Tikriausiai ne man vienai pastaruoju metu norisi ramybės maksimaliai, kiek tik tas įmanoma turint mintyje, kad dalis valstybės sienų ribojasi su agresoriais, o visiškai netoli vyksta karas, kurį jau kai kas vadina trečiuoju pasauliniu. Ir ne man vienai norisi pagūžčioti pečiais, kai matau internete atvirai liejamą agresiją. Apie pyktį kitakalbiams jau rašiau čia. Mano buvusi kolegė Aleksandra, LRT portalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, gerai surašė mintis savo „Facebook“ įraše – jį rasti galite čia, o tuo pačiu, galite paspausti ir „Sekti“ mygtuką, nes Aleksandra dažnai dalinasi jautriais dalykais.

O šįryt, kai vyras kėlėsi į darbą tradiciškai dar prieš šešias, o aš likau su mintimi, kad nusnūsiu valandėlę, lovoje, iš miegų išblaškė į rankas pasiimtas telefonas. Pagalvojau, kol už miegamojo durų krebždesys, katinas reikalauja savo ryto konservų porcijos, pascrollinsiu „Instagram“. Vienas pirmųjų įrašų, kuriuos pamačiau, buvo Simonos Lipnės, influencerės, trynukų mamos, „Simitri“ parduotuvės įkūrėjos. Postas nekaltas – daug jos nuotraukų, pasidalinimas apie neblogą viešbutį Tenerifėje ir kvepalai, kuriuos siūloma dovanoti kovo 8-osios proga.

Jokia paslaptis, kad influencerė savo kūno neslepia, puošiasi ir yra graži moteris. Plius, internete ji atvirai dalinasi savo kūno ir grožio reikalais, pvz., kad po vaikų gimimo kreipėsi į chirurgus ir paprašė atstatyti tai, ką motinystė atėmė. Toks atvirumas, natūralu, suponuoja, kad ji tikrai sulaukia klausimų apie procedūras ir kitką, tačiau mane nustebino kitkas: toks atvirumas, panašu, įgalina interneto mažaraščius bei visus tuos, kurie ne ta koja iš lovos išlipo, laidyti komentarus apie jos kūną.

Miegus išblaškė moteriškė (greičiausiai, nes kiaušinių salotos profilio nuotraukoje lyties neišduoda), pareiškusi, kad influencerės krūtinė atrodo baisiai. Ir dar pastabą pridėjo, kad „dar pinigus mokėjote, kad tokią padarytų“. Sąmoningam žmogui čia komentarų nereikia: ir interneto, ir ne tik interneto etiketas sako, kad žmogaus kūnas ir komentarai apie jį – neliečiama tema. Jei nesi artimasis, sulaukęs prašymo pakomentuoti, jei influenceris neprašo savo sekėjų nuomonės, kaip kas atrodo, ši tema yra iš tų, kurią galite pagromuliuoti savo mintyse, aptarti artimiausioje aplinkoje ir niekada, NIEKADA neturėtumėte savo neigiamų pamąstymų apie kito žmogaus kūną išdrėbti jam. Pagirti – normalu, bet ir tai, pagalvokite, ar galėtumėte į akis žmogui gyvai pasakyti, kad, „O, kaip gražiai jūsų krūtinė atrodo“. Manau, ne.

Ir, matyt, nieko keisto, kad toks komentaras buvo palydėtas influencerės komentaru, kad net nelabai aišku, kaip ji turėtų čia reaguoti į tokius žodžius, kuriuos rašo žmogus, su kiaušiniais profilio nuotraukoje, ir, koks sutapimas, kiaušinio trynys mažas, kaip ir komentatorės smegenys. Bet mane nustebino tai, kad atsirado žmonių, kuriems toks niekam nereikalingos nuomonės apie visiškai svetimo žmogaus kūną išvėmimas komentaruose, ir dar po to nuostaba, kad buvo atsikirsta, pasirodė normalu. Nustebino tai, kad žmonės „nuomone“ vadina komentarus apie kito kūną ir stebisi, kodėl pagirti yra normalu, o va, pasakyti, kad nepatinka, jau nebe. Ir tokius pasisakymus prilygino komentarais, kai žmogus skelbia melagingą informaciją ar nusikalba.

Pasisakiau ten, bet, pagalvojau, kad per daugelį metų internete esu mačiusi tiek laido riterių, kuriems aptriesti kitą žmogų žodžiais internete buvo sekundžių reikalas nė nesusimąstant (o gal ir tendencingai to siekiant), kad tokie žodžiai nusėda kaip kokie suodžiai širdyje ir net gražiausiomis akimirkomis išlenda bei kartina gyvenimą, kad turiu pasisakyti ir čia, savo bloge, kur galiu rašyti daugiau raidžių nei „Instagram“ komentaruose.

Ką sako interneto etiketas? Na, neslėpkim, ir apskritai etiketas? Kad žmogaus kūno tema ir komentarai apie svetimo žmogaus kūną – tabu. Net jeigu esate kažkam labai artimas, net jeigu esate geriausi draugai, net jeigu esate mylimieji, vis tiek norėtųsi, kad bet kokia pastaba apie kažką, kas atrodo ne itin tinkamai ar gražiai, nesvarbu, ar tai plaukų spalva, ar nagų ilgis, ar kūno forma, būtų išsakyti kuo švelniau, o kur kas dažniau – net ne išsakyti, o tiesiog aptakiai aptarti, kad galbūt vertėtų pamėginti kažką kito. Jei esate visiškai svetimas žmogus, tiesiog užsičiaupkite. Tiesiog. Pasilikite viską, ką norėjote sakyti blogo, sau galvoje, mintyse, jeigu labai skauda ir norisi, išsisakykite artimoje aplinkoje. Bet neikite į influencerio profilį, nerašykite ten savo bereikalingų ir niekieno neprašytų raidžių, palikite žmogų ramybėje – jis pats pasirinko, ką pasirinko, ir tik jis pats gali nuspręsti, tinka jam jo išvaizda ar ne.

Tad man sunku suprasti, kada „nuomone“ tapo kito žmogaus išvaizdos pašiepimas. Vis dar prisimenu Gabrielės Gzi, beprotiškai gražios merginos, influencerės, ašaros, kai prieš nosies plastinę operaciją kažkas jai prikišo, kad „pati graži, bet nosis tai…“. Ir čia „mokėjot pinigus už baisią krūtinę“. Negi jūs įsivaizduojate, kad tokia nuomonė kuo nors vertinga? Negi galvojate, kad žmogus gerai jaučiasi, jeigu badote į jo kūną ir vardinate, kas jums nepatinka? Ir negi rimtai galvojate, kad tokie pasisakymai yra nuomonė ir ją galima taškyti į kairę ir į dešinę? Štai tai, ką aš rašau čia apie jūsų žodžius ir elgesį, yra nuomonė. O jūsų komentarai apie kito žmogaus kūną yra šlykštūs įžeidinėjimai.

Kaip pasimatuoti, ar verta rašyti tai, kas sukasi ant liežuvio ir galvoj? Įsivaizduoti, kad turite prieiti prie žmogaus ir pasakyti viską, ką norite, gyvai. Įsivaizduokit, štai, sėdi influencerė su savo vyru, pasipuošusi, graži, restorane, vakarieniauja, o jūs prieinate ir drebiate, kad „ir už tokią krūtinę/nosį/užpakalį/kojas pinigus mokėjote – baisu“. Duodu ranką nukirsti – neišdrįstumėte. O jeigu neišdrįstumėte gyvai, kodėl tą reikia rašyti virtualiai? Nes prisidengus tikrą veidą kiaušiniais, o profilį užsislaptinus – lengviau apvemti kitą?

Jei taip, linkiu nepamiršti, kad internetas – ne laukinis. Kiekviena judesį, žodį, poelgį fiksuoja technologijos, todėl peržengus ribą nereikėtų stebėtis, kad į duris pasibels policija, kad į pašto dėžutę ateis pranešimas apie administracinį nusižengimą ir baudą, kad už šmeižtą ir įžeidinėjimus sulauksite kvietimo į teismą. Todėl gerai pagalvokite, ar tikrai tai, ką norisi išvemti, reikia kažkam adresuoti? Gal geriau pasilikti sau, o negatyvą išsportuoti, išrėkti miške ar kitaip išleisti?

Kodėl dar verta kalbėti apie tokius komentarus? Nes apie patyčias, apie kompleksus, apie psichologines traumas kalbame ir kalbame, o situacija keičiasi pernelyg lėtai. Aš pati turiu stigmą, susijusią su savo svoriu. Buvo momentas, kai prieš porą metų ne mano noru nutrūko ilgąmečiai santykiai. Iš streso ir nevalgymo per mėnesį numečiau 10 kg. Kai pradėjau grįžti į vėžes, mano ex leido sau pareikšti, kad „Tai priaugai? Nes man dabar atrodo, kad situacija blogesnė nei kad kai buvai su manim“. Spėkit, ar šitie žodžiai, kuriais buvau apvemta, pamiršti šiandien? Akivaizdu, kad ne. O kaip jaustis tiems, kuriuos pseudo gerbėjai ir sekėjai tokiais komentarais atakuoja kasdien?

Galų gale, paprasta taisyklė: jeigu kažkas taip smarkiai nepatinka, kad norisi dergtis, yra mygtukas „unfollow“. O jeigu nepatinka, bet vis dar stebi, vertėtų pasitikrinti, ar tikrai paties gyvenime viskas gerai.

P.S.: tikiuosi, S. Lipnė nesupyks už screenshotus iš jos profilio. Labai norėjosi parodyti, apie ką eina kalba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.