Turiu maloniam rašymui skirto laiko, tai vis prisėdu prie blogo. Šiaip jau turėčiau skirti šį laiką įrašų iš diktofono šifravimui, kadangi turiu daugiau nei 20 valandų pokalbių, kurie turėtų iki metų pabaigos pavirsti į knygą. TIKIUOSI, kad taip ir nutiks. Sakau garsiai, kad pati save priversčiau dirbti. Tačiau kai norisi pailsinti galvą, bloge rašau tai, apie ką mintys sukosi senokai. Šįkart vėl įrašas apie namus, jų įrenginėjimą ir atradimus, kurie, viena vertus, smagūs pačiai, o antra vertus, galbūt patiks ir tiems, kurie ieško kažko panašaus.

Beje, kol rašau, fone sukasi video blogai, kuriuos nufilmavo Greta Bitinaitė: mano akim žiūrint, viena stilingiausių vlogerių ir influencerių Lietuvoje, žavinti ir gražia kalba, ir skoniu, ir pasirinkimais. Kadangi Greta įsirenginėjo namus, tai daug ką nusprendė nufilmuoti ir pasidalinti video formatu. Dabar, kai įsirenginėjame namus, tai kažkaip skaniai žiūrisi tai, ką daro ji. Jei norite ir jūs pasižiūrėti, Gretos kanalas čia.

O aš šiame įraše noriu papasakoti apie baldų paieškas, kurios, beje, kartais tokios nuviliančios, kad imi gailėtis, jog neturi dirbtuvių ir galimybių pasigaminti viską pats. Nors vyro bute virtuvės baldai buvo jau seniai, stalo, prie kurio galėtume valgyti, nebuvo. Kurį laiką gyvenome ant žvejybinių kėdžių ir „Lack” staliuko iš IKEA – čia tie mažieji už labai nedaug pinigų. Viena kėdė sulūžo, o kažkaip beieškodami tinkamo stalo, tinkamo dizaino, toje pačioje IKEA nusipirkome balkono stalą ir kėdes. Tai sezonui pasibaigus, tiesiog atsinešėme viską į virtuvę ir nuo rudens pradžios pietaujame sėsdami prie balkono baldų.

Ir meluočiau, jeigu sakyčiau, kad visą tą laiką nesižvalgėme kažko, kas tiktų mums. Norėjome ganėtinai paprasto varianto: natūralaus medžio, juodų metalinių tiesių kojų. Viskas. Atrodo, kad tokių baldų turėtų būti pilnos parduotuvės, ir kai žvalgaisi internete, tokių baldų pilna. O tiesa truputį kitokia.

Nesumeluosiu sakydama, kad apvažiavome kone didžiąją dalį Vilniaus baldų parduotuvių, apėjome salonus, išžvalgėme interneto parduotuves. Ir ką – lyg ir randi kažką, kas tiktų, bet supranti, kad vietoje natūralaus medžio – tuščiavidurė kartono pripildyta plokštė, arba medžio drožlių plokštė, arba laminuote medžio imintacijos plokštė. Arba kojos kokios nors tokios masyvios, kupinos papildomų detalių, kad baldas atrodo labai sunkiai ir apkrautai. Arba netinkami dydžiai – per maži arba per dideli.

Dar blogiau, matyt, buvo pardavėjai, kuriems, rodos, aiškiai pasakoji, ko nori, netgi pirštu badai į daiktą, kurį išsirinkai (!) iš jų ekspozicijos, o viskas baigiasi tuo, kad tau siūlo absoliučiai priešingą dalyką nei kad nori. Čia nė kiek neperdedu: atėjome į vieną baldų saloną, radom, kas tikrai patiko, tik dydis buvo per didelis. Pasižiūrėjome į lankstinuką, kuriame atversti konkrečiai mūsų apžiūrimi baldai, pasitikrinome, kad, o, reikiamas dydis yra. Eime užsisakyti.

Koks rezultatas? Geras pusvalandis pasakojimo apie įmonę, kuri vokiška, bet gamina Lenkijoje. Taip pat apie tai, kad lankstinuke esančių prekių nėra ir neįmanoma užsisakyti. Kodėl? Pardavėja argumentavo, kad šiaip jau padėjo lankstinuką bet kokį, kokį turėjo. Ir pradėjo siūlyti stalus ir staliukus, kurie buvo absoliučiai ne tas, ko klausėme. O greta dar buvo vyras „ekspertas”, komentavęs, kaip pas save namie darėsi jis ir kodėl mums reikėtų sekti jo pavyzdžiu. Tarkim – norim natūralaus medžio masyvo, girdim, kad plokštės geriau, nes gyvename tokiame klimate, kuriame tas natūralus medis niekaip neišsilaikys. „Aš net laiptus pas save dariau iš plokštės, nes pakeisti galima, neskilinės”. Arba norim konkretaus dydžio, jo nėra, o jis skeptiškai perklausia, „o tai tie 20 centimetrų jums labai svarbūs?” Arba norime vienodo dizaino svetainės kavos staliukų ir valgomojo stalo, o mums aiškina, kad derinti tikrai nereikia, nes nieko bendro neturi tos patalpos – nesvarbu, kad jas skiria iš esmės kokie trys metrai.

Kuo apskritai baigėsi pokalbis? Atėjome stačiakampio minimalistinio stalo ir kavos staliukų, kurie būtų to paties dizaino, metalinėmis juodomis kojomis, natūralaus medžio stalviršiais, išėjome išgirdę pasiūlymą imti apvalų stalą su masyviomis metalinėmis kojomis, kurį, tikino pardavėja, galėsim pristumti prie sienos ir bus pats tas. Ai, dar juokingiau buvo, kai pradėjo skaičiuoti kainą – gavosi beveik 900 eurų su „nuolaida gamintojo, nes Lenkijoje dabar kaip tik daro, tai 20 proc. mažiau”. Perėjome per gatvę į kitą baldų saloną, ten bevaikščiojant aptikau interneto svetainės, kurioje parduodami baldai iš Lenkijos, reklamą, tai užėjusi ten identišką stalą radau 300 pigiau. Fantastika.

Tai tokios va mūsų baldų paieškos truko nei daug, nei mažai – gerus keturis mėnesius, kai pinigus turi rankoje, o kaip gauti baldus – neįsivaizduoji. Kol netyčia vyrui socialiniame tinkle neišmetė vienos reklamos – „Baldini”. Pradėjome žiūrėti, kokie jų gaminiai – pasirinkimas nedidelis, bet tiksliai tai, kas reikalinga. Praėjome ieškoti daugiau informacijos, susirašėme, išaiškėjo, kad tai – jaunutė, vos kelis mėnesius veikianti įmonė, kurios bazė yra Šiauliuose ir be interneto ekspozicijos baldus gyvai įmanoma apžiūrėti tik jų dirbtuvėse.

Susižvalgėm: ką gi, važiuojam į Šiaulius. O prieš važiuodama dar išgūglinau viską, kas tik įmanoma. Paaiškėjo, kad Šiauliuose yra automobilių kėbulų remonto dirbtuvės, priklausančios „Baldini” įkūrėjo tėvui. Įmonė, veikianti kelis mėnesius, įsikūrusi tose pačiose patalpose. Kai susitikome gyvai, savininkas pasakojo, kad nuo mažų dienų domino medis, nors dirbo su mašinomis, o galiausiai nusprendė įgyvendinti savo vizijas. Ir „Baldini” ekspozicijoje yra dar kol kas ribota, bet labai skoninga, produktų pasiūla: kavos staliukai, lentynos, lovos, šoniniai staliukai, valgomojo stalai, konsolės ir t.t. Viską vienijančios savybės yra natūralus medis ir metalas, kuris gali būti nudažytas arba juoda matine, arba auksine spalvomis. Savininkas pasakojo, kad idėjų netrūksta, reikia tik laiko, kol viskas įsivažiuos, kadangi daugelį darbų, tarp jų ir rinkodaros, ir panašiai, daro pats.

Apsižiūrėjome, dar tam, kad išsirinktume teisingai, atsivežėme grindų lentą – norėjome, kad spalvos atrodytų panašiai, raštai – natūraliai. Ir ką, pataikėme visiškai. Natūralaus ąžuolo masyvo stalviršis, juodos matinės minimalistinės kojos, kurios ne per plačios ir neapkrautos nereikalingomis detalėmis, todėl atrodo labai lengvai – būtent tai, ko ieškojome.

Dar įdomiau tai, kad nė nežiūrėjome į išpardavimo skiltį, o paaiškėjo, kad kavos staliukus galėjome imti tiesiai iš ekspozicijos, tad jie ir kainavo pigiau nei buvome numatę. Pasirinkome du staliukus, kurie telpa vienas po kitu, kai nereikia erdvės, o kai namuose yra svečių – juos galima ištraukti vieną iš po kito ir turėti daugiau vietos. Staliukai, nulenkus sėdynes, tilpo į mūsų automobilį, tad juos galėjome iš karto parsivežti, o valgomojo stalą užsisakėme tiksliai tokio dydžio, kokio mums ir reikėjo, ir „Baldini” įkūrėjas pažadėjo jį atgabenti į Vilnių per siuntų tarnybą. Tuo pačiu pasiėmėm ir vieną šoninį staliuką prie sofos: pastarasis leis man labai patogiai pasidėti nešiojamą kompiuterį, kavos puoduką ir t.t.

Žinau, skeptikai sakys, kad medžio masyvas reiklus priežiūrai, tačiau su tuo esame susitaikę. Ir dar daugiau – įžvelgiame čia daugiau privalumų nei trūkumų, nes medis yra ilgaamžis, su metais ant jo atsirandantys elementai yra tik natūrali istorijos dalis, o prireikus atsinaujinti užteks medį nušveisti ir iš naujo alyvuoti. O vaizdas, kai matai gražų minimalistinį baldą iš natūralių medžiagų, namams, mano akimis žiūrint, suteikia labai daug.

Ir nors patys juos atradome, mokėjome visą kainą ir nė kiek nesiderėjome, valgomojo stalo ir šoninio sofos staliuko vis dar laukiame atvykstant (būtinai pasidalinsiu nuotraukomis, kai tik jie atkeliaus), norisi pasidalinti nuorodomis, kadangi, tikiu, jaunam verslui tai duos naudos, o tiems, kurie ieško kažko gražaus savo namams, irgi praverstų pasižvalgyti po jų gaminių katalogą. Palieku nuorodas ir į „Baldini” puslapį internete, ir tai, ką užsisakėme: kavos staliukų komplektas, šoninis sofos staliukas, valgomojo stalas. O paspausti „like” ir pabendrauti feisbuke galite čia.

Dabar beliko susirasti normalius dailius padėkliukus, kuriuos galėtume padėti po daiktais, dedamais ant stalų, nes medis, visgi, jautrus karščiui, dažantiems produktams ir t.t., reikia juo rūpintis. Ir pasirinkti tinkamo dizaino kėdes. Turiu prisipažinti, kad laukiu nesulaukiu, kada viskas atkeliaus ir namų vaizdas žingsneliu priartės prie galutinio.

Ir taip, taip. Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, pasiėmiau nemažai knygų, kuriose pasakojami Kremliaus ir Rusijos politikos kuluarai. Norisi kažkaip daugiau pasidomėti šalimi, visuomene, kuri leido tarpti tokiems, kaip Putleris. Tai nemažą dalį knygų išsirinkau iš 15min rekomenduoto sąrašo knygų apie Rusiją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *