiaip seku ig, ką lankot, nes norisi susidaryt sąrašiuką, kas galėtų virst atviruku mano naujam projekte, o ir šiaip smagu Lietuvoj keliaut, po judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, kažkaip naujas žvilgsnis :)

  2. Ar tikrai vaziavot su nediduke mazda3? Gal yra nuotrauku kaip atrodo nediduke mazda3 kur nors? Kokia masina rinktis jei betonuotu keliu vaziuoti link dvaro? :))

  3. D, pastabą supratau :D Mazda3 nuotraukose ir ji tikrai nedidukė. Pvz., gale nelabai kas telpa už mano antros pusės sėdynės :D
    Bet jo, palyginus su mano MR2 Mazda riebulė ir storulė. Beje, su MR2 važiuočiau asfaltuotu keliu, betonuotu, jei galvoj turima Molėtų plento betonkė, tai ne, nė už ką :D

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *