Prisimenu, buvo gilus ruduo, rudens pabaiga, kai nusprendžiau, kad man gana akinių ir prasto regėjimo. Tiesa, nebuvo taip jau blogai: kairės akies regėjimas buvo -3,5, dešinės – -2,5. Dioptrijos nevienodos, žinau, žmonės regėjimo korekcijai ryžtasi tada, kai gerokai prasčiau mato, o aš užsiknisau su tuo, kad negalėjau nešioti norimų akinių nuo saulės, kad akiniai nuolat aprasodavo ir viską ten.

Kaip viskas vyko, kokią kliniką pasirinkau, kaip jaučiausi, kiek gijo akys ir kas laukė po gijimo, rašiau čia. Tuomet dar prieš ketverius metus papasakojau, kaip viskas sekasi, ir kaip matau – perskaityti galite čia. O dabar prabėgo dar tiek pat laiko ir… turiu prisipažinti, kad po ypač intensyvių poros metų sėdėjimo prie nešiojamo kompiuterio ekrano pokyčių pastebėjau.

Jau darant korekciją gydytojai minėjo, kad turėčiau akis saugoti. Kitaip tariant, nedaryti nieko, kas akims kenkia, jas alina ir t.t. Tačiau kai esi žurnalistas, nuolat rašai tekstus, daug skaitai, o pastarieji pora metų buvo pandeminiai ir reikėjo ypač daug dirbti bei daug sėdėti prie kompiuterio ekrano, skaityti telefone, net ir rašyti jame, be to, nemažai laiko sudeginau ir socialiniuose tinkluose.

Koks rezultatas?

Važinėdama vakarais pajutau, kad kažkaip matau NEBE TAIP. Sunku apibūdinti skirtumą, bet jausmas toks, tarsi būtų grįžęs vištakumas – kai nematai prietemoje. Ir kai oro sąlygos tokios, kad lyja, sniegas, šlapia, vakaras, vairuoti tikrai nemalonu. Sunku pasitikėti savimi.

Tad nukeliavau į optiką ir pasitikrinau regėjimą. Deja, ne tik jaučiau, kad yra pokytis, bet jis iš tiesų yra. Mano kairė akis, kuri buvo silpnesnė ir iki regos korekcijos, išties mato prasčiau. Nedaug, -0,7, kitaip tariant, nematau trijų paskutinių eilučių, tačiau faktas, kad regėjimas nusilpo. Dešinė akis – viskas normaliai. Tapau geru galvosūkiu okulistui, nes specialistas turėjo nuspręsti, kaip čia parinkti man akinius tokiam nedideliam minusui.

Kodėl taip? Pasirodo, smegenys yra gudrus dalykas ir kai yra toks nedidelis regėjimo skirtumas, kai žiūrite į objektus abiem akimis, jos išlygina skirtumą ir viską matot gerai. Tad sprendimu tapo akiniai vakarams, su specialia vairavimui skirta danga, kuriuos užsidėjus atsiranda toks jausmas, kad viską tiesiog matau aštriau.

Ar visada juos užsidedu? Nuoširdžiai, kai prisimenu, kad tokius turiu, ir kai jaučiu diskomfortą vairuodama. Tai tikrai ne visada. Bet bent jau ramiau. Ką rodo mano patirtis? Kad, realiai, jeigu akių nesaugai, tai lazerinė korekcija neišgelbės regėjimo amžiams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.