Šitas tekstas – dar vienas iš mano rašinių žurnalui „Keturi ratai“. Šiandien Laurynas tebeturi E36 ir vis dar tebėra pakeitęs religiją, kitaip tariant, mieliau lenktyniauja ar dirba su lenktyniu technika nei žvalgosi į itin žemus automobilius.

Su Laurynu Zopeliu, vairuojančiu trečiosios serijos BMW E36, pasikalbėti apie automobilius susitinkame jo garaže. Kiekvieną laisvą akimirką po darbo vaikinas išnaudoja ruošdamas savo automobilį artėjančiam sezonui, o trumpomis poilsio akimirkomis sėda prie vairo priešais lenktynių simuliatoriaus ekraną.

Tiesa, kol daugelis jo pažįstamų pluša ieškodami dailesnių ir platesnių ratlankių, ieško būdų, kaip pažeminti važiuoklę ar priversti ratlankio kraštelį idealiai sutapti su automobilio ratų arkos kraštu, Laurynas elgiasi atvirkščiai. Jis savo kregždę kilstelėjo aukštyn, o ratlankius su blizgan

iomis palangėmis prieš porą mėnesių iškeitė į kaltinius, tinkamus automobilių sportui. Šį sezoną, sako vaikinas, jo tikslas, kad BMW ne kartą ir ne du išvažiuotų į lenktynių trasą.

Užsidirbo Norvegijoje

Į BMW Laurynas sėdo vos gavęs vairuotojo pažymėjimą. Kaip pasakoja pats, labai norėjo vairuoti ir dar nesulaukęs pilnametystės pradėjo ieškoti sau tinkamo automobilio.

„Tuo metu sportavau pas vieną trenerį Panevėžyje, kuris važinėjo BMW. Ir man kažkaip patiko jo automobilis – juodas E36 sedanas. Tad daug dirbau vasarą, matydami motyvaciją padėjo ir tėvai“, – prisimena vaikinas.

Tiesa, juokiasi jis, tada labiau rūpėjo važinėtis, o ne modifikuoti automobilį.

Mintis apie pirmąsias modifikacijas šovė į galvą tada, kai Laurynas pritrūko galios.

„Prasidėjo visokių forumų skaitymai, mintys apie variklio keitimą ir t.t. Visgi supratau, kad keisti variklį visiškai neapsimoka, mat darbų būtų daug ir jie ilgai truktų. Kur kas paprasčiau nusipirkti kitą kregždę su 2,5 l ar 2,8 l darbinio tūrio varikliu“, – sako vaikinas.

Tad seną automobilį Laurynas pardavė ir iškeliavo į Norvegiją padirbėti vasarai.

„Kad galėčiau įsigyti galingesnę mašiną“, – sako pašnekovas.

Ir tą automobilį, kurio norėtų, ir, beje, kregždę, skelbimuose vaikinas pamatė dar būdamas Norvegijoje. Kaip pasakoja pats, automobilis buvo labai tvarkingas, buvęs savininkas jau buvo pradėjęs daryti projektą iš jo, pažįstami patvirtino, kad pirkinys būtų tikrai neblogas.

Automobilio pirkimą Laurynas patikėjo tėčiui, tad grįžus iš Norvegijos jam beliko savo naują kregždę tik parsivaryti į namus.

Sugadino mašiną

Vien galingesnio variklio vaikinui šįkart neužteko. Noras, kad turima kregždė išsiskirtų iš minios, gimė tuomet, Laurynas su bičiuliu apsilankė viename Nemuno žiemo trasoje vykusių renginių ir apžiūrėjo savotiškoje parodoje išstatytus automobilių modelius.

„Visos jos man buvo nerealios. Aišku, nepalyginsi su dabartinėmis, bet visos man buvo kaip kokie ferariai, – šypteli prisiminęs. – Žiauriai užsikabinau. Pradėjau naršyti forumuose, ieškoti nuotraukų, modifikacijų ir sumąsčiau, kad reikia ir man sugadinti mašiną.“

Ilgai netruko, kol Laurynas kregždei parūpino plačius ratlankius blizgančiomis palangėmis, sužemino važiuoklę, pasirūpino BMW M3 kėbulo apdaila ir, kaip sako pats, ilgą laiką važinėjosi stilingai, nors ir trindamas dugną į žemę.

Švyturėliai už nugaros

Visgi kurį laiką pasivažinėjęs su stance stilių atitinkančiu automobiliu, Laurynas nusprendė, kad metas pokyčiams. Pastariesiems, pasakoja vaikinas, jis subrendo ne per vieną naktį.

„Buvo toks nutikimas, apie kurį šiek tiek gėda pasakoti… Buvau praradęs vairuotojo pažymėjimą ir už ne bet ką, o už chuliganišką vairavimą. Tiesa, tikrai ne gatvėje, o stovėjimo aikštelėje – sumąsčiau paslysti šonu. Buvo smagu, kol nepamačiau švyturėlių už nugaros“, – prisimena vaikinas.

Teisės vairuoti Laurynas neteko metams, o įvykis, sako jis, tapo gera pamoka, kad tokiems dalykams gatvėje ne vieta.

„Pradėjau galvoti, kad galbūt į kokį nors slalomą nuvažiuoti ir išsikrauti ten, nes turėjau draugų, kurie važinėja į slalomus ir matydavau, kokie patenkinti jie grįžta iš varžybų. Susipažinau su lenktynininku Tauru Tunyla, drifteriais Team Beat. Ir, turiu pasakyti, kad visi jie, išgirdę, kad norėčiau važiuoti sporte, pradėjo mane ir spausti, ir skatinti“, – šypteli vaikinas.

Atrodytų, kad standi važiuoklė, reguliuojamo aukščio amortizatoriai ir t.t. turėtų iš dalies tikti ir pasivažinėjimui lenktynių trasoje, tačiau, sako Laurynas, galvodamas apie važiavimą lenktynių režimu imi skaičiuoti galimas išlaidas, mat apdailos detalės nepigios, ratlankiai – ypatingai brangūs, ir sugadinti juos gali ir atskriejęs akmuo, ir išlėkimas iš trasos ar didesnę duobė.

„Važiuoti su tokia kregžde, kokia ji buvo tuo metu, man buvo gaila“, – padėti apibūdina vaikinas.

Galutiniu tašku jo stance istorijoje, sako Laurynas, tapo vienas paskutinių renginių Nemuno žiedo trasoje, kai į lenktynių trasą pirmą kartą išvažiavo vienas vaikino draugų.

„Aš mačiau, koks jis buvo laimingas po savo pirmo važiavimo ir visi matė, koks aš liūdnas buvau dėl to, kad negalėjau važiuoti pats. Čia buvo ta akimirka, kai nusprendžiau iš stance stiliaus sukti į race“, – prisipažįsta pašnekovas.

Nuo stance į race

Kalbėdamas apie skirtumus tarp stance stiliaus ir automobilio ruošimo sportui, Laurynas sako, kad ir viena, ir kita imlu pinigams. Tad ruošdamas savo kregždę sportui jis nuolat konsultuojasi su nemažai automobilių sporto ragavusiais bičiuliais, kad, kaip sako, neprisipirktų dalykų, kurie įtakos greitesniam važiavimui neturi.

„Prasidėjo viskas nuo to, kad reikėjo padangų – tinkamas sportui padėjo susirasti Tauras Tunyla. Tada atsirado lengvi kaltiniai ratlankiai. Labai džiaugiuosi, kad palangės nebe poliruotos ir nereikės dėl jų jaudintis“, – šypsosi Laurynas.

Nuo praėjusių metų lapkričio kone kasdien po darbų jis skuba į garažą, kur pamažu konstruoja lenktynėms tinkamą kregždę. Ši dabar kiek aukštesne važiuokle, vietoje minkštos odos sėdynės – sportinė. Pastaroji vaikinui taip pat kainavo nervų, mat kai jau buvo nusižiūrėjęs vieną, draugai atkalbėjo, mat nusižiūrėtos konstrukcija nebūtų patogi sportui. Susiradęs tinkamą tikėjosi, kad bičiuliai padės ją tinkamai pritvirtinti, tačiau vietoje pagalbos gavo patarimų.

„Montavau sėdynę pats, naktį, gaminau laikiklius, nes norėjau, kad būtų gražu, fotografavau ir siunčiau nuotraukas draugams, kad pasižiūrėtų, ar tikrai gerai viskas, o kai gavau patvirtinimą, kad viskas tvarkoje, galutinai pritvirtinau sėdynę“, – juokiasi prisiminęs pašnekovas.

Dalykų, kurie užknisa, netrūksta. Didžiausias skirtumas, tarp stance stiliaus automobilio ir ruošiamo sportui tas, kad kai kalbama apie išvaizdą, užtenka siekti tiesiog tvarkingo bendro vaizdo, tačiau kai kalbama apie sportą, reikia ne tik tvarkingos išvaizdos, bet ir kad visi mazgai atlaikytų dideles apkrovas. O tą padaryti ne visada lengva.

„Esu užsibrėžęs tikslą, kad mano automobilis būtų labai tvarkingas, niekur nevarvėtų tepalai ir pan. Tad, pavyzdžiui, tepalo filtro korpuso skysčių prasisunkimo problemą sprendžiau devynis kartus. Devynis kartus ardžiau, keičiau detales, surinkinėjau, kol pavyko rasti sprendimą. Kartais gaila ir laiko, nes, atrodo, geriau duočiau kam nors kitam padaryti ir už tai sumokėčiau, kad galėčiau pailsėti. Bet pinigų kaip visada neužtenka, tai tenka pačiam daryti“, – kalba Laurynas.

Visgi kasdienę rutiną, sako pašnekovas, atperka bet koks trumpas išvažiavimas su konstruojamu automobiliu į lauką. Tokios akimirkos, tikina Laurynas, greitai primena, dėl ko viskas daroma.

Grįžti galės bet kada

Pasakyti, kas kainuoja daugiau – ar siekis turėti žemą stance stilių atitinkantį automobilį, ar noras važiuoti lenktynių trasoje, vaikinas negali. Pasak jo, ten, kur galbūt gali rasti pigesnį sprendimą išvaizdai, automobilių sporte teks mokėti brangiau, ir atvirkščiai. Visgi viena tiesa galioja abiems: pinigų trūksta nuolatos.

„Į finansus remiasi labai daug kas. Dėl to, pavyzdžiui, šiemet dar neplanuoju važiuoti Fast Lap varžybose, mat nesu pasiruošęs nei aš, nei mašina, nei mano piniginė, – aiškina Laurynas. – Kiekviena detalė po truputį nuskausmina finansiškai, atrodo, kad perkant po vieną, nedaug, tačiau bendra suma – tikrai didelė.“

O leisti pinigus dar tikrai yra kur. Pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio amortizatorius perrinks ir atnaujins sportinių važiuoklių specialistai We Are Dynamics (WAD), standartinęs stabdžių sistemos žarneles pakeis armuotos (mat standartinėmis Laurynas nėra linkęs pasitikėti), vietoje standartinių sailenblokų sumontuoti poliuretaniniai ir t.t. Norėtųsi prisiliesti ir prie variklio skyriaus, bet, kol kas Laurynes neskuba, mat varikliu nesiskundžia.

„Kai susprogs variklis, tai tikrai norėsiu keisti kažką. Jau esu aptaręs su draugais, kad čia reikėtų sumontuoti naujesnio modelio 3 l darbinio tūrio benzininį variklį, kurio galią, panaudojus šito variklio kai kurias dalis, galima labai greitai padidinti papildomai. Yra mintis ir apie turbokompresoriaus sumontavimą“, – planus atskleidžia vaikinas.

Investuojama ne tik į techninę automobilio pusę, bet ir į išvaizdą. Gale jau yra difuzorius, priekyje – ilgai ieškotas ir netikėtai atrastas originalus Class II spliteris. Pastarąjį, sako Laurynas, suradęs Lietuvoje netikėjo savomis akimis, mat tokių reta, be to, jie itin brangūs. Nors skelbimą jis pamatė kone vidurnaktį, nesidrovėjo susisiekti su pardavėju ir tu

tuojau nusipirko norimą detalę. Šarmo pridėti turėtų vadinamieji canards’ai – papildomi aerodinaminiai kėbulo elementai, dažniausiai matomi ant japoniškų automobilių.

„Bus raumeningesnė priekinė dalis ir atsvers galinę“, – aiškina vaikinas.

Tiesa, jis priduria, kad nėra taip, jog sukonstravęs automobilių sportui skirtą kregždę jis negalėtų grįžti prie stance stiliaus. Pasak jo, viską galima nuimti, pakeisti ir vėl sužeminti važiuoklę, todėl skirtumas nebūtų pastebimas.

Kol automobilis konstruojamas, išbandyti sprendimų naudą (ar žalą) Laurynas gali išvažiavęs į teritoriją greta garažo, į gatvę kol kas savo BMW jis nevažiuoja. Tad lenktynių trasos paslapčių jis mokosi sėdėdamas Simuliatorių akademijoje, kur vairuoja klausydamas labiau patyrusių patarimų.

„Nauda yra neabejotina. Pirmi važiavimai buvo tokie, kad dariau visiškas nesąmones, o dabar rankos ir kojos pradėjo klausyti galvos. Pajutau ir tai, kad kai tik nušlifuoju kiekvieną patarimą, greitėju sekundėmis“, – pasakoja Laurynas.

Aplinkiniai palaiko

Nors ateinantį sezoną Nemuno žiedo trasoje vyksiančiose žiedinėse lenktynėse Laurynas dar nedalyvaus, vaikinas žada kuo daugiau važiuoti visuose automobilių sporto renginiuose, kur tik galės. Pasak jo, jeigu anksčiau savo žemintu automobiliu vasarą važinėdavo kasdien visur, sportui paruošta kregždė šiemet bus mažiau matoma gatvėse, tačiau neabejotinai dažnai – trasoje.

Motyvaciją didina aplinkinių tikėjimas jo užsibrėžtų tikslų realumu. Pavyzdžiui, užteko papasakoti apie savo planus FineCut atstovams, prekiaujantiems automobilių sportui skirtomis detalėmis, ir šie sutiko pagelbėti Laurynui išvažiuoti į lenktynių trasą.

„Nesitikėjau nieko, bet parašiau, pasiklausiau, ar galėtų padėti detalėmis, ir gavau teigiamą atsakymą. Iš karto pakilo ūpas. Ir tai ne vienintelis atvejis. Tikrai niekada nesitikėjau, kad buvęs stance’ris su sidabrine kregžde sulauks tiek dėmesio ir palaikymo“, – sako vaikinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *