Šitą istoriją man buvo labai smagu užrašyti, nes ne kasdien automobiliniame pasaulyje sutinki porelę, kurių abiejų galvos pramuštos automobiliais. Pavyzdžiui, apie Vitą iki šiol sklando legendos, kaip slalomo trasose ji „vežė“ vyrukams, o Žygimantas, arba dar geriau žinomas kaip Repas, yra žmogus, kuris gali sureguliuoti sportinio automobilio važiuoklę iš esmės bet kokiai trasai. Ir apskritai, pora per visą šitą laiką spėjo susituokti ir susilaukti sūnaus.

Šita istorija buvo išspausdinta žurnale „Keturi ratai“ ir, kas smagiausia, abu automobiliai tebėra saugomi ir mylimi. Vitos CRX prireikė šiokios tokios plastinės operacijos dėl rūdžių, bet jis vis dar jos rankose.

„Honda“ nuo paauglystės

Vilniečiai Žygimantas Dubovikas ir Vita Šilinytė dar būdami paaugliais žinojo, kad vairuos „hondas“. Dar daugiau – žinojo netgi konkrečius modelius, kuriuos norėtų turėti. Šiandien ne vienas automobilių kultūros gerbėjas, pamatęs greta stovinčius tamsiai žalią „Honda Civic iVT“ ir baltą „Honda CRX“ žino, kad netoliese reikia žvalgytis ir porelės.
Vita pasakoja, kad mintis apie tai, jog norėtų turėti „Honda CRX“ modelį, šovė kai jai buvo 16 metų. Tuomet, pamena ji, Švenčionyse pusbrolis jai parodė pro šalį važiuojantį antros kartos CRX, ir pridūrė, kad čia žiauriai fainas automobilis.

„Aš tada tik suklapsėjau akim ir pasakiau, kad tikrai turėsiu tokią“, – prisimena Vita.

Mergina nesumelavo: nors iki turimo automobilio išbandė ne vieną kitokį, turimas baltas CRX modelis – penktas jai priklausantis toks modelis.

Jei pritaria ir Žygimantas, kuris 14-os žinojo, kad užaugęs vairuos „Honda Civic“. Tiesa, kad turėtų tai, ko nori labiausiai, daugybės bandymų neprireikė. Pavairavęs krikšto mamos atiduotą „Honda Accord“ jis pats nusipirko „Civic“ modelį su 1,5 l darbinio tūrio varikliu. Visgi svajonių automobilis buvo rimtesnis – „Honda Civic iVT“ su 1,6 l darbinio tūrio Japonijos rinkai skirtu B16A motoru, tad vos radęs norimą, Žygimantas jį ir nusipirko.

Rinkosi prastesnį

Tamsiai žalias (originali gamintojo „Barcelona Green“ spalva) „Civic iVT“, kai Žygimantas jį nusipirko, neatrodė idealiai, be to, buvo važiavęs automobilių sporte. Tačiau vaikinas sako svarstęs, kad protingiau nusipirkti prastesnės būklės automobilį ir į jį investuoti, o daugelį mazgų nuo pradžių pasidaryti pačiam ir taip, kaip norisi, nei įsigyti galbūt geresnės būklės automobilį ir vis tiek investuoti tiek pat.

„Man buvo svarbiausia, kad nebūtų nuėjusi kėbulo geometrija. Nebuvo. Dėl to tikrai nustebau, nes savom akim buvau matęs, kaip šitas automobilis važiavo sportiniais režimais, kaip buvo išlėkęs į bulves ir panašiai“, – prisimena Žygimantas.

Įsigytas automobilis buvo surūdijęs, tad reikėjo pakeisti kelias dalis, tvarkyti kėbulą. Visus šiuos darbus vaikinas sako atlikęs per pusmetį, o tuomet prasidėjo sunkioji dalis – automobilio apdailos paieška. Sunkiausia, sako jis, buvo rasti „Chargespeed“ buferio pažeminimą (vadinamąjį lipą) be to paties gamintojo galinį aptaką.

„Tokių Lietuvoje absoliučiai nebuvo, be to, aptakas kainavo kosminius pinigus. Tad draugas man tokį nupirko užsienyje ir atsiuntė į Lietuvą“, – sako Žygimantas.

„Mano turimas aptakas irgi nėra originalus, tačiau toks, koks turi būti. Dabar daugumos, esančių Lietuvoje, tik forma panaši, tačiau nei stabdžių žibinto nėra, nei kampai atitinka“, – sako automobilistas.

Be „Chargespeed“ gaminių – „Civic iVT“ turi galinį Japonijos rinkai skirtą buferį, originalų jo pažeminimą, taip pat originalus purvasaugius ir vėjo deflektorius langams.

Rankos pridėtos ir prie „Hondos“ motoro. Nors „Civic iVT“ turi Japonijos rinkai skirtą 1,6 darbinio tūrio variklį, siekiantį 150 AG ir galintį įsisukti iki 8200 sūkių per minutę, Žygimantas juokiasi, kad visuomet norisi geriau.

Tad jo iVT variklio standartiniai velenėliai pakeisti į „Honda Integra B18C“ motoro, skirto Japonijos rinkai, velenėlius, platinti oro padavimo ir dujų išmetimo kanalai variklio galvoje bei sudėtos dvigubos variklio galvos vožtuvų spyruoklės, sumontuotas anglies pluošto oro paėmimas, nauja 70 mm skersmens sklendė. Standartinė išmetimo sistema pakeista į 60 mm nerūdijančio plieno išmetimo sistemą su nestandartiniu išmetimo kolektoriumi ir dviem „Magnaflow“ išmetimo bakeliais. Sumontuota „Exedi Stage 1“ sankaba. Variklio valdymo bloką iš naujo programavo „Groundwirus“ komanda. Po visų pokyčių Žygimanto iVT variklis įsisuka iki 9000 sūkių per minutę, o galia siekia 180 AG (135 kW).

Iš juodo į baltą

„Žygimanto projektas jau buvo užbaigtas, o mano CRX – apsidaužęs, apsilaupęs. Viską reikėjo perdaryti po nesėkmingų ankstesnių remontų, – klausydama antrosios pusės pasakojimo priduria Vita. – Visuomet labai norėjau balto automobilio, nusprendžiau, kad reikia jį perdažyti.“

Tiesa, pasirinkimas nebuvo sėkmingas. Taupydama pinigus Vita savo CRX atidavė garažiniams dažytojams ir po jų dažymo CRX teko dar kartą perdažyti kitiems. Tačiau ankstesni dažytojai taip prastai paruošė automobilio paviršių, kad visur pradėjo luptis dažai.

Be to, nors prieš dažant pirmąjį kartą surūdijusios automobilio galinės arkos buvo pervirintos, iš naujo teko virinti ir visiškai surūdijusius automobilio slenksčius. Dėl ankstesnių klaidų ir nekokybiškai atlikto darbo, kėbulo remontas truko kone mėnesį.

„Man jau seniai buvo nusvirusios rankos“, – prisipažįsta mergina mums kalbantis.

Šiandien ant Vitos automobilio – galinis „Mugen“ aptakas, „JS racing“ priekinis buferio pažeminimas. Važiuoklėje – „MeisterR ZETA–s“ reguliuojamo aukščio amortizatoriai, guminės važiuoklės dalys pakeistos poliuretatinėmis.

Prabėgus metams prireikė ir naujo motoro.

„Keitėm iš to paties į tą patį. Tiesiog mano senasis degindavo tepalą – kas 1000 km prireikdavo įpilti litrą tepalo“, – aiškina Vita.

Porai pavyko atrasti reikalingą motorą, kuris po kapitalinio remonto buvo naudotas vos vien sezoną, mat ankstesniam savininkui pritrūko galios ir prireikė naujo variklio. Tad po CRX kapotu – 129 AG galios D16Z5 Hondos motoras, sumontuotas nerūdijančio plieno išmetimo kolektorius, K&N anglies pluošto šalto oro paėmimo sistema.

„Be to, sumontavome ir naują pavarų dėžę, trumpesnėmis pavaromis“, – sako Žygimantas.

Visgi sekėsi ne viskas. Pora prisimena, kad buvo išsirinkę tinkamus ratlankius ir norėjo juos atsisiųsdinti iš Didžiosios Britanijos. Tačiau pardavėjas po to, kai jam buvo pervesta pusė reikalingos sumos kaip avansas, paprasčiausiai dingo.

„Buvo daug panikos iš pradžių, po to nusprendėm, kad tiesiog perkame kopijas – „Japan Racing JR6“ ratlankius. Vis geriau negu nieko, o kažkada pasikeisime juos į originalius ratlankius“, – svarsto vaikinas.

Garaže netrukdo

Nors iš pažiūros abi „Hondos“ kone idealios, darbų, kuriuos pora nori padaryti, dar yra. Pavyzdžiui, Žygimantas po mūsų pokalbio prabėgus kuriam laikui savo „Civic“ perdažė iš naujo. Vita svajoja apie naują išmetimo sistemą, taip pat norėtų ir naujos sportinės sėdynės, vadinamojo lopšio. Be to, mergina norėtų ir dar vieno CRX, tinkamo važiuoti automobilių sporte ir tokio, kurį kur nors barkštelėti nebūtų gaila.

Panašu, kad investuoti į mėgiamus automobilius galima būtų be galo. Žygimantas prisipažįsta, kad tada, kai suma, sudėta į „Civic iVT“, pasiekė daugiau nei 4 tūkst. eurų, tiesiog nustojo skaičiuoti, kokia darbų, atliktų jo „Hondai“, vertė.

„Aš skaičiuoti nustojau po pirmo restauracijos etapo, kai darbų suma siekė apie beveik 3 tūkst. eurų. Antra restauracijos banga galėjo kainuoti dar kokius 7 tūkst. eurų“, – apytiksliai vertina Vita.

Kaip bebūtų, kol kas nei vienam jo turimas automobilis nenusibodo ir kažko naujo nesinori.

„Žinoma, kad per visą sezoną tas išmetimo baubimas, kietos važiuoklės kratymas nusibosta. Bet pastatai į garažą ir po dviejų savaičių vėl nori su ja važiuoti. Galiausiai, stovėdamas garaže „iVT“ netrukdo, todėl parduoti jį – būtų labai prastas sprendimas“, – aiškina Žygimantas.

„Aš savo niekada neparduočiau, – tikina Vita. – Negalėčiau pakęsti minties, kad kažkas su mano CRX važinėja. Net savo raudono CRX, kurį turėjau ilgesnį laiką, nepardaviau. Būtų tikrai apsimokėję, tačiau išardžiau dalimis.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *